Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dar vienas kelių gaidelis pripažintas žudiku

 Po to, kai 2015 metų gruodį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija priėmė istorinę nutartį ir paskelbė, kad tris žmones avarijoje neblaivus pražudęs Utenos rajono gyventojas Mantas Šironas (28 m.) Panevėžio apygardos teismo pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo ir pasiųstas kalėti 14 metų, teismuose ėmė formuotis praktika, jog kelių siaubūnus galima teisti kaip žudikus.

Tokia teismų praktika nesusiformavo per vieną dieną – ji sunkiai skynėsi kelią. Asmeniui, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukėlė avariją, per kurią žuvo žmogus, įstatymai numato laisvės atėmimą iki 10 metų. O bausmė už nužudymą yra gerokai griežtesnė: žemiausia – 8 metai nelaisvės, bet didžiausia – už kelių žmonių nužudymą – gali būti ir įkalinimas iki gyvos galvos.

Beje, LAT dar 2009 metų kovą „Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgoje Nr. 30“ pažymėjo, kad Baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, 7-oje dalyje nurodyta, jog asmuo pagal šio straipsnio 1–6-ą dalis atsako tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. O jeigu asmuo, vairuodamas transporto priemonę ir pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, numato, kad dėl jo veikos kils BK numatyti padariniai, ir, nors padarinių nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti, kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK straipsnius, nustatančius baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei ar sveikatai. Taigi teismai, kai avarijose žūdavo žmonės, jau galėjo kaltus vairuotojus teisti už nužudymą.

Bet pirmieji, nusprendę, kad girtas vairuotojas (minėtas uteniškis), avarijoje pražudęs 3 žmones, turi būti teisiamas už nužudymą, buvo Panevėžio apygardos prokurorai, o taip ir nuteisė (2014 m.) Panevėžio apygardos teismo (PAT) teisėjai.

Mieste – kaip autostradoje

Visuomenę sukrėtusi avarija įvyko 2014 metų pavasarį Utenoje. Kovo 29 dienos rytą, aikštelėje prie prekybos centro J. Basanavičiaus gatvėje, policijos patrulių ekipažas nutarė sustabdyti įtarimų sukėlusį automobilį „Audi A6 Avant“. Tačiau pastarojo vairuotojas – Utenos rajono gyventojas M. Šironas – tik padidino greitį ir nušvilpė tolyn. Uteniškio vairuojamas automobilis artimiausią sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui, vėliau nestabdydamas, įvažiavęs iš šalutinės gatvės, kirto judrią J. Basanavičiaus gatvę. Sprunkančio nuo policijos vairuotojo kelionė baigėsi, kai, lėkdamas šalutine A. Baranausko gatve, jis susidūrė su pagrindine – Užpalių – gatve važiuojančiu taksi automobiliu „Renault Megane“. Juo taksistas G. T. (57 m.) į turgų apsipirkti vežė dvi garbaus amžiaus uteniškes (65 ir 62 m.). Per avariją taksi automobilio vairuotojas ir abi keleivės žuvo iš karto. M. Šironas ir kartu važiavę trys vaikinai bei mergina atsipirko nesunkiais kūno sužalojimais.

Po nelaimės avarijos kaltininkui buvo nustatytas vidutinis girtumas (2,02 promilės). Tyrimo metu paaiškėjo, kad jaunų uteniškių kompanija per naktį girtavo netoli Utenos esančiame Kuktiškių kaime. Ten buvo švenčiamas vieno iš keleivių gimtadienis. Ryte kompanija sugalvojo nuvažiuoti į Uteną. Kaip vėliau paaiškėjo, ne kartą administracine tvarka už KET pažeidimus baustas vyras greitį mieste viršijo net kelis kartus – būdamas neblaivus ne itin plačiomis Utenos gatvėmis lėkė net 128 kilometrų per valandą greičiu, nors leistinas – tik 50 kilometrų per valandą.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras Donatas Skrebiškis M. Šironui pateikė kaltinimus pagal BK 129 straipsnį (nužudymas) bei BK 138 straipsnį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir teisme pasiūlė įkalinti 17 metų. Tuo metu daugelį ištiko šokas, tačiau PAT baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija – pirmininkas Algirdas Gaputis ir kolegijos nariai Sigitas Bagdonavičius bei Bronė Vidzėnienė – pritarė tokiam prokuroro siūlymui. Tik skyrė kiek mažesnę bausmę nei kad prašė prokuroras D. Skrebiškis – 14 metų laisvės atėmimą. Prokuroras buvo pateikęs kaltinimus, kad trys žmonės buvo nužudyti iš chuliganiškų paskatų, tačiau teismas tą dalį – dėl chuliganiškų paskatų – atmetė.

