Beveik 20 mln. eurų kasmet Lietuvos gyventojai palieka kaimyninėje Lenkijoje, pirkdami ten ne tik kasdienės paklausos prekių (maisto produktų, drabužių, batų), bet ir statybinių medžiagų, baldų, vaistų. Kol kas tokiam apsipirkinėjimui galo nematyti: automobilių lietuviškais valstybiniais numeriais prie stambių prekybos centrų Suvalkuose, smulkesnių parduotuvių Seinuose, kituose nedideliuose pasienio su Lietuva miestuose nemažėja.

Pasitinka bičiuliškai

Išsileidus kelionėn pas kaimynus lenkus, vos pravažiavus dabar jau nejuntamą sieną su Lenkija, apsipirkti vykstančius lietuvius pasitinka lietuviški užrašai, kviečiantys pas vietos paminkladarius užsisakyti paminklų, kitoje kelio pusėje – nusipirkti daug žvakių. Netoli Šipliškės kaimo dažnas lietuvis jau ne vien reklaminės lentelės, bet ir įpročio vedinas pasuka į dešinę. Pavažiavus automobiliu apie 5 kilometrus, čia įsikūrusioje gyvulių skerdykloje populiaru pirkti kiaulienos – pusę paskerstos kiaulės. Parsivežus namo, šeimininkei reikia mėsą suskirstyti pagal paskirtį: iš kepenų gamina pašteto, iš kojų, galvos, ausies išverda šaltienos, išlydo taukų, dalį mėsos patalpina į šaldiklį, o lašinukus pasūdo ir parūko. Suvalgo ir vėl važiuoja. Ir tai tampa tarsi įpročiu – pusę kiaulės pirkti du tris kartus per metus.

Marijampoliečių šeima pasakojo, kad jiems labiausiai apsimoka pirkti skerdieną, nes išeina perpus pigiau, nei pirkti parduotuvėje pagal mėsos rūšis: mat kilogramas skerdienos kainuoja apie 5,5 zloto – vos 1,25 euro. Marijampoliečių teigimu, toks apsipirkimas kaimyninėje šalyje labai pasiteisina, nes šeimai pavyksta sutaupyti ne vieną šimtą eurų: juk kaimyninėje Lenkijoje perka ne tik šviežios mėsos, bet ir kitų maisto produktų, pramoninių prekių.

Kaimynai iš Lenkijos Lietuvos gyventojus vilioja prie tarptautinio magistralinio kelio sustatytais reklaminiais stendų užrašais lietuvių kalba, siūlo įvairias paslaugas. Pavyzdžiui, paminkladariai siūlo pagamintus paminklus lietuviams atvežti į norimą vietą, o šviežią mėsą Lenkijos tiekėjai gali pristatyti net kiekvieną dieną. Tad lietuviai ir pasiduoda kaimynų viliotiniui.

Svetingai lietuviai aptarnaujami ir lietuvių kalbos neužmiršusiuose Seinuose, Punske, ir Lenkijos gilumoje esančiuose Suvalkuose. Tiesa, Suvalkuose, esančiuose vos 30–40 minučių kelio nuo Lietuvos, kur lietuviai traukia į prekių gausa garsėjančius didžiuosius prekybos centrus, lietuviškų užrašų nepamatysi, o ir lietuviškai kalbančių pardavėjų čia beveik jau nesutiksi.

Atvilioja kainomis

Suvalkų prekybos centre „Suwalki Plaza“ sutikti lietuviai iš Druskininkų, Vilniaus, Alytaus, kitų Lietuvos vietovių apsipirkimu buvo patenkinti. Iš Vilniaus pas tėvus į Alytų savaitgaliui grįžusi vilniečių šeima teigė, kad dar prieš parvažiuojant į Alytų su tėvais sutarė, jog kartu su jais važiuos apsipirkti į Lenkiją, juolab kad pirkinių reikėjo tiek vieniems, tiek kitiems. „Daugiausia perkame maisto produktų. Perkame viską, ko tik reikia. Apsirūpiname ir buities prekėmis, drabužiais“, – pasakojo „Valstiečių laikraščio“ pakalbinta vilnietė Laura.

Moteris teigė, kad jiedu su vyru tądien prekybos centre maisto produktams išleido apie 100 eurų. Atsiskaitė zlotais, sumokėjo kortele, nes taip labai patogu ir palankesnis kursas. Be to, nereikia ieškoti valiutos keityklų ir sukti galvą, ką daryti su likusiais smulkiais Lenkijos pinigais – zlotais ir grašiais. „Pigiau kainuoja mėsa, varškė, sūris, labai daug maisto produktų yra pigesni nei Lietuvoje“, – kalbėjo vilniečiai skaičiuodami, kad tikrai sutaupė nemažai ir kelionei išleistos išlaidos pasidengė. Beje, vilniečiai neslėpė, kad tai buvo tik antroji jų kelionė apsipirkti į Lenkiją, bet nemano, kad paskutinė, nes „kai pradedi, jau nelabai gali sustot“.

Druskininkietė Rūta, sutikta „Suwalki Plaza“ drabužių skyriuje besimatuojanti palaidinę, minėjo, kad jos šeima taip pat labai daug ką perka Suvalkų prekybos centruose. „Viską perkame didesniais kiekiais, nes jei atvažiuojame nusipirkti drabužių, būtinai nusiperkame ir maisto produktų, nes labai patogu. Tą dieną neperkame Lietuvoje, perkame čia, Lenkijoje. Nuo Druskininkų mums iki Suvalkų – truputį daugiau kaip pusė valandos kelio, galima sakyti, labai arti“, – tvirtino druskininkietė ir pridūrė, kad taip apsipirkti į Suvalkus atvažiuoja ne taip jau retai – beveik kas porą mėnesių.

