Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Juoduliai keliuose: girti vairuotojai ir juodosios dėmės

Šalies policija neriasi iš kailio, kad tik įvairiomis vykdomomis priemonėmis užkirstų kelią eismo nelaimėms, kurios įvyksta dėl girtų eismo dalyvių kaltės, tačiau auklėti tokius sveiką nuovoką praradusius „drąsuolius“ sekasi labai lėtai. Girtų prie vairo nemažėja – jie nesibaimina prarasti teisę vairuoti, mokėti baudas, galų gale – jaustis visą gyvenimą kalti dėl kito žmogaus nužudymo kelyje ir skolingi milžiniškas sumas pražudytųjų artimiesiems.

Pavyzdžiai neauklėja

Gerai žinomas TV veidas Arūnas Valinskas, pasirodo, klydo savo įžvalgomis, kai sakė tikintis, kad jo blogas pavyzdys pasitarnaus visiems kitiems, kurie rizikuoja išgėrę sėsti prie vairo. Tuokart, balandį, A. Valinskas Vilniuje įkliuvo neblaivus (0,62 promilės alkoholio) vairuojantis automobilį, bet savęs neteisino. Netrukus po to TV įžymybė teismo sprendimu gavo 340 eurų baudą ir išgirdo, kad 14 mėnesių gyvens be vairuotojo pažymėjimo – pats nevairuos.

Neauklėja girtų vairuotojų ir itin daug diskusijų sukėlęs dabar jau buvusios TV sveikinimų pranešėjos Reginos Jokubauskaitės gėdingas „pasirodymas“ TV ekranuose kitokiu, nei buvo įprasta ją matyti, amplua kovo mėnesį, kai ši moteris įkliuvo Vilniuje girta vairuojanti automobilį ir buvo nufilmuota. Tuokart diktorei buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,08 promilės, ji už tai sulaukė teismo paskirtos 600 eurų baudos ir draudimo 2 metus vairuoti. Žinomos pensininkės teismas pasigailėjo – mat už padarytą nusižengimą jai grėsė 579–868 eurų bauda ir draudimas vairuoti 3 metus.

O kad minėti garsūs pavyzdžiai tikrai nepamokė kitų, rodo skaičiai, kuriuos po kiekvieno savaitgalio sistemingai skelbia įkliuvusius girtus vairuotojus skaičiuojanti šalies policija. Štai pastarųjų savaitgalių statistika vien Vilniuje: įkliuvo 20 girtų vairuotojų, įkliuvo 38 tokie vairuotojai, įkliuvo 27...

Policijos reidų gausa

Jeigu anksčiau policijos pareigūnai dažniau stengdavosi netikėtai užklupti neblaivius vairuotojus tarsi iš pasalų, patys slėpdamiesi pakelių krūmuose ir išlendantys į kelią jau su iškelta stabdymui ranka, tai dabar policininkai ne tik nesislapsto pakelėse, bet ir iš anksto plačiai skelbia, kada ir kokiu tikslu šalyje vyks policijos reidai. Iš tokių planų matyti, kad gausios patrulių pajėgos keliuose dirba kasdien: kelias paras didesnį dėmesį kreipia į transporto priemonių važiavimo greitį, kitas kelias paras akyliau fiksuoja pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejus, toliau – stebi pėsčiuosius, dviratininkus, vadeliotojus ir panašiai.

Visų šių priemonių metu neužsimerkiama ir prieš užkluptus neblaivius vairuotojus. Mat ši problema yra bene pati skaudžiausia. Štai, kaip skelbia policija, per 4 šių metų mėnesius ji šalies keliuose organizavo 17 respublikinių prevencinių priemonių eismo saugumui užtikrinti ir jų metu dėl blaivumo patikrino net 24 374 vairuotojus. Deja, 574 iš jų buvo neblaivūs: 304 įvairių mašinų vairuotojai, 264 – dviračių ir 6 vadeliotojai.

Žinoma, per tuos 4 mėnesius užfiksuota ir kitokių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų gausa: nustatyti 1864 pėstieji, pažeidę KET, 1863 asmenys nenaudojo saugos diržų automobiliuose, 22 motociklų vairuotojai ir keleiviai buvo be saugos šalmo, 26 atvejais padaryta išvada, kad automobiliai vairuoti pavojingai ir chuliganiškai.

Perima blogą patirtį

Apmaudu, bet pavojingas, chuliganiškas vairavimas vis dažniau „madingas“. Bent toks įspūdis susidaro žiūrint TV laidas, per kurias kone kasdien rodomi policijos nufilmuoti siužetai, liudijantys užfiksuotas chuliganiškai vairavusiųjų, dažniausiai pasirinkusių bėglio kelią, gaudynes. Netgi peršasi išvada, kad, policijai pradėjus plačiai skleisti visuomenei tokius įrašus, daugėja norinčiųjų taip įsiamžinti – tapti TV ar interneto, socialinių tinklų „žvaigžde“, parodyti savo neva kietumą, drąsą.