Ginčijosi teismai

Širono advokatė Regina Šaltinienė nesutiko su PAT sprendimu, sakė, kad tai yra absurdo teatras ir nuosprendį apskundė. Jos nuomone, M. Šironas bėgo nuo policijos, o ne siekė nužudyti kito automobilio keleivius, todėl adekvati bausmė turėjo būti nuo 8 iki 10 metų. Tačiau žuvusiųjų giminės manė kitaip – vienos žuvusiosios artimiesiems atstovaujantis advokatas Kęstutis Rakauskas taip pat apskundė PAT nuosprendį. Šis teisininkas buvo įsitikinęs, kad M. Šironui yra skirta per švelni laisvės atėmimo bausmė. Kaip ir prokurorai. Lietuvos apeliaciniame teisme (LApT) valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Darius Čaplikas siūlė nuteistąjį įkalinti 17 metų – tiek, kiek pirmosios instancijos teisme buvo siūlęs ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras D. Skrebiškis.

Deja, prokurorų nuostabai LApT palaikė advokatę. 2015-ųjų balandį išnagrinėjęs bylą LApT nusprendė, kad vadovautis reikia ne emocijomis, o įstatymo raide – kad ir kiek žmonių žuvo per avariją, kad ir kiek išgėręs buvo vairuotojas, visgi tai ne žmogžudystė, o avarija. LApT savo nuosprendžiu perkvalifikavo M. Širono nusikaltimą – anot teisėjų, sukėlus eismo įvykį baudžiamasis įstatymas numato bausmę pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 281 (eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas), o ne pagal BK 129 (tyčinis nužudymas) straipsnį. Maksimali bausmė už tokį nusikaltimą yra 10 metų. LApT M. Široną už grotų pasiuntė 9 metams.

„Nuosprendį pakeitėme trimis pagrindais – dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių. Būdamas girtas pažeidė Kelių eismo taisykles, kilo eismo įvykis, trys žmonės žuvo – nėra abejonių, ir jis neginčija. Tai patvirtina bylos duomenys. Pagrindinis klausimas – kaltės forma: ar nužudymas, ar Kelių eismo taisyklių pažeidimas“, – sakė teisėjas Linas Šiukšta. Jis teigė, kad nuteistojo veiksmai perkvalifikuoti atsižvelgus į teismų suformuotą praktiką, į seniai išnagrinėtą ekspolicininko Sauliaus Pauliko bylą. Šioje byloje neblaivus tris mažamečius vaikus automobiliu mirtinai sužalojęs pareigūnas buvo nuteistas kaip avarijos kaltininkas, o ne kaip žmogžudys. Pasak L.Šiukštos, Panevėžio apygardos teismas šioje byloje turėjo remtis ne nutartimis nužudymų bylose ir ne emocijomis.

Matyt, LApT teisėjai nebuvo skaitę mūsų jau minėtos LAT 2009-ųjų metų apžvalgos Nr. 30.

Galutinis sprendimas

Prokurorai nesutiko su tokiu LApT sprendimu ir jį apskundė pačiai aukščiausiajai instancijai –LAT. Šiame teisme bylą nagrinėjo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija. 17 teisėjų nusprendė, kad M. Širono pavyzdžiu gali vadovautis visi žemesniosios instancijos teismai ir girtus vairuotojus, per kurių sukeltas avarijas žuvo žmonių, gali teisti dėl žmogžudystės.

