Žemės ūkio produkcijos gamintojai per pastaruosius dvejus metus taip sparčiai kibo į investicinę paramą, kad iš jos liko tik trupiniai. Tuo susirūpinęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas nori stabdyti paraiškų rinkimą, įvertinti rezultatus ir keisti taisykles bei prioritetus.

Peržiūrės prioritetus

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, jau panaudota bemaž 70 proc. 2014–2020 m. Kaimo plėtros programos (KPP) lėšų, skirtų investicijoms į materialųjį turtą, valdoms modernizuoti ir žemės ūkio produkcijai perdirbti. Taigi lieka tik apie trečdalį pagrindinės investicinės paramos, nors iki programos pabaigos – dar ketveri metai.

B.Markauskas pareiškė, kad tokia praktika, kai septyneriems metams numatytos KPP lėšos svarbiausiam prioritetui – investicijoms į valdas ir žemės ūkio produkcijos perdirbimą – taip greitai tirpsta, gana neatsakinga. Jam kyla abejonių, ar toks netolygus ES pinigų panaudojimas yra efektyvus. Todėl norima tobulinti šiųmetinį KPP paraiškų surinkimo grafiką ir peržiūrėti administravimo taisykles. Žemės ūkio ministras taip pat žada „apbrėžti aiškius, skaidrius ir racionalius prioritetus“.

Loti jau per vėlu

Lietuvos ūkininkų sąjungos rajoninių skyrių atstovai neslėpė nusivylimo, kad jau tiek daug ištaškyta investicinės paramos. Jie apgailestavo ir dėl to, kad ji atiteko ne tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

Anot Utenos rajono ūkininkų sąjungai vadovaujančio Mečislovo Bučelio, investicinės paramos skirstymo prioritetai ne kartą buvo kritikuoti, tačiau, kaip sakoma, šuo loja, o karavanas jau nuėjo. „Su buvusia žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene apie tai daug kalbėjome, bet kas iš to? Daugybė lėšų buvo sukišta į šiltnamius, nors mūsų šiltnamininkai niekaip negali konkuruoti su piečiau esančių šalių augintojais. Niekas nesupranta, kam to reikėjo, tačiau pinigai išdalyti“, – vieną iš neracionaliai skirstytos investicinės paramos pavyzdžių pateikė M.Bučelis.

Utenos rajono ūkininkas mano, kad nepelnytai buvo nuskriausti grūdų augintojai, turėję mažiau galimybių gauti paramą valdoms modernizuoti. „Pieno gamintojų padėtis gerėja, o augalininkams praėję metai buvo labai sunkūs. Tad parama jiems tikrai buvo reikalinga“, – skundėsi M.Bučelis.

Skatina ir klupdo

Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas sveikino žemės ūkio ministro norą peržiūrėti KPP investicinės paramos taisykles, bet kartu pridūrė, kad vėlu daryti esminius pokyčius, nes didesnė lėšų dalis jau paskirstyta. Jis neslėpė apmaudo, kad daugelio žemdirbių balsas nebuvo išgirstas: „Ne viename Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje kone visų rajonų atstovai vienu balsu šaukė, kad investicinę paramą reikia tolygiai paskirstyti visiems septyneriems metams. Argi tai buvo sudėtinga padaryti? Matyt, kažkam tai būtų buvę neparanku.“

V. Rakickas

Teikiant projektus daugiau balų galėjo surinkti gyvulininkystės ūkiai, taip pat daržininkai, sodininkai ir uogų augintojai. Pasak V.Rakicko, prioritetai buvo nustatyti teisingi, tačiau taisyklėse buvo prikaišiota visokių reikalavimų, kurių ne vienas ūkis nepajėgė įveikti.

„Gerai, kad daugiau dėmesio buvo skirta sodininkams ir daržininkams. Mūsų rajone ne vienas daržovių augintojas pelnytai gavo paramą. Tačiau gyvulių augintojus kai kurie reikalavimai parklupdė. Jie nespėjo parengti poveikio aplinkai vertinimo. Jis atliekamas kone pusmetį, o paraiškos renkamos viso labo mėnesį ar pusantro. Susidarė įspūdis, kad toks trumpas terminas buvo nustatytas tam, kad liktų kuo mažiau paramos prašytojų. Aišku, kai kurie spėjo, nes, matyt, jau iš anksto buvo pasirengę“, – savo įtarimais dalijosi V.Rakickas.

Parama domėjęsi gyvulininkystės ūkių savininkai buvo nepatenkinti, kad jiems buvo sugriežtintos taisyklės. Per praėjusį finansinės paramos laikotarpį poveikio aplinkai vertinimą reikėjo atlikti tuo atveju, jei buvo statoma ferma daugiau kaip 300 sąlyginių gyvulių. Dabar to reikalaujama statant ir mažesnę fermą.

„Žinau kelis ūkininkus, kurie turėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimą 200 vienetų fermai. Kol dokumentai buvo tvarkomi, pasibaigė paraiškų rinkimo terminas. O juk visa tai nemažai kainuoja. Taigi skambūs pareiškimai, kad gyvulių augintojams teikiamas prioritetas gaunant paramą, tėra formalumas“, – piktinosi Telšių rajono ūkininkų sąjungos vadovas.

Mokykimės iš lenkų

Žemaitijos krašto ūkininkų organizacijos atstovas V.Rakickas siūlė daugiau nežaisti su balais ir likusią investicinę paramą išdalyti tiems, kurie jos dar nė karto negavo. Valdininkai turėtų nepatingėti ir peržiūrėti paramos gavėjų nuo SAPARD programos laikų sąrašus.

