Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
ŽŪM: EBPO rekomendacijos mažinti taršą žemės ūkyje apmokestinant galvijus nėra svarstomos

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) siūlant Lietuvoje apmokestinti galvijų išskiriamą metaną, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovas Saulius Jasius sako, kad toks būdas taršai žemės ūkyje mažinti nėra svarstomas.

Pasak jo, neigiamą sektoriaus įtaką aplinkai galima mažinti ugdant žemdirbius, skiriant paramą investicijoms į biometano gamybą.

„Šiandien, kuomet žemės ūkio sektorius susiduria su labai didelėmis problemomis, kilusias dėl sutrūkinėjusių grandinių ir karo įtakos pokyčių savikainai, matyt, net neturėtume teisės (EBPO pasiūlymo – ELTA) svarstyti“, – trečiadienį LRT Radijui teigė ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius.

„Tai atsilieptų ne tik gamintojų konkurencingumui, bet ir galutiniam vartotojui. Natūralu, kad tie mokesčiai nusileistų į galutinį produktą“, – pridūrė jis.

EBPO ekspertai lapkričio pradžioje nustatė, kad Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nepakanka priemonių, kad žemės ūkio sektorius iki 2050 m. taptų klimatui neutralus bei siūlo apmokestinti galvijų išskiriamą metaną ir trąšas.

ŽŪM atstovas tikina, kad šiuo metu galvijų keliamą taršą būtų galima mažinti ugdant gyvulių augintojus, kaip sumažinti jų išskiriamo metano kiekius, investuojant į biometano gamybą. Tam esą reiktų numatyti paramos priemones.

„Tai yra idealu, bet tam reikia didelių investicijų. Šiandien žemės ūkio sektorius tokių lėšų investuoti iš karto neturi. Čia galbūt greta galėtų ateiti ir paramos sistemos“, – teigė S. Jasius.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidento Vytauto Barkausko teigimu, auginamų galvijų 2020–2021 m. sumažėjo 36 tūkst. (8,6 proc.), o šiemet taip pat bus matomas „labai didelis“ laikomų galvijų skaičiaus kritimas.

„Ūkininkai pienines karves išparduoda bandomis, traukiasi iš ūkininkavimo“, – sakė V. Barkauskas

„Jei tokiais skaičiais bus traukiamasi iš gamybos, tikrai nebus ko apmokestinti“, – tęsė ūkininkų atstovas.

Anot jo, galvijus daugiausia augina smulkūs ūkiai, kurie yra itin jautrūs energijos kaštų, darbo užmokesčio augimui, gali pasitraukti dėl didelės mokestinės naštos, nepakankamų išmokų.

Rekomenduojami video