LAT pabrėžė, kad vien tas faktas, jog kaltininkas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad tokia kaltininko būsena yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis, kad tai suponuoja tyčinę kaltės formą. „Kaip kiekvienoje baudžiamojoje byloje, taip ir bylose dėl KET pažeidimų, sukėlusių BK numatytus sunkius padarinius, turi būti įrodomas ir konstatuojamas kiekvienas atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymis bei visų sudėties požymių visuma. Konstatuojant subjektyviuosius sudėties požymius, turi būti nurodyta ne tik kaltės forma, rūšis, bet ir atskleidžiamas šių subjektyviųjų požymių bei motyvo ir tikslo turinys. Tai gali būti padaryta tiriant bei vertinant ne tik kaltininko parodymus, prisipažinimą, bet ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius“, – konstatuojama Teismo nutartyje. Pasakius paprastai – ne visi prie vairo girti sėdę ir žmones per avarijas užmušę vairuotojai bus laikomi žudikais. Bus vertinama visų įrodymų visuma.

Penki nukentėjusieji

Kaip tik įrodymų visuma vadovavosi ir Vilniaus apygardos teismas (VAT) Šalčininkų rajono gyventoją Joną Šatkevičių (25 m.) pripažindamas žudiku. Vieną moterį pražudęs ir dar 4 sužalojęs automobilio vairuotojas už nužudymą, kūno sužalojimą ir viešosios tvarkos pažeidimą nuteistas 10 metų nelaisvės. Šią bausmę subendrinus su pernai Šalčininkų apylinkės teismo paskirtąja bausme J. Šatkevičiui paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 metų laisvės atėmimas.

Avarija įvyko Vilniuje, Lazdynų rajone, Erfurto gatvėje 2015-ųjų kovą. Bylos duomenimis, J. Šatkevičius, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, prieš automobilyje sėdinčius draugus bandė pasipuikuoti didindamas greitį, staiga stabdydamas ir čiuoždamas šonu. Apie 92 kilometrų per valandą greitį pasiekęs vairuotojas Erfurto gatvėje puolė staigiai stabdyti. BMW 530 apsisuko 180 laipsnių kampu ir partrenkė Erfurto ir Žėručio gatvių sankryžoje pėsčiųjų perėja ėjusius 5 žmones, tarp jų – du vaikus. Atvažiavus policijai paaiškėjo, jog vairuotojas neblaivus – jam nustatytas 1,68 promilės girtumas. Per avariją sužeista garbaus amžiaus moteris (76 m. ) mirė ligoninėje. Žuvusioji moteris ir dvi nukentėjusios mergaitės – močiutė ir anūkės. Dvidešimtmetei merginai sulaužytas stuburo slankstelis.

Šatkevičius tikėjosi, kad bus teisiamas tik už avariją ir atsipirks vos keleriais metais už grotų ar netgi lygtine laisvės atėmimo bausme, tačiau prokurorai konstatavo, kad vyras turėjo suvokti, kokių pasekmių galėjo kilti, kai sėdo neblaivus prie vairo ir lakstė Vilniaus gatvėmis dideliu greičiu, todėl nujautė, kad gali būti aukų, tačiau tai jo nesustabdė. Kartu važiavę draugai, klykdami iš išgąsčio, prašė stabdyti automobilį, tačiau kelių gaideliui tai buvo nė motais.

Valstybinį kaltinimą teisme palaikęs prokuroras Rolandas Imbrasas prašė teisiamajam skirti 13 metų nelaisvės. Pasak teisėjo Ernesto Rimšelio, „jis demonstravo abejingumą kitiems“.

Dabar jis nelaisvėje praleis ilgus metus, automobilis BMW 530 konfiskuotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Už nukentėjusiųjų gydymą Valstybinei ligonių kasai nuteistasis turės sumokėti daugiau nei 13 000 eurų, jam taip pat teks atlyginti neturtinę ir turtinę žalą – apie 75 000 eurų. Teismas paliko galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. Šatkevičiaus turtui – žemės sklypams ir pastatams.

