Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) galės eksportuoti įvairesnių produktų: šalto rūkymo kiaulienos ir jautienos kumpį, dešras ir dešreles, vytintas dešreles, termiškai apdorotus koldūnus su kiauliena. Toks sprendimas priimtas žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui Vašingtone susitikus su JAV pareigūnais, atsakingais už žemės ūkio politiką. Pasak ministro, pasiektas susitarimas yra labai svarbus Lietuvos įmonėms ir visam mėsos sektoriui, nes atsiveria kur kas didesnės galimybės tiekti įvairesnius lietuviškus mėsos produktus JAV vartotojams. Be to, pasak Žemės ūkio ministerijos, ši naujiena dar aktualesnė kiaulienos kainų krizės akivaizdoje.

Kiek atsiveriančios platesnės eksporto į JAV galimybės aktualios mėsos perdirbimo įmonėms, ar iš to naudos turės ūkininkai, galvijų ir kiaulių augintojai?

Arūnas Svitojus,

Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Gerai, kad valdžia ieško rinkų, taip ir turi būti. Su JAV vyksta neblogas bendravimas. Lietuva į šią šalį eksportuoja nemažai lietuviškų produktų, ypač pieno. Man yra tekę daug kartų būti JAV ir įsitikinau, jog amerikiečiai mūsų produktus mėgsta. Tai reikėtų skatinti ir propaguoti – tą turi daryti ir valstybės atstovai, ir verslas. Kita vertus, eksportuoti į JAV nėra taip paprasta dėl kainų skirtumo. Amerikoje didelė dalis produkcijos yra pigesnė, todėl konkurencija didelė. Toje rinkoje mes konkuruosime su kitomis šalimis, su visu pasauliu, bet kol Lietuva galės eksportuoti minėtus produktus, reikės padaryti dar daug darbo. Turi būti ilgalaikės strategijos ir priemonės, kad būtų įgyvendinti susitarimai.

Mes eksportuojame daug grūdų, nemažai galvijų, bet tai yra žaliava, o reikia labiau orientuotis į perdirbimą. Jeigu eksportuotume daugiau perdirbtos produkcijos, pavyzdžiui, įvairių mėsos gaminių, tai ir pajamos gamintojams bei valstybei būtų visiškai kitokios nei kad eksportuojant žaliavą. Todėl augintojai Lietuvoje turi kooperuotis, kad galėtų konkuruoti. Pavyzdžiui, pjaudami kiaulę, danai ją eksportuoja į šimtą kitų šalių, nes veikia labai stiprus kooperacijos tinklas. Į Lietuvą panašaus dydžio Danija augina 20–30 kartų daugiau kiaulių nei mes. Jų vadyba, logistika, rinkodara ilgalaikės, labai sustyguotos. Kita problema – mes esame afrikinio kiaulių maro (AKM) zonoje, todėl kiaulių augintojams yra labai sudėtinga. Tuo tarpu mėsinių, pieninių galvijų augintojams galimybės didesnės, nes mėsos ir pieno produktų paklausa pasaulyje didėja, tad ši niša būtų tikrai nebloga.

Egidijus Mackevičius,

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius

Labai gerai, kad priimtas šis sprendimas, nes tokia galimybė praplečia mūsų asortimentą, įvairesnių mėsos gaminių galėtume eksportuoti į JAV. Mes šia galimybe tikrai pasinaudosime. Juo labiau kad turėjome problemų dėl AKM – dėl maro nebuvo įmanoma vežti jokių termiškai neapdorotų mėsos gaminių, todėl įmonės galėjo eksportuoti tik virtas, sterilizuotas dešreles ir panašius gaminius, kurie negali atskleisti visų skoninių savybių, kurias turi lietuviški produktai. Todėl susitarimas dėl galimybės eksportuoti šalto rūkymo kiaulienos, jautienos kumpį, dešras, dešreles mums atrodo viliojančiai. Pažiūrėsime, ar pavyks tai įgyvendinti, nes reikia papildomos informacijos, kokie bus saugos reikalavimai minėtiems gaminiams, kaip vertins vietos inspektoriai, tada bus aiškiau, bet iš esmės tai yra žingsnis į priekį. O kad įeitume į Amerikos rinką, reikia padirbėti. JAV rinka yra viena iš tų nedaugelio rinkų, į kurią mes einame ne su šviežia mėsa, o su galutiniu produktu. Kiekviena eksportuojama tokių mėsos produktų tona tikrai naudinga perdirbimo įmonėms ir visam sektoriui, nes mes jau galime vežti gaminius ir parodyti savo produktų skonines savybes. Ar tai pasiteisins, priklausys ir nuo vartotojų Amerikoje, nes visą laiką buvo daugiau orientuojamasi į Lietuvos ir aplinkinių valstybių išeiviją, kurie žinojo lietuviško produkto kokybę, skonį. Jeigu mums pavyks nuvežti ir sudominti amerikiečius lietuviškais šalto rūkymo mėsos gaminiais, manau, būtų labai sėkmingas dalykas.