Vien pastarosiomis dienomis tokie „kieti“ gaudyti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šilalės rajone...

Štai Vilniaus gatvėmis policininkai rytą vaikėsi pašėlusį motociklininką, kuris stabdomas nestojo. Greitį padidinęs ir taip sprukęs motociklininkas smarkiai rizikavo ir savo, ir kitų gyvybe – nardė tarp automobilių, kėlė avarines situacijas, išvažiavo prieš eismą, nepaisė šviesoforų signalų. Pareigūnai atkakliai gainiojosi pažeidėją pilnose gatvėse, kol motociklininkas galiausiai trenkėsi į policijos tarnybinį automobilį. Pažeidėjui prireikė medikų pagalbos. Iškart paaiškėjo, kad vyras buvo apsvaigęs. Taip pat paaiškėjo, kad šis vilnietis (29 m.) jau ir išvakarėse turėjo reikalų su policija, kai jo motina pareigūnus vėlų vakarą iškvietė dėl sūnaus agresijos, nes vyras namie triukšmavo ir daužė daiktus. Atvykę policininkai bandė agresyvų vyrą sudrausminti elektros šoku ir dujomis, tačiau vilnietis staiga iššoko per savo buto balkoną ir, šokęs į automobilį, išvažiavo, nepaisydamas policininkų paleistų kelių šūvių. Pasprukęs vyras, kaip paaiškėjo tik kitą rytą, toliau svaiginosi ir jau buvo persėdęs ant motociklo.

Tokios gaudynės bėgliams neretai baigiasi sužalojimais. Štai ir dviem Šilalės rajono jaunuoliams (22 m. ir 24 m.) neseniai prireikė medikų pagalbos dėl daugybės traumų, kurias vaikinai patyrė automobiliu trenkęsi į pakelės medžius. O trenkėsi todėl, kad, popietę nepaklusę patrulių reikalavimui sustoti, automobilį vairavo didžiuliu greičiu ir įkalnėje jo nebesuvaldė bei nuvažiavo nuo kelio. Paaiškėjo, kad mašiną vairavęs jaunuolis net neturi teisės vairuoti, taigi jam stinga ir vairavimo patirties.

Įkliuvę jauni KET pažeidėjai – tai tarsi garantas, kad saugaus eismo problemai lemta vešėti visą laiką, nes jaunimas noriai perima visus blogus pavyzdžius iš vyresnių vairuotojų. Net ir girtumu jauni vairuotojai stengiasi neatsilikti nuo „senių“. Štai neseniai Klaipėdos policininkai gerokai po vidurnakčio pačiame uostamiestyje leidosi paskui jiems nestojusį automobilį „Peugeot“. Gaudynės baigėsi bėglių avarija, kai didžiuliu greičiu lėkusi mašina gatvių sankryžoje buvo nesuvaldyta. Paaiškėjo, kad mašiną vairavo teisės tai daryti dar neturintis 17-metis. Maža to, jis buvo ir vidutiniškai apgirtęs (1,72 prom.). Kartu važiavę keli 14–17 metų jaunuoliai irgi buvo girti. Pareigūnai beveik ir nebesistebėjo tokiu nedrausmingo jaunojo vairuotojo poelgiu, kai tuoj pat išsiaiškino, kad neseniai įkliuvo to paties vaikinuko patėvis, „Peugeot“ savininkas, pasišalinęs iš įvykio vietos. Kaip sakoma, obuolys nuo obels...

Pražudė draugus

Laimė, kad minėtų jaunų girtų klaipėdiečių naktinis pasivažinėjimas nesibaigė mirtina tragedija. Tokių juk ir toje pačioje Klaipėdoje būta panašiomis aplinkybėmis – kad ir įsimintina tragedija, įvykusi 2013-ųjų gegužę, kai naktį didžiuliu greičiu po Klaipėdos centrą skraidęs automobilis BMW, vairuojamas klaipėdiečio Viliaus C. (21 m.), patyrė avariją, per kurią žuvo 2 bendraamžiai vairuotojo draugai, prieš tai nepabūgę sėstis į automobilį, vairuojamą apsvaigusio bičiulio.

Tokių tragedijų, kai avarija įvyksta dėl girtumo ir žūsta draugai, maždaug prieš pusmetį iškart net dviejų būta ir Utenos rajone. Jas tirti neseniai baigė Utenos apskrities policininkai, vadovaujami vietos prokuroro Gintaro Čekuolio. Šios bylos jau perduotos į teismą. Avarijų kaltininkams gresia iki 10 metų nelaisvės.