Nespėjo pastebėti

Ir štai Kauno apygardos teisme (KAT) vasario 24-ąją buvo paskelbtas nuosprendis dar vienam kelių ereliui Arūnui Stiklioraičiui (29 m.), kuris pripažintas žudiku. Jam buvo pateiktas kaltinimas tyčiniu nužudymu ir tyčiniu sveikatos sutrikdymu, kai dėl jo pažeidžiamų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) ir sukeltos avarijos žuvo kitos transporto priemonės keleivis, o vairuotojai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinimą palaikęs prokuroras Mindaugas Šukys pasiūlė skirti A. Stiklioraičiui 13 metų nelaisvės bausmę. Šis vyras ne tik bandė išvengti bausmės teigdamas, kad automobilį vairavo kitas žmogus, tačiau net 34 kartus buvo įkliuvęs už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jis du kartus buvo nutvertas prie vairo girtas ir už tai teistas, tačiau pomėgio lakstyti gatvėmis milžinišku greičiu neatsisakė. A. Stiklioraitis yra 3 kartus teistas ir dėl vagysčių bei plėšimo Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

Avarija, už kurią buvo teisiamas A. Stiklioraitis, įvyko 2014 metų sausio 30-osios vakarą Kaune, kai į automobilį „Opel Astra“, sukusį iš Karaliaus Mindaugo prospekto į kairę ties M. K. Čiurlionio tiltu, rėžėsi nuo Šančių atidūmęs „Mercedes-Benz“. Opelį vairavusi Greta L. buvo sunkiai sužeista, kartu važiavęs jos sužadėtinis Eimantas Motiejaitis (22 m.) žuvo. Šioje tragedijoje nedaug trūko, kad dėl mylimojo mirties būtų apkaltinta sužadėtinė, o nebaudžiamieji ir toliau siautėtų, lyg nieko nebūtų buvę. Kraupios nelaimės tyrimas, o vėliau ir nagrinėjimas buvo painus ir sudėtingas.

Nelaimės vietoje dirbę policijos pareigūnai teigė, kad kalta „Opel“ vairuotoja, sukusi kairėn ir nepraleidusi tiesiai važiavusio „Mercedes-Benz“. Tik vėliau paaiškėjo, kad „Mercedes-Benz“ lėkė gerokai viršydamas greitį – maždaug 150 kilometrų per valandą, – tad Greta L. dėl tokio atlekiančio automobilio greičio neturėjo jokios galimybės jo pamatyti ir įvertinti posūkio į kairę saugumo.

Tuomet įtariamuoju buvo paskelbtas Arūno draugas Darius Vilūnas (25 m.). Praeityje už nelegalų ginklo laikymą teistas vyras tvirtino, kad už „Mercedes-Benz“ vairo sėdėjo jis.

Teisė už nužudymą

Šią bylą, kurioje teisiamųjų suole sėdėjo D. Vilūnas, jau buvo pradėjęs nagrinėti Kauno apylinkės teismas, tačiau byla buvo grąžinta prokurorui ir tuomet teisiamųjų suole atsidūrė A. Stiklioraitis. Dabar bylą jau nagrinėjo KAT. A. Stiklioraitis kaltu neprisipažino, teisme parodymus duoti atsisakė, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog įvykio metu važiavo automobilyje kaip keleivis, sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, o automobilį vairavo jo draugas. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti keli liudytojai, tačiau visgi teismas konstatavo, kad nors A. Stiklioraitis ir neprisipažįsta, tačiau jo kaltę įrodė kiti byloje esantys duomenys – specialistų ir ekspertų išvados, nukentėjusiosios ir dalies liudytojų parodymai.

Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais. KAT A. Stiklioraičiui paskyrė 11 metų laisvės atėmimo, kuriuos jis turės atlikti pataisos namuose. Penkerių metų nelaisvės bausmė skirta už sunkų sveikatos sutrikdymą ir 11-os metų – už nužudymą. Bausmės subendrintos apėmimo būdu. Kol nuosprendis neįsigalios, A. Stiklioraitis paliktas laisvėje. Iki įsigaliojimo dar ilgas kelias – šis KAT nuosprendis be abejo bus apskųstas ir byla dar bus nagrinėjama LApT.

