Ir teismai kovoja su Kelių eismo taisyklių pažeidėjais, greičio mėgėjais. Jau kelių instancijų teismai pastaruoju metu priėmė kelių gaideliams nepalankius nuosprendžius. Vienas tokių teismų – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), formuojantis teismų praktiką. Tad nuo šiol greičio viršytojai turėtų būti atsargesni.

Sužalojo mergaites

Iš LAT – blogos žinios dvigubai mieste greitį viršijusiam BMW vairuotojui Vitalijui Valaičiui. Kaip pranešė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė, LAT patenkino Panevėžio apylinkės prokuratūros kasacinį skundą byloje dėl avarijos, kurioje buvo sužalotos 4 mažametės mergaitės. Po dviejų vienas kitam prieštaraujančių žemesnės instancijos teismų nuosprendžių bylos nagrinėjimo ėmėsi LAT teisėjų kolegija. Ji kaltu pripažino dvigubai mieste leistiną greitį viršijusį BMW vairuotoją, o ne sankryžoje posūkį į kairę dariusią kito automobilio vairuotoją.

Minėta avarija Panevėžyje įvyko 2015 metų vasario 28 dieną, apie 14 val. 30 min., šviesoforu reguliuojamoje Klaipėdos-Savitiškio gatvių sankryžoje. Klaipėdos gatve miesto centro link važiavusio automobilio „Alfa Romeo“ vairuotoja, kupiškėnė K. A. (30 m.), degant žaliam šviesoforo signalui sukdama į kairę, nepraleido priešpriešiais atvažiuojančio automobilio BMW 525. Pastarąjį automobilį vairavo Panevėžio rajone gyvenantis V. Valaitis (29 m.). Jis savojo BMW priekiu trenkėsi į dešinįjį „Alfa Romeo“ šoną, kai šis jau buvo išvažiavęs iš sankryžos ir įsukęs į Savitiškio gatvę. Avarijoje buvo sužalotos 4 mažametės mergaitės, važiavusios kupiškėnės vairuotame automobilyje. Dvi iš jų kurį laiką buvo gydomos ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad šioms mažametėms sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, kitoms dviems – nežymiai. Po smūgio „Alfa Romeo“ dar kliudė prie raudono šviesos signalo stovėjusį ir leidimo važiuoti laukusį automobilį „Ford Galaxy“.

Skirtingi nuosprendžiai

Dėl avarijos, kurios metu buvo sužaloti žmonės, ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė. Kaltinimai šioje byloje buvo pareikšti BMW vairavusiam V. Valaičiui. Ekspertai nustatė, kad jo vairuojamas automobilis į sankryžą įlėkė dvigubai didesniu, nei leidžiama mieste, greičiu – važiuodamas ne mažiau kaip 100 km/h. Tuo metu pradėjusi į kairę sukti „Alfa Romeo“ vairuotoja buvo įsitikinusi manevro saugumu, nes atvažiuojantis BMW nuo sankryžos buvo pakankamai toli. Ekspertai pateikė išvadas, kad šiuo atveju automobilio „Alfa Romeo“ vairuotoja būtų spėjusi saugiai atlikti posūkio manevrą, jei V. Valaičio vairuojamas automobilis būtų važiavęs leistinu mieste greičiu.

Pernai birželio 17 dieną Panevėžio miesto apylinkės teismas paskelbė BMW vairuotojui apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas dėl avarijos, per kurią buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, V. Valaičiui skyrė 40 MGL dydžio (1506 eurų) baudą. Be to, vyras buvo įpareigotas atlyginti neturtinę žalą sužeistoms mažametėms ir jų atstovėms pagal įstatymą – sumokėti nuo 500 iki 2500 eurų. Šį nuosprendį apskundęs aukštesnės instancijos teismui, V. Valaitis pernai spalį Panevėžio apygardos teismo buvo išteisintas. Teismas konstatavo, kad šis eismo įvykis kilo dėl abiejų vairuotojų veiksmų, todėl yra labai svarbu teisingai nustatyti priežastinį ryšį tarp vairuotojų veiksmų ir atsitikusių padarinių. Antros instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad V. Valaičio padaryti KET pažeidimai „nebuvo būtinoji įvykio padarinių kilimo sąlyga“. Išteisinus BMW vairuotoją, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėti.

Neskundžiama nutartis

Po dviejų kardinaliai prieštaringų teismų nuosprendžių Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė G. Petrulytė parengė kasacinį skundą LAT. Kasaciniame skunde Panevėžio apylinkės prokuratūra prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį. Prokuratūra šį prašymą motyvavo tuo, kad būtent V. Valaičio viršytas greitis, o ne vairuotojos K. A. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis. „K. A., atlikdama posūkio manevrą, pagrįstai tikėjosi, kad kiti eismo dalyviai važiuoja pagal taisykles ir nenumatė, kad V. Valaičio vairuojamas automobilis artėja prie sankryžos dvigubai didesniu, nei leistina greičiu“, – rašoma kasaciniame skunde. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, akcentuodamas vairuotojos K. A. pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, nuo tokios pareigos atleido V. Valaitį.