Avarijos parodė, kad girtumas prišaukia nelaimę, o baimė po avarijos tarsi akimirksniu ištrina buvusią draugystę. Štai 2015-ųjų spalio 29-ąją Tauragnų seniūnijos gyventojas R. K. (46 m.) girtavo su dviem draugais. Pritrūkus alkoholio, R. K. su kiek jaunesniu sugėrovu (41 m.) sėdo į automobilį ir važiavo į gretimo kaimo parduotuvę. Vairavo vyresnysis. Tauragnų–Sirvydžių–Daugailių kelyje, žvyrkelyje, nuo alkoholio apspangusio vairuotojo dėl nesaugaus greičio nesuvaldytas automobilis staiga apvirto. Keleivis, iškrisdamas iš mašinos, žuvo. Vairuotojas sužalojimų išvengė, bet, kiek atsitokėjęs ir ketindamas nuslėpti įvykį, draugą paliko likimo valiai, o pats parėjo namo.

Kai žuvusiojo kūnas netrukus buvo aptiktas prie avariją patyrusio automobilio, paaiškėjo ir visos aplinkybės. Trečiasis sugėrovas, minėtos mašinos savininkas, dar apkaltino vairavusįjį R. K. tuokart pavogus jo automobilį. Esą jį R. K. savavališkai pasiėmė, nors buvo girtas (3,13 prom.) ir išvis neturintis teisės vairuoti. Tad už viską, kas pridirbta pasigėrus, dabar ir teks atsakyti teisme.

Panašus įvykis tame pačiame Utenos rajone įvyko ir 2015-ųjų lapkričio 20-osios naktį. Miško ties Paberžės kaimu kelyje buvo aptiktas negyvas vietos gyventojas (43 m.). Netoliese mėtėsi sulaužytas jo dviratis.

Tiriant tuoj paaiškėjo, kad nelaimėlis savo žūties išvakarėse girtavo bičiulio P. L. (58 m.) namie. Pritrūkus alaus, svečias nusprendė jo nusipirkti nuvažiavęs dviračiu. Nesulaukęs grįžtančio bičiulio, paskui į parduotuvę, tik jau automobiliu, išvažiavo ir girtas namo šeimininkas P. L.

Vėliau P. L. prisipažino, kad, nusipirkęs alkoholio ir važiuodamas atgal miško keliuku, „kažką“ pervažiavo, tačiau nesustodamas grįžo namo. Ir tik po kiek laiko nusprendė nueiti ten pasižiūrėti. Pamatęs toje vietoje žuvusį draugą ir jo dviratį, P. L. iškart suprato, ką padaręs, bet ir kūną, ir dviratį patraukė nuošaliau, kad kuo ilgiau nepaaiškėtų tiesa, ir grįžo namo. Tik tada P. L. paskambino pažįstamajam ir paprašė jo pranešti žuvusiojo tėvams, kad įvykusi nelaimė.

Iš pradžių P. L. neigė esąs kaltas dėl draugo žūties, tačiau vėliau prisipažino.

Žinoma, draugas pražudytas netyčia, bet viso to galėjo nebūti, jeigu abu bičiuliai tą vakarą būtų buvę blaivūs arba bent jau, būdami girti, būtų nesėdę vairuoti.

Juodosios dėmės

Taigi, girti vairuotojai – tai nuolat tiksinti bomba, tai žmonės, rizikuojantys prisišaukti žūtį arba tapti kitų žudikais kelyje. O jeigu tokie vairuotojai dar atsiduria vadinamosiose šalies kelių juodosiose dėmėse, kurios tarsi traukia nelaimes, tragedija garantuota.

Kelio juodosiomis dėmėmis yra vadinamos kelių atkarpos, kai iki 500 metrų ilgio siekiančiame tame pačiame kelio ruože įvyko 4 ir daugiau įskaitinių eismo įvykių per 4 metus su žmonių žūtimis ar sunkiais sužalojimais. Kitaip tariant, tai itin dideliu avaringumu pasižymintys trumpi kelio ruožai, sankryžos, netgi ir kai kurios pėsčiųjų perėjos, jeigu jos garsėja tragiškomis avarijomis.

Juodosiose dėmėse vairuotojai, tai žinodami, raginami būti itin atidūs ir atsargūs, nes net ir oficialiai užsimenama apie galimus mistiškus, tai yra nepaaiškinamus, dalykus tokiose vietose.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) savo internetinėje svetainėje nuolat skelbia juodųjų dėmių žemėlapį – jį pildo, taiso, naujina. Pastaraisiais metais kartu ir džiaugiasi, kad tų juodųjų dėmių šalies keliuose mažėja. Štai galima palyginti: 2006-aisiais tokių dėmių Lietuvos keliuose buvo priskaičiuota net 267, po to kasmet mažėjo po 20–30, tad 2013 metais jų buvo jau gerokai mažiau – 43, dar po metų – 37.

