Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Britiškoji atmaina galanda dantis: Europą užtvindė per kelis mėnesius ir plinta toliau

2020-ųjų gruodį pasaulis sužinojo apie naujas, pavojingesnes COVID-19 atmainas. Viena jų, „britiškoji“ arba „Kento“ atmaina staiga įsivyravo daugelyje pasaulio šalių, įskaitant JAV ar Estiją. Pastarojo mėnesio tyrimai rodo, kad šios, mirtingesnės ir lengviau užkrečiamos, atmainos atvejų sparčiai gausėja ir Lietuvoje.

Masinio vakcinavimo esmė nuo praėjusių metų pakito. Jeigu anksčiau buvo tiesiog norima kuo greičiau sulaukti vakcinų ir, paskiepijus reikalingą daugumą žmonių, greičiau „grįžti į normalų gyvenimą“, tai nuo šių metų prisidėjo dar ir poreikis spėti paskiepyti žmones, kol neatsirado dar baisesnė COVID-19 atmaina, kurios nesustabdytų ir skiepai.

Šiuo metu yra mažiausiai trys tyrimais patvirtintos ir pasaulyje išplitusios SARS-CoV-2 atmainos, kurios priskiriamos „keliančioms nerimą“ kategorijai: Pietų Afrikos atmaina B.1.351 (pirmą sykį aptikta 2020-ųjų gruodį); Kento atmaina B.1.1.7 (pirmą sykį aptikta Didžiojoje Britanijoje 2020-ųjų gruodį); Japonijos atmaina P.1 (pirmą sykį nustatyta iš Brazilijos atvykusių turistams 2021-ųjų sausį).

Pavojingiausios atmainos šiuo metu – Brazilijos, Pietų Afrikos ir Kento

Koronaviruso atmainos plito pasaulyje nuo pirmųjų jos egzistavimo mėnesių. Tas koronavirusas, kuris praėjusių metų pradžioje išplito Europoje, skyrėsi nuo „originalaus“ Kinijos COVID-19 viruso. Tiesa, tos mutacijos buvo neesminės, todėl didesnių reagavimo į pandemiją korekcijų nereikėjo.

Metų pabaigoje, vos pasaulis sužinojo apie rinką pasiekiančias naujas COVID-19 vakcinas, pasirodė ir naujos atmainos, kurios pasižymėjo daug greitesniu plitimu, ir kuriomis buvo sunkiau sergama. Pirmiausia buvo paskelbta apie Didžiojoje Britanijoje galingą antrąją bangą sukėlusią Kento (B.1.1.7) atmainą, kuri jau gruodžio mėnesį sudarė apie 60 proc. visų naujų atvejų šioje šalyje.

Danijoje ši atmaina nuo 0,3 proc. dalies visų naujų atvejų 2020-ųjų 46-ąją savaitę išaugo iki 92,7 proc. 2021-ųjų 10-ąją savaitę. Vos per kelis mėnesius ši atmaina tapo dominuojančia Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Belgijoje, Švedijoje, Ispanijoje ir daugelyje kitų Europos šalių.

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) direktorė Rochelle Walensky ketvirtadienį patvirtino, kad britiškoji atmaina tapo dominuojančia šalyje. Pietų Afrikos atmaina Europoje kol kas neįsitvirtina, įvairiose šalyse jos dalis sudaro iki 3 proc. visų atvejų.

Vilniuje vyrauja britiškoji atmaina

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos balandžio 6-osios pranešime apie šios savaitės tyrimus skelbiama: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) laboratorijoje ištirti 46 ėminiai, iš kurių – 26 priklauso B.1.1.7 atmainai.

Ši atmaina sudaro 60 % (3/5) Vilniaus, 50 % (2/4) Kauno, 50 % (11/22) Panevėžio, 100 % (1/1) Alytaus ir 64 % (9/14) Marijampolės apskrities LSMU šią savaitę tirtų ėminių. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VUL SK) laboratorijoje ištirti 188 ėminiai – iš jų – 113 atvejų su B.1.1.7 linija. Ši atmaina sudaro 76 % (66/87) Vilniaus, 46 % (13/28) Kauno, 13 % (1/8) Klaipėdos, 33 % (1/3) Šiaulių, 7 % (1/14) Panevėžio, 50 % (1/2) Alytaus, 60 % (12/20) Marijampolės ir 69 % (18/26) Utenos apskrities VUL SK šią savaitę tirtų ėminių.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) laboratorijoje ištirti 24 ėminiai, iš kurių – 8 atvejai su B.1.1.7 linija. Ši atmaina sudaro 50 % (2/4) Klaipėdos, 57 % (4/7) Tauragės ir 18 % (2/11) Telšių apskrities VU GMC šią savaitę tirtų ėminių.





Rekomenduojami video