„Tai turėtų būti pagrindinis prioritetas, kurį mūsų rajono ūkininkai jau ne kartą siūlė taikyti. Ir nereikia išskirti kokių nors sektorių, nes tada atsiranda lygesnių už lygius“, – „Valstiečių laikraščiui“ kalbėjo V.Rakickas.

Telšiškis taip pat ragino pasimokyti iš lenkų ir iš viso atsisakyti investicinės paramos, antrojo ramsčio pinigus pervesti į pirmąjį ramstį, kuris apima tiesiogines išmokas. Tokiu atveju nebūtų išrinktųjų, o didesnė parama pasiektų visus ūkius.

„Lenkai daug kaimo plėtrai skirtos paramos nukreipė į pirmąjį ramstį ir padidino tiesiogines išmokas. Tokiu atveju ūkininkas gali racionaliai nuspręsti, ką jam pirkti, nevargti ir neišlaidauti rengiant projektus. Kai kam būtų parankiau įsigyti naudotą techniką, o ne investuoti į naujus brangius traktorius ir kombainus. Toks paramos skirstymas būtų sąžiningiausias“, – aiškino V.Rakickas.

Vargsta ir jaunimas

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Antanas Vailionis pritarė, kad investicinę paramą reikėtų orientuoti į vidutinius ir smulkiuosius ūkius, ir pridūrė, kad labiau reikėtų padėti kaime likusiam jaunimui.

Anot jo, jaunieji ūkininkai dažniau pretenduoja į paramą ūkiui įkurti, o prašyti paramos valdoms modernizuoti gali ne visi. Nuo nulio ūkininkauti pradedančiam jaunimui didesni projektai neįveikiami. Investicinius projektus drąsiai rengia ir naują modernią techniką perka tik tvirtą ūkininkaujančių tėvų užnugarį turintys jaunieji ūkininkai. Tai daugiausia yra stambūs ūkiai.

„Jei norime, kad kaimas galutinai neištuštėtų, būtina keisti politiką. Anksčiau juokavome, kad po pirmųjų emigracijos bangų pas mus sumažėjo vagysčių, kitų nusikaltimų. Dabar akivaizdu, kad ištiko rimta demografinė problema. Situacija daug sudėtingesnė nei įsivaizduojame – savo gimtinę palieka vis daugiau nusivylusių protingų ir darbščių žmonių“, – apgailestavo A.Vailionis.

Prie suskilusios geldos

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Žemės ūkio ministras nori išsiaiškinti, kokia yra padėtis, kokiems projektams skirta parama. Tenka apgailestauti, kad iš septyneriems metams numatytų lėšų beveik nieko neliko. Reikėjo paramą tolygiau paskirstyti, kad projektai būtų kasmet įgyvendinami. Manau, europinės lėšos turi būti naudojamos valstybės nubrėžtam tikslui pasiekti. Deja, tokio tikslo mums stinga, nes svarbiausias uždavinys – „įsisavinti“ lėšas. Taip buvo ir anksčiau, todėl nenuostabu, kad neišvengta įvairių skandalų ir žemdirbių pasipiktinimo, esą paramos skirstymo taisyklės kuriamos tam tikriems paramos gavėjams. Dabar tarsi atsidūrėme prie suskilusios geldos, nes iki KPP pabaigos dar nemažas laikotarpis.

Galima daug ginčytis, ar investicinė parama tinkamai panaudota. Štai mūsų pieno sektorius turėjo didelį potencialą. Kažkada tikėjomės, kad įgyvendinsime mums skirtą pieno gamybos kvotą ir galbūt ją viršysime, bet išėjo priešingai – pieno gamyba sumažėjo. Kaimynai latviai sėkmingai plėtoja gyvulininkystę, nes tai buvo valstybės prioritetas. Jie pastatė daug naujų fermų ir padidino pieno gamybą. O mes tik prikūrėme visokių sunkinančių reikalavimų statant fermas.

Niekas mūsų negirdi

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas

Gerai, kad B.Markauskas stabdo investicinės paramos dalybas. Dabar svarbu išsiaiškinti, į kokius ūkius nutekėjo kone 70 proc. paramos lėšų. Visi nujaučiame, kad ta parama vėl pasinaudojo tik 10–15 proc. ūkių. Tų pačių, kurie jau ne kartą įgyvendino investicinius projektus ir prisipirko modernios technikos. Ir jie vis verkšlena, kad neišgyvena. Kaip jie ūkininkauja, jeigu gavę tiek paramos nesugeba išgyventi?

Mūsų sąjunga siūlė sudaryti sąlygas, kad visi ūkininkai galėtų pasinaudoti investicine parama, tačiau niekas to negirdi. Juk smulkieji ūkininkai, dirbdami iki 50 hektarų, neturi savo lėšų investicijoms, bankai jiems neskolina. Jiems reikėtų skirti didesnes išmokas ir sudaryti palankias sąlygas gauti investicinę paramą, padidinti jos intensyvumą. Kaimynai lenkai būtent taip ir daro, todėl Lenkijoje gyvuoja šeimos ūkiai. Mums irgi reikia atsisukti į mažesnius ūkius, kad kaimas galutinai neištuštėtų.

Grūdininkai nusivylė

Ingrida Lotfi, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio biuro ekonomikos konsultantė

Mūsų biuras investicinius projektus rengia daugiausia augalininkystės ūkių savininkams. Pastaraisiais metais jie nėra patenkinti paramos skirstymo prioritetais. Kadangi KPP paramos lėšų panaudojimo politika ir taisyklės buvo palankios gyvulininkystei, nemažai javų augintojų projektų liko nefinansuoti. Jie nesurenka tiek balų, kad gautų paramą.

Yra nusivylusių ūkininkų, kuriems užpernai rengėme didelius projektus, bet jie nebuvo atrinkti. Praėjęs finansinis laikotarpis buvo kur kas palankesnis augalininkystės sektoriui.