Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
E. sveikatos sistema ryja pinigus ir nervus

Daugiau nei prieš metus mūsų šalyje įvesta naujovė – elektroninis (e.) receptas – buksuoja: pinigai išnaudoti, o kaltininkai iki šiol nenustatyti. Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba raginamos pagaliau išsiaiškinti, kodėl stringa ilgai kurta milžiniškas lėšas surijusi e. sveikatos sistema.

Nerašėme ir nerašysime

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai prieš metus džiūgavo, kad e. receptas gydytojams palengvins darbą, dėl to esą bus patogiau ir pacientams. Tačiau medikų bendruomenės atstovai tikino, kad išėjo atvirkščiai. E. receptus rašyti verčiami gydytojai skundėsi, kad šis procesas užtrunka beveik tiek, kiek skirta laiko paciento apžiūrai, o sistemos trukdžiai neretai paralyžiuoja darbą.

Pacientai piktinasi, kad yra pažeidžiama jų teisė į konfidencialumą. Vaistininkas e. recepte mato ligos, kuria serga vaistus perkantis žmogus, kodą, nors Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas draudžia atskleisti informaciją apie paciento sveikatą.

Daugelis gydymo įstaigų dėl įvairių nesklandumų purtosi naujos tvarkos ir išrašo vos po kelis ar keliolika e. receptų. Pavyzdžiui, Panevėžio ir Utenos apskričių gydymo įstaigose iki praėjusių metų spalio 1 d. buvo išduoti vos 1 169 e. receptai. Pasak Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) atstovų, tokius receptus praktiškai rašė tik dvi privačios gydymo įstaigos. Klausiami, kodėl vengiama rašyti e. receptus, Panevėžio TLK atstovai teigė, kad ne visos miesto gydymo įstaigos dalyvauja šiame projekte, kad rašydami tokius receptus gydytojai sugaištų labai daug laiko, kad jų nenori pacientai.

Tačiau SAM atstovai problemų nemato ir džiaugiasi, kad nauja tvarka palengvina gydytojų darbą, o e. receptai populiarėja. Ministerijos pateiktais duomenimis, šiuo metu išrašyta apie 180 tūkst. e. receptų.

Išrašomų e. receptų skaičiaus didėjimą lemia teigiamas sveikatos priežiūros specialistų požiūris į naująją tvarką, nes išrašyti e. receptą yra patogiau ir užtrunka trumpiau nei išrašyti popierinį. Įgudus tai galima padaryti maždaug per minutę“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškino SAM Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento direktorė Justina Januševičienė.

Trikdo medikų darbą

Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas tvirtino, kad e. receptai – gydytojų galvos skausmas. Žadėtų e. sveikatos sistemos privalumų įstaiga kol kas nejaučia, o naujosios tvarkos trūkumai tik trikdo darbą ir erzina medikus. „Tokių receptų išrašyta labai nedaug, ant rankos pirštų galima suskaičiuoti. Laukiame, kol sistema bus supaprastinta, nes išrašyti e. receptą užtrunka 10–20 minučių, o popieriniam užtenka vos kelių minučių“, – aiškino Pasvalio ligoninės vadovas.

Gydytojas sakė negirdėjęs, kad pacientai džiaugtųsi gavę e. receptą, nes vaistinėse tenka susidurti su sistemos trukdžiais. Jų neišvengiama ir gydymo įstaigose. „Kai sistema užstringa, liekame kaip be rankų – negalime užsakyti tyrimų, atlikti kitų darbų. Mums nebuvo leista įsirengti galingesnio serverio, tad tenka patiems ieškoti lėšų galingesnei įrangai įsigyti“, – aiškino R.Rastauskas.

Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas apgailestavo, kad jau praėjo pusantrų metų, kai pradėjo veikti e. sveikatos sistema, tačiau tvarkos iki šiol nėra. „Projekto vadovai savo darbą padarė, pinigus pasiėmė. Kelis kartus buvo atvažiavę parodyti, kaip įvesti duomenis, ir tiek. Nebuvo jokių mokymų, kaip rašyti e. receptą. Daug medikų yra vyresnio amžiaus, jie neturi gerų darbo kompiuteriu įgūdžių, tad, be abejo, problemų neišvengiama“, – konstatavo R.Rastauskas.

Patiria spaudimą

Medikai jaučiasi tapę milijonus surijusios e. sveikatos sistemos įkaitais. Nors tenka susidurti su dideliais nepatogumais, gydymo įstaigų vadovai dažnai verčia gydytojus rašyti e. receptus, nes patys patiria SAM spaudimą.

Tokios žaidimo taisyklės, – atsiduso Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris. – Kol kas norimo efekto nėra. Tiesa, ne dėl to, kad gydymo įstaigos kratosi naujos tvarkos. E. sistemoje yra daug klaidų, kurias reikia taisyti, kad gydytojai nevargtų. Jei naujovė naudinga, ji greitai prigyja. O jeigu naudos neteikia, stringa.“

Vis dėlto rajonų ligonines vienijančios organizacijos vadovas pripažino, kad jeigu sistema būtų paprastesnė ir veiktų sklandžiai, gydytojai ir pacientai įvertintų privalumus. „Jei duomenys būtų suvesti į elektroninę erdvę, gydytojas matytų, ar vaistas nėra dubliuojamas, kitą reikalingą informaciją. Be to, būtų išvengta klaidų, kai dėl neįskaitomo gydytojų rašto vaistininkai parduoda ne tuos vaistus. Dėl šios priežasties, kaip rodo tyrimai, neretai mirštama“, – pliusus rinko V.Sudaris.

