Pradeda aiškėti besniegės žiemos pradžios Pietų Lietuvoje padariniai. Labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai. Marijampolės krašte iššalo nuo 70 iki 100 proc. rapsų pasėlių. Žieminiams kviečiams žiemos negandos pakenkė mažiau – iššalo daugiau nei pusė auginamų žieminių kviečių plotų. Nuostolius skaičiuoja ne tik Marijampolės, bet ir Vilkaviškio, Šakių, Lazdijų, Alytaus, Varėnos rajonų žemdirbiai.

Teks atsėti

Meškučių kaime (Marijampolės sav.) ūkininkaujanti Dalė Pielikienė teigė, kad jos ūkyje 150 ha žieminių rapsų laukas dar nerodo jokios gyvybės. „Žieminiai rapsai neišgyveno visu šimtu procentų. Dabar, po lietaus, pažiūrėsime, kaip atrodys žieminiai kviečiai. Tikrai ne visų veislių kviečiai gerai peržiemojo. Šį pavasarį savo laukuose turėsime daug darbo“, – sakė šių kultūrų auginimo patirties turinti Meškučių kaimo ūkininkė.

Anot jos, rapsai neišgyveno dėl besniegės žiemos. Kai praėjusių metų pabaigoje – šių metų pradžioje spustelėjo šaltis, kitų ūkininkų laukai buvo padengti nors milimetru sniego, o jos laukuose augalus buvo tik šerkšnas nubalinęs.

Ūkininkė intensyviai ruošiasi iššalusių rapsų ir žiemkenčių atsėjimo periodui – vaikšto į seminarus, ieško naujų veislių, kuriomis galėtų atsėti. Ji apsidžiaugė sužinojusi, kad į Lietuvą leista įvežti 2013 m. gruodį uždraustų „Modesto“ beicu apdorotų vasarinių rapsų sėklų. D.Pielikienė planuoja dalį iššalusių žieminių rapsų atsėti šiais vasariniais rapsais.

Ūkininkė viliasi, kad gal dar kažkiek padės pavasarinis lietus. Anot jos, ant dažno augalo stiebo būna miegančių pumpurų, o iš jų išauga naujų stiebų. „Pasikapsčius žemėje matyti, kad rapsai dar nėra visiškai mirę, nors jų lapai nušalę. Reikės stebėti: jei gyvybė pasirodys, imsimės priemonių rapsams gaivinti“, – sakė D.Pielikienė.

Tausos žemę

Apie 40 ha žieminių kviečių ir apie 125 ha žieminių rapsų iššalo ir Svetlicos kaimo (Marijampolės sav.) Povilo Vaičiulio ūkyje. Šis ūkininkas planuoja sunaikintus žieminių rapsų plotus atsėti ankštinėmis kultūromis – žirniais ir pupomis. Iššalusius kviečius P.Vaičiulis kai kur atsės vasariniais kviečiais, kitą dalį plotų skirs cukriniams runkeliams. Pasak ūkininko, ne visi žieminiai kviečiai jo laukuose žuvę, kai kur jie tik išretėję.

„Išretėjusius kviečius atidžiai stebėsime, gal dar jiems gamta pagelbės. Bandome skatinti ankstyvą šių kviečių krūmijimąsi – prieš pirmąjį pavasario lietų, kai tik galėjome įvažiuoti į laukus, jau patręšėme juos azotu. Kviečiams būtų labai gerai, jei kovo viduryje, kaip prognozuojama, atšiltų ir palytų. Tada trąšos ištirptų ir augalai mažiau stresuotų, turėtų daugiau maisto medžiagų, galbūt anksčiau pradėtų vystytis, krūmytis. Žieminių kviečių šaknys šalčio pakenktos, bet stiebai dar stiprūs“, – apie rūpesčius dėl žiemkenčių pasakojo ūkininkas.

P.Vaičiulis tikisi, kad jo ūkyje apie 70 proc. peržiemojusių žieminių kviečių pasėlių nereikės atsėti. Mat žieminiai kviečiai, nors ir praretėja, vėliau „susiima“ ir dar gali išauginti neblogą derlių.

Draus pasėlius

Ūkininkas iš Svetlicos stebėjosi, kad besniegės žiemos pradžios šalčių neatlaikė net atspariausiomis vadinamų veislių žieminiai kviečiai. „Sėjau atsparius šalčiams kviečius, bet kai ant augalų nebuvo sniego patalo – jie žuvo ir dabar jau nieko nepakeisi. Žinoma, geriausia vis dėlto sėti lietuviškos veislės kviečius“, – mąstė jis.