Šiuo metu LAKD skelbiamame šalies kelių žemėlapyje išryškinta tik 12 juodųjų dėmių. Bet žinotina, kad didžioji jų dalis (10) supa Kauną. Anot specialistų, ties Kaunu, Lietuvos viduriu, susikerta pagrindiniai magistraliniai keliai, jie tebėra labai apkrauti, nes transporto srautas – milžiniškas.

Daugiausia juodųjų dėmių – net 5 iš 10 – šiuo metu ženklina Kauno–Jonavos kelią. Net kur kas ilgesniuose šalies keliuose, pavyzdžiui, 10 kartų ilgesniame magistraliniame Vilniaus–Kauno–Klaipėdos kelyje, pernai buvo pažymėtos tik 3 juodosios dėmės.

Bet jau ir minėtas „juodžiausias“ kelias pamažu šviesėja, nes taisomas, tvarkomas, tobulinamas: Kauno–Jonavos kelias šiuo metu yra dviejų eismo juostų kiekviena kryptimi, greitis ribojamas iki 70 km/val., tik prieš pat Jonavą kelias susiaurėja. Šiame kelyje jau įrengti šviesoforai, kurie pristabdo automobilių greitį. Pėsčiųjų perėjose nuolat budi pareigūnai. LAKD skaičiavimu, todėl ir tragiškų avarijų šiame kelyje jau mažėja, tad ateinančiais metais pažymėtų juodųjų dėmių šiame kelyje gali ir nebelikti.

Kelios juodosios dėmės dar žymimos netoli Šilutės ir Klaipėdos.

Prieš keletą metų juodosios dėmės mistiškai „gaudė“ lekiančius automobilius ties Marijampole, ties Mažeikiais ir kitose šalies vietose. Policijos pareigūnų ir kelininkų bendromis pastangomis tų vietų gerokai sumažėjo.

Kovingas ūkininkas

Beje, marijampoliečiai iki šiol vis kartoja, kad vieną šiurpią juodąją dėmę Marijampolės–Krosnos kelyje, netoli Netičkampio kaimo, už kelių kilometrų nuo Marijampolės, „išvijo“ iniciatyvus ir neabejingas Netičkampio kaimo ūkininkas Vytautas Senkaitis (72 m.), 2005-ųjų pavasarį su artimaisiais pastatęs pakelėje masyvų kryžių ir įkalęs plakatą su užrašu „Vairuotojau, neskubėk į amžinybę!“. Ūkininkas, beje, po metų pats lemtingai tapęs eismo nelaimės auka savo kaime, prieš tai „Akistatai“ buvo paaiškinęs, kodėl toji kelio atkarpa tapusi juodąja dėme.

„Žinoma, dėl tų avarijų labiausiai kaltos alkoholio promilės, bet dar kaltas ir... vėlių kerštas, – tuokart sakė ūkininkas. – Prieš 40 metų, dar kolūkių laikais, čia buvo klojamas asfaltas, esantis ir dabar. Darbams reikėjo smėlio. Sunkiasvorės mašinos šį turtą gabeno iš... kadaise buvusių Netičkampio ir Gustaičių kapinaičių (arčiausiai tiesiamo kelio). Jose ilsėjosi dar 1914 metais čia kritusios karo aukos – vokiečiai ir kazokai. Priešininkai kovėsi durtuvais – taip pasakojo dar mano tėvai. Per mūšius žuvo per 600 žmonių. Jų kūnai vietoje buvo ir užkasti – tarsi piliakalnyje. Kai paskui darbininkai kasė smėlį tiesiamam keliui, piliakalnį išrausė, sužemino. Pats atsimenu, kaip ten tada mėtėsi žmonių kaukolių, kaulų, nesuirusių kareiviškų odinių ilgaaulių batų. Vietos gyventojai piktinosi vykusiais draskymo darbais, kuriuos vadino kapinaičių ir žmonių palaikų išniekinimu. Daugybė kaulų kartu su smėliu buvo išvežta ir papilta naujajame kelyje. Tai šitaip nepagarbiai išmėtyti kariavusių ir žuvusių kitataučių kūnų likučiai gali būti viena iš didžiausių dabartinių eismo nelaimių priežasčių – vėlės keršija, kad buvo išniekintos, ir užgulė kelią prakeiksmu...“

Tik faktai:

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, kiekvieną savaitę šalies keliuose įvyksta po 50–80 eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės.

Iki gegužės 18-osios Lietuvos keliuose šiais metais žuvo jau per 60 žmonių.

 

Irena ZUBRICKIENĖ

Rekomenduojami video