Pavasaris, vasara – didysis darbymetis ūkininkams. Dirbant po atviru dangumi, kartais tenka lenktyniauti ir su lietaus debesimis, neskaičiuoti darbo valandų per kaitrą, todėl traumos ir net mirtini sužalojimai – ne toks ir retas palydovas žemės ūkyje. Nelaimingų atsitikimų statistika agrosektoriui negailestinga. Praėjusiais metais mirčių ir sužeidimų žemės ūkyje padaugėjo, o šiemet netekome net dviejų žmonių. Tai lemia ne tik neatsargus darbuotojų elgesys su technika, bet ir riziką didina patiriamas nuovargis, darbų sezoniškumas.

Pavojingiausias – žemės ūkio sektorius

Praėjusiais metais visoje šalyje iš viso įvyko 4860 nelaimingų atsitikimų darbe, iš jų 4681 – lengvas, 132 sunkūs ir, deja, 48 atvejai baigėsi mirtimi. Bendras mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, lyginant su 2020 m., padidėjo 12 atvejų, arba 33,3 proc.: 2020 m. mirė 36 žmonės, 2021 m. – 48.

Nelaimių darbe itin padaugėjo žemės ūkio įmonėse. Palyginti su 2020 m., pernai mirtinų sužeidimų skaičius darbe išaugo nuo 3 iki 8, sunkių sužalojimų – nuo 6 iki 10.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Nerita Šot pripažįsta, kad mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo rodiklių pasiskirstymas leidžia konstatuoti, kad pavojingiausios 2021 m. buvo žemės ūkio, miškininkystės, statybos, transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos įmonės.

Pasak jos, šiemet žemės ūkio veiklos sektoriuje jau įvyko du mirtini sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Abu dėl pačių darbuotojų kaltės, jie elgėsi neatsargiai, nesilaikė saugos taisyklių, pateiktų instrukcijų.

Vasario pabaigoje tragiškai darbo diena baigėsi UAB ,,Dysnai“ darbuotojui. Vaismedžių soduose jis genėjo obelų šakas grandininiu pjūklu, nenaudodamas jokių paaukštinimo priemonių, laikydamas pjūklą aukščiau pečių lygio. Galbūt lūžus pjaunamai šakai, jos spaudžiamas nuslydęs pjūklas perpjovė darbuotojui kaklo arteriją ir šis mirtinai nukraujavo. N.Šot primena, kad miško darbų saugos taisyklėse DT 1-96 aiškiai nurodyta, kad ,,draudžiama pjauti laikant pjūklą aukščiau pečių lygio“.

Nelaime pažymėta ir gegužės 25-oji ūkininko R.Lazdauskio (Tauragės r.) ūkyje. Traktorininkas ir darbininkas, baigę darbus laukuose, vyko atgal į ūkį. Traktorininkas vairavo traktorių su prie jo sumontuotomis pakeliamomis / nuleidžiamomis šakėmis, o ūkio darbininkas ėjo pėsčiomis. Lauke prie keliuko, vedančio į pagrindinį kelią, posūkio, kad važiuojant keliu būtų geriau matyti, traktorininkas sustabdė traktorių, kad nuleistų šakes. Nuleisdamas jas žemyn, jis nepastebėjo po mechanizmu esančio ūkio darbininko ir jį mirtinai sužalojo.

„Dažniausios nelaimių priežastys kasmet tos pačios: netinkamas profesinės rizikos vertinimas ir darbų organizavimas, nepakankama vidinė darbuotojų kontrolė, nemokyti ir / ar neinstruktuoti darbuotojai. Maždaug 30 proc. nelaimių įvyksta dėl darbuotojų neatsakingumo ir saugaus darbo taisyklių nesilaikymo“, – apgailestauja VDI specialistė N.Šot.

Tarp prioritetinių patikros sričių

Kokią reikšmę turi darbymečiu darbininkams skiriamas didelis darbo krūvis? Ar nuovargis dažnas nelaimių darbe palydovas? VDI specialistės teigimu, akivaizdu, kad nuovargis visada padidina traumų riziką. Tą rodo ir nelaimingų atsitikimų statistika, per žemės ūkio darbų darbymetį jų žemės ūkyje visada padaugėja.