„Pripažinimas, kad K. A. veiksmai buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti (nes ji, sukdama į kairę, nepraleido tiesiai ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu važiuojančio automobilio), reikštų, jog realiame gyvenime vairuotojai negali apskritai padaryti kairiojo posūkio manevro, privalo stovėti sankryžose kol užsidegs draudžiamas signalas, nes priešpriešiais tiesiai bet kuriuo momentu net kelis kartus viršydami leistiną greitį gali atvažiuoti kitų transporto priemonių vairuotojai“, – argumentuojama kasaciniame skunde. Prokuratūros argumentai įtikino LAT teisėjų kolegiją. Gegužės 9-ąją LAT priėmė nutartį, kuria panaikino Panevėžio apygardos teismo nuosprendį ir paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį V. Valaičiui.

Žuvo keleivis

Panašiai yra atsitikę ir Kaune. Tik čia tokios avarijos pasekmės buvo daug skaudesnės. 2014 metų sausio 30-osios vakarą į automobilį „Opel Astra“, sukusį iš Karaliaus Mindaugo prospekto į kairę ties M. K. Čiurlionio tiltu, rėžėsi nuo Šančių atskriejęs „Mercedes-Benz“. Opelį vairavusi Greta L. buvo sunkiai sužeista, kartu važiavęs jos sužadėtinis Eimantas M. (22 m.) žuvo. Šioje tragedijoje nedaug trūko, kad dėl mylimojo mirties būtų apkaltinta sužadėtinė, o nebaudžiamieji ir toliau siautėtų, lyg nieko nebūtų buvę. Kraupios nelaimės tyrimas, o vėliau ir bylos nagrinėjimas buvo painus ir sudėtingas.

Nelaimės vietoje dirbę policijos pareigūnai teigė, kad kalta „Opel“ vairuotoja, sukusi kairėn ir nepraleidusi tiesiai vykusio „Mercedes-Benz“. Tik vėliau paaiškėjo, kad „Mercedes-Benz“ lėkė gerokai viršydamas greitį – maždaug 150 kilometrų per valandą. Tad Greta L. dėl tokio atlekiančio automobilio greičio neturėjo jokios galimybės jo pamatyti ir įvertinti posūkio į kairę saugumo. Teismas „Mercedes-Benz“ vairuotoją Arūną Stiklioraitį (29 m.) pripažino kaltu ir skyrė 11 metų pataisos namuose. Taip pat A. Stiklioraitis privalės sumokėti Gretai L. 17 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis yra apskųstas ir kol kas neįsiteisėjęs. Jį jau nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

Teisia kaip žudikus

Taigi, LAT suformavo praktiką, kad kartais nepraleisdamas tiesiai skrendančio kelių erelio gali išlikti teisus. Kiek anksčiau LAT įtvirtino nuostatą, kad vairuotojas, per avariją pražudęs žmones, gali būti teisiams ir kaip žudikas. Taip traktuoti kai kurias skaudžias avarijas imta po to, kai 2015 metų gruodžio pabaigoje LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija paskelbė, kad tris žmones avarijoje pražudęs neblaivus Utenos rajono gyventojas Mantas Šironas (26 m.) pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo. Panevėžio apygardos teismas vaikiną už grotų pasiuntė 14 metų.

LAT šią bylą nagrinėjo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija. 17 teisėjų nusprendė, kad M. Širono pavyzdžiu gali vadovautis visi žemesnės instancijos teismai ir girtus vairuotojus, per kurių sukeltas avarijas žuvo žmonių, gali teisti dėl žmogžudystės. LAT pabrėžė, kad vien tas faktas, jog kaltininkas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad tokia kaltininko būsena yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis, kad tai suponuoja tyčinę kaltės formą. „Kaip kiekvienoje baudžiamojoje byloje, taip ir bylose dėl KET pažeidimų, sukėlusių BK numatytus sunkius padarinius, turi būti įrodomas ir konstatuojamas kiekvienas atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymis bei visų sudėties požymių visuma. Konstatuojant subjektyviuosius sudėties požymius, turi būti nurodyta ne tik kaltės forma, rūšis, bet ir atskleidžiamas šių subjektyviųjų požymių bei motyvo ir tikslo turinys. Tai gali būti padaryta tiriant bei vertinant ne tik kaltininko parodymus, prisipažinimą, bet ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius“, – konstatuojama Teismo nutartyje. Pasakius paprastai – ne visi prie vairo girti sėdę ir žmones per avarijas užmušę vairuotojai bus laikomi žudikais. Bus vertinama visų įrodymų visuma.

