LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Pastaruoju metu žemės ūkio sektoriaus plėtra ir konkurencinis pranašumas jau neįsivaizduojamas be naujųjų technologijų diegimo ir naudojimo. Lietuvoje pastebimas didėjantis susidomėjimas supaprastintu žemės dirbimu.
Bandymai – dešimtyje ūkių
Atliepiant žemdirbių poreikius, Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ inicijavo projektą „Tiesioginės sėjos technologijos pritaikymas dirbamose žemėse ir ganyklose, siekiant ekosistemų bioįvairovės išsaugojimo“. Projekto tikslas – optimizuoti dirvožemių ekosistemų apsaugą panaudojant inovatyvias tiesioginės sėjos technologijas intensyvios gamybos bei gyvulininkystės ūkiuose.
Įgyvendinant projektą dešimtyje šalies ūkių bus įrengti ir vykdomi bandymai pagal parengtą parodomojo bandymo metodiką, o informacija apie pasiektus rezultatus ir pokyčius bus ne tik diskutuojama ūkininkų grupių susitikimuose, bet ir dalinamasi lauko dienų ir seminarų metu.
„Plėtojant inovacijų diegimo žemės ūkyje galimybes ir skatinant žemdirbius įgyvendinti novatoriškus sprendimus, planuojama įrengti parodomuosius bandymus ūkiuose siekiant pademonstruoti inovatyvią tiesioginę sėją į ražienas, optimizuojant ūkio sąnaudas. Bandymai bus įrengti skirtingo intensyvumo augalininkystės bei gyvulininkystės ūkiuose skirtinguose Lietuvos regionuose. Bandymus atliksime su Lietuvoje auginamomis kultūromis (žirniais, pupomis, kukurūzais bei žolių mišinių sėklomis), siekdami įrodyti, kad taikant tiesioginės sėjos technologijas galima sutaupyti nuolat brangstančius energetinius išteklius optimizuojant važinėjimų po dirvą skaičių, taip tausojant aplinką bei prisidedant prie bioįvairovės didinimo ir klimato kaitos reguliavimo. Sieksime optimizuoti dirvožemių ekosistemų apsaugą,panaudodami inovatyvias tiesioginės sėjos technologijas intensyvios gamybos bei gyvulininkystės ūkiuose, o įvertinę tiesioginės sėjos privalumus ir palyginę su tradicinėmis ūkiuose taikomomis technologijomis, galėsime nustatyti laiko bei darbų sąnaudų ekonominius skirtumus, kurie prisidės prie draugiškų aplinkai sprendimų įgyvendinimo“, – pažymi projekto vadovė, Žemės ūkio rūmų konsultantė-praktikė dr. Laura Masilionytė.
Tausos aplinką, mažins gamybos kaštus
Šiandien žemės ūkis be saiko alindamas dirbamos žemės resursus susiduria su iššūkiais bioįvairovės išsaugojimo ir klimato kaitos srityje. Pastaraisiais dešimtmečiais stebimi akivaizdūs klimato kaitos ekstremumai, darantys įtaką žemės ūkio veiklai, – sausros, intensyvūs krituliai, sumažėjusi sniego danga. Ekstremalūs įvykiai gamtoje ne tik kelia pavojų augalininkystei ir gyvulininkystei, bet ir neša ekonominius nuostolius žemdirbiams. Žemės ūkio veiklai tinkami dirbami žemės plotai taip pat riboti, todėl siekiama optimaliai išnaudoti jų potencialą išauginant didžiausius derlius.Vykdant projektą bus bandoma tiesioginės sėjos technologija, optimizuojanti laiko bei energetinių išteklių sąnaudas, kas prisidės prie aplinkos tausojimo ir bioįvairovės didinimo, o taip pat sumažins gamybos kaštus nemažinant pagrindinių kultūrų derlingumo. Dar prieš tris dešimtmečius neariamųjų technologijų iniciatorės buvo JAV, Lotynų Amerikos šalys, Australija. Vis dažniau dirvą, aplinką ir energiją tausojančias technologijas taiko Europos ir Azijos šalių ūkininkai. Ne išimtis Rytų Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva.
Įgyvendins žaliąjį kursą
Dirvožemio erozija sumažėja minimaliai dirbant žemę. Lietuvos statistikos departamento atliktas Žemės ūkio struktūros tyrimas parodė, kad 2016 m. Lietuvoje buvo paplitęs įprastinis žemės dirbimas (gilaus arimo plūgu), nes tokiu būdu įdirbta 88,5 proc. ariamosios žemės. Rečiau naudojamas tausojamasis žemės dirbimo būdas – 10,2 proc., ir be įdirbimo (tiesioginės sėjos) – tik 1,3 proc.
Nors matomas teigiamas reiškinys, kad didėjant ūkio dydžiui, didėjo tausojamojo ir be įdirbimo žemės dirbimo būdų naudojimas, šioje srityje išliko daug problemų. Siekiant stabdyti dirvožemio išteklių degradaciją, vis dar per mažai persiorientuojama į neariminį žemės dirbimą, tiesioginę sėją, sėjomainos taikymą, dirvožemio kalkinimą, tręšimą organinėmis trąšomis, biologinių stimuliatorių naudojimą, perteklinį azotą iš dirvos kaupiančių tarpinių augalų auginimą, neapartų ražienų laukų palikimą per žiemą, juodojo pūdymo atsisakymą pakeičiant jį žaliuoju pūdymu, eroduotų žemės plotų keitimą pievomis.
Be to, svarbu tobulinti ūkininkų žinias ir kompetencijas, dalintis patirtimis atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso komunikatą, kurį EK patvirtino gruodžio 11 d. Šis komunikatas nubrėžia gerokai aukštesnius nei iki šiol aplinkos ir klimato kaitos srities tikslus ateinančiam penkerių metų laikotarpiui.Įgyvendinant žaliąjį kursą bus naudojami visi politikos svertai: reglamentavimas ir standartizacija, investicijos ir inovacijos, nacionalinės reformos, dialogas su socialiniais partneriais ir tarptautinis bendradarbiavimas.