KAT nuosprendžiu iš A. Stiklioraičio nukentėjusiajai priteista 382,54 euro turtinės žalos atlyginimui, 17 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui ir 922,94 euro proceso išlaidoms atlyginti. Žuvusiojo E. Motiejaičio artimieji civilinio ieškinio atsisakė – teigė, jog jiems pakaks, kad žudikas bus nuteistas.

Ištyrė tėvas

Jie, o konkrečiai žuvusiojo vaikino tėvas Šarūnas Motiejaitis, daug prisidėjo, kad byla būtų grąžinta tyrimui. Jis pats ėmėsi avarijos tyrimo ir taip išaiškino daug keistų dalykų. Kaip tik Š. Motiejaitis, peržiūrėjęs geležinkelio tilto prieigas stebinčias vaizdo kameras, pastebėjo, kad automobilyje būta tik vieno žmogaus, o ne dviejų – kaip buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Tyrėjų nuomone, automobilį vairavo D. Vilūnas, o šalia jo sėdėjo automobilio savininkas A. Stiklioraitis. Beje, tai paliudijo ir jų draugai, kurie neva važiavo iš paskos kitu automobiliu. Jeigu taip buvo iš tiesų, tai kodėl po mirtino smūgio į „Opelį“ suveikė tik vairuotojo pusėje sumontuotos oro pagalvės, bet nesuveikė esančios keleivio pusėje? Paaiškėjo ir tai, kad po tragedijos į automobilių aikštelėje saugomą „Mercedes“ buvo įsilaužta ir bandyta ištampyti keleivio saugos diržus bei sugadinti oro pagalvės mechanizmą. Pasirodo, kad automobilių sėdynėse sumontuoti davikliai fiksuoja, ar ant jų sėdi žmogus. Jei sėdynė tuščia, patyrus avariją oro pagalvės ir saugos diržų mechanizmai toje pusėje nesuveikia.

Atsiliepė ir liudininkai, kurie matė, kad automobiliu važiavo vienas žmogus. Eglė K. paliudijo, jog automobilis „Mercedes“ miesto centre skriejo didžiuliu greičiu, ir ji pati išvengė susidūrimo tik todėl, kad, išgirdusi atskriejančio automobilio variklio riaumojimą, išsigando ir stabtelėjo prie pavojingos sankryžos. Kad automobilį vairavo ne D. Viliūnas, patvirtino bent keturi liudininkai.

Buvo bandoma įrodyti, jog „Mercedes“ važiavo leistinu greičiu, tačiau teismo ekspertizės centro specialistai išsiaiškino, kad susidūrimo metu „Mercedeso“ greitis buvo 108 kilometrai per valandą.

Po visų tokių peripetijų KAT priėmė ir nutartį, kuria pranešė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kad dalis liudytojų, tvirtinę, jog vairavo ne A. Stiklioraitis, galimai padarė nusikalstamą veiką – prisiekę sakyti tiesą ir susipažinę su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, apklausų metu davė melagingus parodymus. Už tai jie dar turėtų atsakyti.

Panaši avarija

Paradoksalu, tačiau šiek tiek anksčiau A. Stiklioraičio sukelta avarija ir jos aplinkybės itin panašios į tą, per kurią žuvo E. Motiejaitis. 2013 metų rugsėjo 12-ąją Kaune H. ir O. Minkovskių gatve skriejo A. Stiklioraičio vairuojamas „Volkswagen Golf“. Įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, automobilis lenkė kitas transporto priemones ir rėžėsi į kairėn sukantį „Honda Civic“. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai nustatė, kad „Volkswagen Golf“ greitis buvo ne mažesnis nei 116 kilometrų per valandą. Smūgio būta tokio stipraus, kad „Honda“ nuskriejo apie 52 metrus, o prie jos vairo sėdėjęs Ignas B. (26 m.) patyrė labai sunkių sužalojimų. Vaikinas net 58 dienas buvo ištiktas komos, dar 38 paras jis praleido reanimacijoje. Jaunuoliui buvo pašalinta blužnis, plyšo kepenys, lūžo dubens kaulai.

Kauno apylinkės teismas už šią avariją A. Stiklioraičiui trejiems metams atėmė teisę sėsti prie automobilio vairo ir skyrė 1129 eurų baudą.

 

Petras KURMELIS

Rekomenduojami video