P.Vaičiulis domėjosi ir kitų ūkininkų auginamais žieminiais kviečiais bei rapsais. Sužinojo, kad Marijampolės krašte besniegė žiema iššaldė net ir tuos rapsus, kurie buvo pasėti anksčiau ir spėjo rudenį sutvirtėti. „Tokia situacija susidarė visame mūsų krašte“, – pabrėžė ūkininkas.

Nors žieminės kultūros nukentėjo, P.Vaičiulis tikino neatsisakysiąs rudenį vėl sėti žieminių rapsų. Anot jo, reikia išsaugoti sėjomainą. Jei paliktų tik kviečius, žemei negerai būtų. Skaičiuodamas šiemet žiemos padarytus nuostolius, P.Vaičiulis teigė, kad rudenį sutaupė pinigų trąšoms, nes daug mažiau tręšė, todėl nuostoliai gali siekti 400–500 eurų iš ha. Jie būtų mažesni, jei ūkininkas pasėlius būtų apdraudęs.

„Draudimas yra geras dalykas, bet reikia drausti visus plotus – rapsų, žieminių kviečių ir pavasarį sėjamų kultūrų, todėl yra labai sudėtinga. Pasėlių plotai turi atitikti aras į arą, kad iš draudimo kompanijos būtų galima tikėtis kompensacijų. Jeigu iššąla žieminiai rapsai, jie išmoka ne 100 proc., o tik 25 proc. draudimo vertės už pradinį įnašą – sėklas, naudotas agrochemijos priemones. Nemažai metų drausdavomės, o paskui, kai klimatinės sąlygos pakito – žiemos pasidarė šiltesnės, atsisakėme to draudimo“, – apie galbūt padarytą apmaudžią klaidą kalbėjo ūkininkas.

Šaltis nužnaibė nevienodai

Pasak Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Eugenijaus Alesiaus, jų krašte žiemkenčiai labai prastai atrodo. „Yra visiškai iššalusių nemažai plotų ruože nuo Sasnavos iki Kalvarijos. Per šalčius čia nebuvo sniego. Žemdirbiai padarė ir dar vieną klaidą – žiemkenčių neapdraudė nuo galimo iššalimo, todėl jau dabar aišku, kad patyrė didelių nuostolių, kurių nebus kam kompensuoti“, – situaciją apibūdino E.Alesius, pridurdamas, kad kol kas jie turi tik pirminius žemdirbių patirtų nuostolių duomenis. Tikrieji žemdirbių nuostoliai paaiškės vėliau, kai prasidės augalų vegetacija ir bus aišku, kurie želmenys iš tikrųjų yra žuvę. Tačiau vilčių, kad ką nors pakeis pavasario lietūs, pasak E.Alesiaus, nedaug.

„Yra tik vienas būdas apsisaugoti nuo didelių nuostolių – rudenį apdrausti pasėlius. Niekas kitas patirtų nuostolių tikrai nekompensuos. Bet draudimu turi rūpintis jau patys žemdirbiai“, – sakė E. Alesius, pastebėdamas, kad dažniausiai draudžiasi stambesni ūkininkai, o vidutiniai ir smulkesni to daryti vengia, nes brangu. Šiemet Marijampolės krašte iš daugiau nei 2 300 ūkio subjektų tik 12 apdraudė pasėlius.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Vilkaviškio biuro augalininkystės konsultantas Kęstutis Bukauskas sakė, kad ir Vilkaviškio rajone yra iššalusių žieminių pasėlių. „Anksčiau sakiau, kad dar nėra ko išgyventi, o dabar matau, kad tikrai yra dėl ko jaudintis. Kiek pasėlių neatsigaus, pamatysime vėliau, jau po Velykų. Labiau nukentėjo rapsai. Įvairių laukų yra, gali būti ir 100 proc. iššalusių ir mažiau. Tas pat ir su kviečiais. Reikia laukti, kokie nusistovės pavasario orai. Man teko gyvenime susidurti, kai per Juozines buvo užpustyti keliai“, – teigė LŽŪKT Vilkaviškio biuro augalininkystės konsultantas, primindamas, kad gamta mirtiną smūgį augalams gali suduoti ir pavasarį.