Kainos, anot lietuvaitės, tikrai „nesikandžioja“. „Pasimatuosiu palaidinę, norisi nusipirkti gražesnį drabužį“, – atviravo Rūta iš Druskininkų. Ji paminėjo, kad atvyko kartu su kitais šeimos nariais – kiek tik tilpo automobilyje. Moters teigimu, jos šeima į Suvalkus važinėja ne taip seniai. Iš pradžių vis tam nesiryžo, bet prekių kainos Lietuvoje tapo neviliojančios, nusprendė apsilankyti pas kaimynus, pas kuriuos tai kainuoja mažiau. Be to, tokiems apsipirkimams palankus ir zloto bei euro kursas.

„Tiesa, aptarnavimas Lietuvoje gal truputėlį geresnis. Bet taip gal yra todėl, kad apsiperkant Lenkijoje atsiranda kalbos barjeras: lenkiškai nemokame nė vienas, o pardavėjos Suvalkuose nesupranta lietuviškai, nekalba ir angliškai. Todėl kai patys nemokame lenkiškai, negalime nieko pasiteirauti, apie prekes sužinoti tiek, kiek norėtųsi“, – sakė Rūta ir pridūrė, kad Druskininkuose, Kaune, Vilniuje tokio lygio prekybos centrai dažnai pasirenka darbuotojus, kurie kalba ir angliškai, kad galėtų padėti lietuviškai nekalbantiems pirkėjams. Tiesa, Rūta teigė, kad vis dėlto pirkėjų aptarnavimas Suvalkų prekybos centruose yra geras.

Lietuvos nenaudai

Į Lenkiją nuvykę lietuviai, apsilankę prekybos centruose, lygina maisto produktų kainas su lietuviškomis ir kelione nenusivilia. Jie teigia, kad kai kas kainuoja net trečdaliu pigiau. Štai vieno lietuvių lankomiausių Suvalkuose „Tesco“ prekybos centro maisto produktų kainos (nesirenkant pigiausių produktų).

Kilogramas apelsinų kainuoja 3,99 zl (0,92 euro), kilogramas bananų – 4,99 zl (1,15 euro), 1 l butelis 2 proc. riebumo pieno – 2,89 zl (0,66 euro), 1 l butelis 3,2 proc. riebumo pieno – 2,99 zl (0,69 euro), 0,33 l buteliukas mineralinio vandens su citrina – 1,29 zl (0,3 euro), pakelis sviesto (200 g) – 2,89 zl (0,66 euro), prekybos centro kepyklos 450 g duonos kepalėlis – 3,49 zl (0,8 euro), kilogramas parūkytos virtos gabalinės dešros – 25,90 zl (5,95 euro), kilogramas puskiečio olandiško pjaustyto sūrio – 16,9 zl (3,89 euro), 330 g jogurto indelis – 1,79 zl (0,41 euro), 1 litras saulėgrąžų aliejaus – 4,49 zl (1,03 euro), kilogramas speltos miltų – 1,89 zl (0,43 euro). Kaina perskaičiuota santykiu: 1euras = 4,35 zloto. Toks kursas buvo taikomas atsiskaitant lietuviška mokėjimo kortele.

Ekonomistai tvirtina, kad kainų skirtumus labiausiai lemia PVM. Lietuvoje jis visoms prekėms – 21 proc., o kaimyninėje Lenkijoje neperdirbtai mėsai ir knygoms taikomas 5 proc. mokestis, daugeliui maisto produktų, paslaugoms – 8 proc. ir tik kitoms prekėms taikomas 23 proc. PVM. Be to, Lenkija – kur kas didesnė šalis nei Lietuva, joje įsikūrę kur kas daugiau stambių prekybos tinklų, tad didesnė konkurencija tarp jų, be to, pigiau atsieina ir prekių logistika.

Pasiūlymų netrūksta

Pigesnės prekės Lenkijoje jau kiek laiko Lietuvoje kelia bangas: į kaimyninę šalį apsipirkti važiuoja ne tik prie sienos esančių regionų, bet ir Utenos, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, kitų regionų gyventojai. Kartais į Lenkiją apsipirkti žmonės važiuoja net iš Latvijos. Kaip suvaldyti pinigų nutekėjimą iš Lietuvos į kaimyninę Lenkiją? Atsakymų į šį klausimą ieško ne tik ekonomistai, bet ir politikai, pastaruoju metu, artėjant rinkimams, besireiškiantys vis garsiau. Vieni siūlo Lietuvoje riboti prekybinius antkainius, kiti – mažinti būtiniausiems produktams taikomą PVM.

O kol vieni suka galvas, kaip pasiekti, kad pirkėjų srautai į Lenkiją dar labiau neaugtų, pačiame pasienyje su Lenkija esančio Lazdijų rajono valdžia sugalvojo kiek kitokį būdą atpratinti lazdijiečius nuo prekybinių kelionių pas kaimynus. Rajono savivaldybės meras Artūras Margelis perspėjo pavaldinius, kad šie nelakstytų į Lenkiją, o reikalingas prekes pirktų vietos parduotuvėse. Esą taip žmonės pradės galvoti ne tik apie savo kišenę: prisiminę visuomenės gerovę, kels savo krašto, o ne kaimyninės šalies ekonomiką. Jei valdininkai neklausys mero ir vyks į kaimyninę šalį apsipirkti, gali negauti priedų prie algos.