Ir dabar jau ne vienas teismas vairuotojus yra nuteisęs kaip žmogžudžius. Vienas tokių – Šalčininkų rajono gyventojas Jonas Šatkevičius (25 m.). Vieną moterį pražudęs ir dar keturias sužalojęs automobilio vairuotojas už nužudymą, kūno sužalojimą ir viešosios tvarkos pažeidimą nuteistas 10 metų nelaisvės. Šią bausmę subendrinus su pernai Šalčininkų apylinkės teismo paskirtąja bausme J. Šatkevičiui paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 metų laisvės atėmimas. Tokią bausmę jam skyrė Vilniaus apygardos teismas.

Avarija įvyko Vilniuje, Lazdynų rajone, Erfurto gatvėje, 2015 metų kovo 13-osios vakarą, apie 20.30 val. Bylos duomenimis, J. Šatkevičius nuosavu automobiliu BMW 530 Vilniuje važiavo 92 kilometrų per valandą greičiu. Nors šis jaunuolis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, prieš automobilyje sėdinčius draugus bandė pasipuikuoti didindamas greitį, staiga stabdydamas ir čiuoždamas šonu. BMW 530 apsisuko 180 laipsnių kampu ir partrenkė Erfurto ir Žėručio gatvių sankryžoje pėsčiųjų perėja ėjusius 5 žmones, tarp jų – du vaikus. Atvažiavus policijai paaiškėjo, jog vairuotojas neblaivus – jam nustatytas 1,68 promilės girtumas. Per avariją sužeista garbaus amžiaus moteris (76 m. ) mirė ligoninėje. Žuvusioji moteris ir dvi nukentėjusios mergaitės – močiutė ir anūkės. Dvidešimtmetei merginai sulaužytas stuburo slankstelis.

Keliaus už grotų

Dabar teismai jau ima taikyti ir nuo sausio 1 dienos įsigaliojusį įstatymą, pagal kurį už vairavimą neblaiviam, kai girtumas viršija 1,5 promilės, taikoma baudžiamoji atsakomybė. Vienas iš pirmųjų tai pajuto Panevėžio rajono Linkaučių kaimo gyventojas Edvinas Zalumskis (18 m.).

Šių metų sausio 1-osios pavakarę E. Zalumskis, vairuodamas draugo tėvui priklausantį automobilį, jo nesuvaldė ir Panevėžyje, J. Tilvyčio gatvėje, atsidūrė griovyje. Vairuotojas į alkoholio matuoklį pripūtė 2,25 promilės, o vėliau ligoninėje darytas tyrimas parodė 2,01 promilės girtumą. Panevėžio apylinkės teismas E. Zalumskį pasiuntė 4 mėnesiams už grotų. Kadangi vyrukas prieš kurį laiką buvo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme, atidedant ją 2 metams ir 10 mėnesių, tai subendrinus bausmes E. Zalumskis į pataisos namus pasiųstas 5 metams ir 2 mėnesiams. Be to, jam trejiems metams atimta teisė vairuoti ir konfiskuotas automobilis „Seat Altea“, kurį vairavo neblaivus.

Vairuotojai turėtų atsiminti, kad įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimo kodeksui (ANK) sustabdžius neblaivų asmenį už vairo ir patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu, kuris parodo daugiau nei 1,5 prom., asmuo privalomai pristatomas į medicinos įstaigą, kur iš asmens paimamas kraujas. Jeigu paėmus kraują tyrimas parodo, jog kraujyje yra daugiau nei 1,5 prom., jam už vairavimą išgėrus – gręsia baudžiamoji atsakomybė. Tuomet pradedamas ikiteisminis tyrimas ir byla perduodama teismui. Pagal baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 7 d. tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio – baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK taip pat numato, kad viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra turto – šiuo atveju automobilio – konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.). Uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

Prokuroras Gražvydas Kazlauskas, palaikęs teisme valstybinį kaltinimą, sako teismo sprendimą vertinantis palankiai. „Jis vairavo neblaivus automobilį ir buvo sulaikytas. Tai nebuvo eismo įvykis. Mes prašėme laisvės atėmimo šešiems mėnesiams, bendrinant tai su neatlikta penkerių metų bausme. Iš viso asmuo 12 kartų teistas, dauguma atvejų – už vagystes“, – sakė prokuroras. Jis, beje, buvo prašęs konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau teismas nusprendė konfiskuoti automobilį. Kol neįsiteisėjo teismo sprendimas, E. Zalumskis paliktas laisvėje.

Stasys ŠAULYS