Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) vykdė projektą „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas pieninėje galvijininkystėje diegiant inovatyvias bandos valdymo, genetikos gerinimo ir šėrimo technologijas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Projekto tikslas – šiltnamio efekto mažinimas, ūkio našumo ir pelningumo didinimas pienininkystės ūkiuose naudojant tinkamą genetiką ir inovatyvius šėrimo sprendimus. Rezultatai ir rekomendacijos buvo pristatyti baigiamojoje konferencijoje.

Projekto įgyvendinimas

Projekto metu analizuota daugelis ūkio efektyvumui svarbių rodiklių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su ekonominiais, sveikatingumo, produkcijos kokybės rodikliais. Nustatyta, kad šiuolaikiškos genetikos panaudojimas ypač svarbus šiuolaikinio ir rentabilaus pieno ūkio vystymo veiksnys. Genetika ne tik padeda išspręsti dalį vadybinių ūkio problemų, bet ir ženkliai lemia pieno kokybę, gyvulių sveikatingumą.

Projekte dalyvavo 10 pieninės gyvulininkystės ūkių (daugiausia – šeimos ūkiai Žemaitijoje), kur buvo įrengti ir vykdomi parodomieji bandymai pagal tam tikrą metodiką: naudojami inovatyvūs gyvulių šėrimo sprendimai su atitinkamais priedais – probiotikais, gyvomis mielėmis, fermentiniais preparatais (NRG 100); didelis dėmesys skirtas genetikai ir bandos valdymui. Parodomieji bandymai buvo atlikti kaip gerosios patirties įrodymas bei ūkininkų skatinimas naudotis projekto metu patvirtintais rezultatais ir taip prisidėti prie šiltnamio efekto mažinimo.

„Projekto rezultatai naudingi ūkininkams, nes naudojant tvarų, tausojantį ūkininkavimą galima pasiekti gerų rezultatų. Telyčios genominiam tyrimui buvo atrinktos iš 19 ūkių. Ekologiniuose parodomuosiuose ūkiuose bendra karvių populiacija yra apie 1 800, intensyviuose bandomuosiuose pieno ūkiuose – apie 2 400. Ūkių atranką vykdėme atsižvelgdami į ūkių geografinį išsidėstymą šalies teritorijos mastu. Norint atrinkti reikiamą gyvulių kiekį efektyviam genominiam tyrimui, reikėjo ne mažiau kaip 700 telyčių. Toks skaičius atrinktas iš > 3 000 karvių. Iš visų analizuojamų gyvulių buvo atrinkta 300 geriausių telyčių. Telyčios atrinktos iš bandos, kurios bendra veislinė vertė (BVV) – ne mažesnė kaip 100 balų. 300 aukščiausios genetinės vertės telyčių buvo pritaikyta individuali selekcijos programa, LITBAP kompiuterine programa sėklinimui parenkant geriausius bulius, kuriais šios telyčios apsėklintos. Atrinktų telyčių gimę palikuoniai (200 telyčaičių) taip pat ištirti genomiškai tam, kad būtų galima įvertinti gimusio prieauglio naudą, ekonominę vertę ir atlikti palyginimus su motinų genominių tyrimų rezultatais“, – informuoja projekto vadovas dr. Edvardas Gedgaudas.

Projekto prisidėjimas prie EK rekomendacijų

Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. gruodžio 18 d. Europos Komisija (EK) patvirtino rekomendacijas šalims narėms dėl bendros žemės ūkio politikos strateginių planų, kuriuose numatyta sustiprinti aplinkos apsaugą ir klimato veiksmus bei prisidėti siekiant su aplinka ir klimatu susijusių Europos Sąjungos tikslų, projektas yra labai savalaikis, jis tiesiogiai prisideda prie vienos iš EK rekomendacijų – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą žemės ūkyje, skatinant klimatui palankius ūkininkavimo metodus, ypatingą dėmesį skiriant gyvulininkystės sektoriui.