Žilvinas Lenktaitis,

UAB „Biovela-Utenos mėsa“ generalinis direktorius

Mums šis susitarimas su JAV dėl galimybių eksportuoti įvairesnių mėsos gaminių yra labai aktualus. JAV rinka mums yra svarbi – su ja dirbame nuo 2015 metų. Kiekvienais metais eksportas po truputį auga, mes tobulėjame ir kuo įvairesnių produktų galėsime eksportuoti, tuo mums geriau. Yra tam tikros produktų kategorijos, kurių mes iki šiol negalėjome eksportuoti. Jei artimiausioje ateityje minėtas susitarimas bus iki galo įgyvendintas, pasinaudosime šia galimybe. „Biovela-Utenos mėsa“ nuo seno garsėja būtent tais produktais, dėl kurių eksporto į JAV dabar susitarta, – tai vytinti, šalto rūkymo produktai. Jie mūsų seni koziriai ir džiaugsimės, jei galėsime juos pasiūlyti JAV vartotojams.

Vytautas Barkauskas,

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas

Kuo didesnis eksportas, tuo daugiau reikia mėsos. Atrodytų, tai turėtų būti naudinga ir galvijų augintojams, tačiau galvijų, mėsos supirkimo kainos dėl to paprastai nepadidėja, ir mes kainų pokyčių nejaučiame, nes Lietuvoje yra palyginti nedaug mėsos perdirbimų įmonių, konkurencija nedidelė, tad ir pelnas nusėda į perdirbėjų kišenes. Mūsų auginamų galvijų mėsa išvažiuoja į kitas šalis, Lietuvoje jos lieka mažai.

Ūkininkai užaugina pakankamai galvijų. Jeigu būtų geresnės supirkimo kainos, manyčiau, ūkininkai augintų dar daugiau galvijų.

Mūsų asociacija planuoja kurti kooperatyvą, kuris parduotų gyvus galvijus ir galbūt ateityje skerdenas, tuomet ūkininkai pajaustų finansinę naudą, o kai mėsą eksportuoja perdirbėjai, jiems ir lieka nauda. Jeigu mes patys eksportuotume mėsos gaminius, uždirbtume daugiau.

Vygantas Šližys,

Anykščių rajono ūkininkas, mėsinių galvijų augintojas

Amerikoje daug pigesnė mėsa, labai stipriai išvystyta gamyba. Be to, šalia yra Kanada, kurioje auginama daug galvijų, kitoje pusėje – Meksika, kur visus metus gyvuliai ganosi laukuose ir jų mėsa daug pigesnė negu mūsų, nes jų sąnaudos žymiai mažesnės. JAV turi milžinišką apsirūpinimą mėsa, todėl įeiti į jų rinką yra labai sudėtinga. Reikia kažkokių itin „superinių“ produktų iš Lietuvos, kurie sužavėtų amerikiečius. Galbūt perdirbimo įmonės ir pasinaudos galimybe eksportuoti įvairesnių mėsos produktų į JAV, bet mums, mėsinių galvijų augintojams, tai neturi jokios įtakos. Mes parduodame gyvus mėsinius galvijus, turime rinkas – dėl to problemų nėra. Mes neprašome jokios pagalbos, rinkos didelės, tik vežk. Mūsų gyvulių poreikis yra didžiulis, nes jie geri. Mums keisčiausia, kad ministerija kiša lėšas sektoriams, kurie neturi kur dėti savo produkcijos. Keista, jog trūksta vadybinio paskaičiavimo, kuri šaka valstybei gali duoti apčiuopiamą naudą.

Kasparas Jurevičius,

UAB „Dainiai“ direktorius

Pasakymas, jog naujiena dėl galimo eksporto į JAV dar aktualesnė kiaulienos kainų krizės akivaizdoje, yra pasityčiojimas iš Lietuvos kiaulių augintojų. Kiek gi į tą Ameriką išveš kiaulienos kumpių – konteinerį, 20 tonų? Kai į Lietuvą visokių rūšių kiaulienos, jos gaminių atveža šimtais tonų per mėnesį. Kol į Lietuvą kiaulienos vežimas bus nekontroliuojamas, lietuviai, kaip ir kaimynai latviai, vartos visas mėsas, iš kur tik jas beatveš. Lietuva užaugina pusę kiaulienos poreikio, o kitą pusę atveža, tai ką gi reikš tas kelių tonų kiaulienos gaminių išvežimas? Nagi nieko. Reikia pirmiausia tvarką pas save pasidaryti. Jei kokia nors mėsos perdirbimo įmonė ir išveš 20 tonų, ji šiek tiek užsidirbs, bet mums, kiaulių augintojams, dėl tokio eksporto jokios naudos. Mums pagrindinė problema – kad nors kiek sukontroliuotų masišką kiaulienos įvežimą į Lietuvą.