Anot N.Šot, VDI per pastaruosius metus ypač išplėtė konsultacinę švietėjišką veiklą žemės ūkio sektoriuje. „Šiemet, reaguojant į nelaimingų atsitikimų skaičių ir jų pobūdį, atnaujintas patikrinimo klausimynas žemės ūkio sektoriui. Saugaus žemės ūkio darbų vykdymo patikrinimo kontrolinis klausimynas paskelbtas VDI interneto svetainėje, taip pat jis pateiktas Lietuvos žemės ūkio rūmams, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai, Lietuvos ūkininkų sąjungai, papildomai per 2021 ir 2022 m. parengti ir išplatinti trys laiškai žemdirbiams su nelaimingų atsitikimų aprašymais ir prašymu atkreipti dėmesį į esamas darbuotojų saugos ir sveikatos problemas“, – atliktus darbus, norint užkirsti kelią nelaimėms darbuose, vardija N.Šot.

J.Gricius: „Matydami itin didelį poreikį šviesti ir informuoti žemės ūkio sektoriaus įmones ir darbuotojus apie saugą darbe, šių metų pradžioje pasirašėme sutartį su Žemės ūkio rūmais, joje įsipareigojome aktyviai bendradarbiauti.“

Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad kasmet rengiamos ir įvairios teminės inspektavimo kampanijos, be to, VDI planiniuose įmonių patikrinimuose žemės ūkio bendrovės, ūkiai ir visas žemdirbiškas sektorius yra tarp prioritetinių. 

„Matydami itin didelį poreikį šviesti ir informuoti žemės ūkio sektoriaus įmones ir darbuotojus apie saugą darbe, šių metų pradžioje pasirašėme sutartį su Žemės ūkio rūmais, joje įsipareigojome aktyviai bendradarbiauti suteikdami kuo daugiau medžiagos ir žinių, neatlygintinai vesti konsultacinius renginius ir kitaip pagelbėti. Mūsų tikslas yra užkirsti kelią visoms nelaimėms darbe, todėl, nors ir turėdami nedidelius žmogiškus išteklius, visuomet stengiamės padėti konsultuodami, ne tik inspektuodami“, – pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Kiša koją darbų sezoniškumas

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius apgailestauja, kad ūkiuose vis dar pasitaiko tragiškų nelaimių. Jo manymu, didelė rizika čia besidarbuojantiems kyla dėl kelių priežasčių. Pirma, darbininkai kai kuriais žemės ūkio agregatais naudojasi tik kartą per metus, todėl užmiršta, kaip taisyklingai juos naudoti ar reikalui esant saugiai sutaisyti. Taip pat didėjant dirbamiems plotams, didėja ir agregatų dydis. Dėl to svarbu įvertinti riziką, kad jie neužgriūtų ir neprispaustų. Antra, per darbymetį yra didelė skuba, žmonės pavargsta, dažniau daro klaidų, kurios ir priartina nelaimes. Trečia, darbininkai vis dar nevengia pasivaišinti alkoholiniais gėrimais.

„Darbas žemės ūkyje nėra lengvas. Tenka dirbti per lietų, kaitrą. Kai kada tenka labai skubėti. Be to, tai nėra siauro profilio darbai. Darbininkai atlieka daug operacijų, jos per dieną nesikartoja, todėl paruošti kiekvienam darbui instrukcijas, priminti saugumo reikalavimus ne visuomet pavyksta. Darbų sezoniškumas kiša koją. Taip pat matau, kad vyresnio amžiaus darbuotojai, kai juos apmokome, turi savotišką atmetimo reakciją. Žemės ūkyje jie dirba ne vienus metus, todėl jaučia, kad viską žino, esą nieko naujo jiems nepasakome. Nors konkrečius darbus jie darė kad ir tūkstantį kartų, dar nereiškia, kad operacijas atlieka tobulai“, – atvirai kalba R.Juknevičius. 

Pirmininkas džiaugiasi, kad ūkininkai vis daugiau dėmesio skiria darbuotojų apmokymams, investuoja į jų saugumą. Pasak jo, žemdirbiams trūksta gerų darbininkų, todėl darbdaviai suinteresuoti išlaikyti turimus ir sukurti jiems saugią darbo vietą.