Bėda ir gėda

Seimo Sveikatos apsaugos komiteto narys Antanas Matulas, nekart raginęs Specialiųjų tyrimų tarnybą, Generalinę prokuratūrą aiškintis, kodėl stringa brangiai kainavusi e. sistema, „Valstiečių laikraščiui“ pareiškė, kad ji yra Lietuvos bėda ir gėda.

Elektroninė sveikatos sistema kuriama jau bene dešimtmetį, bet efekto nėra. Vien buvusi Vyriausybė jos plėtrai skyrė apie 30 mln. eurų. Atitinkamų tarnybų pareigūnai pagaliau turėtų susidomėti, kodėl milijonai panaudoti, o laukiamo rezultato nematyti. Kiek gali tęstis toks nebaudžiamumas?“ – piktinosi politikas.

Į naująją sistemą sukišti milijonai – dar ne pabaiga. Lėšų reikia jai tobulinti, kasmet išlaikyti. Anot A.Matulo, jos buvo numatytos tiktai dvejiems metams. Dabar pačios įstaigos turės krapštyti savo biudžetus. „Kiek žinau, tam reikia skirti gana nemažus pinigus“, – sakė parlamentaras.

Pakruojo ligoninė e. sveikatos sistemai per metus turėjo atseikėti apie 4 tūkst. eurų. Tiek šios, tiek kitų gydymo įstaigų vadovai pripažino, kad naujoji sistema kasmet kaip reikiant melš jų biudžetus. „Ji jau daug surijo, ryja ir ateityje dar suris nemažai lėšų. Visos tokios sistemos labai brangiai atsieina“, – tvirtimo V.Sudaris.

Tobulėjant informacinėms technologijoms, elektronizuotoms sistemoms nuolat reikės finansinių injekcijų.inigų greičiausiai bus imama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, kurių stinga vaistams, tyrimams ir kt.

Per didelė našta

A.Matulas įsitikinęs, kad visoje šalyje diegiama e. sveikatos sistema yra pernelyg brangi mūsų valstybei. Jo manymu, reikėtų gerai apsvarstyti, ar mums verta ir toliau švaistyti lėšas bei plėtoti šią informacinę sistemą.

Parlamentaras taip pat abejojo, ar atskirų įstaigų informacines sistemas bus galima integruoti į centrinę sistemą: „Kai kurios įstaigos įdiegė gana neblogas elektronines sveikatos programas, tačiau jas sudėtinga integruoti į bendrą sistemą. Akivaizdu, kad jas diegiant stigo kompetencijos, todėl dabar atsirado problemų.“

Ne vieną kadenciją Seimo Sveikatos apsaugos komitete dirbantis politikas sakė, kad kai kurios ES šalys jau atsikando visuotinės e. sveikatos sistemos ir orientuojasi į perspektyvesnę kryptį – telemediciną. Ji esą daug naudingesnė, nes orientuota į gydymo procesą.

Nežinau nė vienos valstybės, kurioje veiktų tokia elektroninė sveikatos sistema kaip Lietuvoje. Kitose šalyse plėtojama telemedicina, leidžianti konsultuotis su profesionalais, prašyti, kad jie įvertintų tyrimų rezultatus, nuotraukas. Tai perspektyvu“, – aiškino A.Matulas.

Vėlu muštis į krūtinę

veryga

Aurelijus Veryga, sveikatos apsaugos ministras

Elektroninės sveikatos sistemos problemų yra nemažai. Žinomos ir priežastys, dėl ko ji stringa. Kuriant šią sistemą, ypač elektroninį receptą, į procesą nebuvo pakankamai įtraukti naudotojai. Be to, jie nebuvo apmokyti, kaip naudotis naująja sistema.

Dar viena priežastis, kodėl elektroninė sveikatos sistema sunkiai skinasi kelią – nesusikalbėjimas. Sveikatos apsaugos įstaigose prikurta daug įvairių elektroninių sistemų, kurių neįmanoma integruoti į bendrą sistemą.

Jau vėlu muštis į krūtinę ir gailėtis – išleistų pinigų nebesusigrąžinsime ir laiko atgal neatsuksime. Dabar ieškosime sprendimų, kaip efektyviai panaudoti jau sukurtus įrankius. Tiesa, yra įstaigų, kurios gana sėkmingai naudojasi elektronine sistema. Reikės iš jų mokytis. Be to, reikia galvoti apie mobiliosios sveikatos priežiūros potencialo panaudojimą.

Prašo, bet neišrašo

Augustiniene1

Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė

Jeigu ši sistema sklandžiai veiktų ir receptai būtų greičiau išrašomi, pacientams būtų geriau. Gydytojai matytų, kokie vaistai žmogui išrašyti, ar jie dera ir panašiai. Be to, gal ir skaidrumo būtų daugiau. Tačiau kol kas e. receptų niekas neišrašo. Pati vaikštau į polikliniką Vilniaus centre, bet tokių receptų negaunu, nors ir prašiau.

Matyt, gydymo įstaigos neturi reikiamos įrangos, gal sistema sklandžiai neveikia. Galbūt ir lėšų joms stinga reikiamoms priemonėms įsigyti. Juk pinigų neužtenka net pagrindinėms gydymo priemonėms. Neretai pacientams reikia išsireikalauti ir tyrimų, kurie jiems priklauso. Sveikatos apsaugos ministras pernai išleido įsakymą, kuris šeimos gydytojams leidžia pacientams skirti daugiau tyrimų. Kai to paprašiau, gydytoja pasakė, kad to padaryti negali, nes įsakymas išleistas, bet pinigų tam neskirta.

Rekomenduojami video