Vytauto Didžiojo Universiteto žemės ūkio akademijoje tris dienas vyksta tarptautinė paroda „Ką pasėsi... 2023“. Tai vienas didžiausių žemės ūkio sektoriaus renginių, kuriame agroverslo atstovai pristato savo veiklas ir svarbiausias naujienas.

„Agrokoncerno“ įmonių grupė, šiemet švenčianti 30 metų veiklos jubiliejų, lankytojus į savo stendą kvietė šūkiu „Ateitį kuriame žemėje“. Pasak „Agrokoncerno“ direktoriaus Edgaro Šakio, toks šūkis pasirinktas neatsitiktinai. Pastaruosius metus Lietuvos žemės ūkio sektoriuje vyksta ne tik kartų kaita, bet su jaunais žmonėmis į ūkius ateina ir pažangios technologijos.

„Žemės ūkio ateitis – tikslioji žemdirbystė, kuri yra paremta technologijomis, dirbtiniu intelektu, inovatyviais sprendimais ir naujos kartos produktais. Visa tai daroma suvokiant, kad žemė yra ypač svarbus išteklius, kurį privalome saugoti. Tiksliosios technologijos padeda taupyti resursus, pavyzdžiui, tręšti ne visą lauką, o tik ten, kur reikia ir kiek reikia. Tačiau to būtų neįmanoma padaryti be technologijų ir jas išmanančių specialistų pagalbos“, – sako E.Šakys.

Jau keleri metai, kai dalis žemdirbių vertina laukus ir juose augančių augalų būklę bei planuoja darbus, pasitelkdami duomenis iš kassavaitinių palydovinių nuotraukų iš kosmoso. Prieigą prie šių duomenų turi visi „Agrokoncerno“ vystomos platformos „AGRO 247“ naudotojai.

Į laukus išriedės pirmasis robotas Baltijos šalyse

Įmonių grupė savo stende demonstruoja pirmąjį ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse tokio tipo žemės ūkio darbams skirta robotą „AgXeed“. Po parodos šį autonominė mašina bus nugabenta į „Agrokoncerno“ įkurtą „Ateities ūkį“, kuriame pradės pirmuosius pavasario žemės ūkio darbus.

„Agrokoncerno“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius, kurio iniciatyva šis robotas atkeliavo į Lietuvą, parodos metu dalyvavo diskusijoje su įmonės „Elinta Robotics“ direktoriumi, Lietuvos robotikos asociacijos viceprezidentu Aurelijumi Beleckiu. Jis atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio sektorius yra ypač imlus technologijoms, nes, kaip ir daugelyje sričių, jame ryškėja darbo jėgos trūkumo problema.

„Autonominės mašinos, monotoniškiems darbams atlikti skirti robotai padeda spręsti problemas, susijusias su žmogiškuoju faktoriumi. Mašinos yra tikslios, joms nereikia pertraukų, taip pat yra kur kas našesnės. Žinoma, kartu su ateinančiomis technologijomis kyla daug kitų iššūkių, tokių, kaip jas mokančių aptarnauti specialistų poreikis arba teisinis reglamentavimas, nes Lietuvos įstatymų bazė kol kas neturi autonominių mašinų judėjimo keliais taisyklių ir tvarkos“, – kalbėjo A.Radzevičius.

Agrodronai mato tai, ko negali matyti žmogus

Su tomis pačiomis problemomis susiduria ir agrodronų naudotojai. Būtent dronų vykdomos funkcijos yra labai svarbios žengiant į tiksliosios žemdirbystės erą.  

Pasak A.Radzevičiaus, jau dabar žemės ūkyje yra testuojama derliaus diagnostika ir lauko duomenų rinkimas nepilotuojamais agrodronais, kurie gali surinkti ir apdoroti daugybę duomenų. Jų naudojamos skirtingo spektro kameros gali užfiksuoti tai, ko žmogaus akis niekada nepastebės – nuo dirvos pakitimų, derliaus kokybės iki beprasidedančių augalų ligų ir pan.

„Agrodronų surinkti duomenys padeda sudaryti ypač tikslius žemėlapius. Pavieniais purkštukais reguliuodami dozavimus, galime atlikti purškimus kintama norma pagal poreikį. Ypač šiuo metu, kai daug dėmesio skiriama išteklių taupymui, aplinkos apsaugai ir maisto kokybei, tai atveria visai kitas galimybes. Būtent tikslioji žemdirbystė gali padėti įgyvendinti keliamus itin aukštus reikalavimus“, – sako įmonės atstovas.

Technologijos padeda taupyti laiką ir kaštus

Tvarumo kryptimi sparčiai žengia ir žemės ūkio technikos gamintojai. Įmonės „Agrokoncerno technika“ paviljone demonstruojamos mašinos, kurios vienu metu gali atlikti kelias funkcijas. Pasak įmonės direktoriaus Mindaugo Lapatkino, žemės ūkiui skirti padargai yra multifunkciniai, todėl, siekiant efektyvumo ir našumo, jie gali būti sujungiami.

„Naujausi gamintojų sprendimai yra orientuoti į optimizavimą, laiko taupymą ir našumo didinimą. Žemės ūkiui skirti padargai gaminami taip, kad juos būtų galima kombinuoti ir atlikti kelias funkcijas vienu metu. Taip ūkininkas gauna naudą, nes vienu metu gali skusti dirvą, ją trešti ir atlikti sėjos darbus. Tokie sprendimai padeda taupyti kurą, padidinti darbo našumą ir labiau tausoti žemę“, – aiškina M.Lapatkinas.

Brangstant trąšoms ir dėl Rusijos agresijos Ukrainoje pasikeitus jų importo kryptims, ūkininkai ieško sprendimų, kaip būtų galima optimizuoti kaštus neaukojant derliaus kokybės.

Žemės ūkio sektoriuje sparčiai populiarėja ir specialūs azoto sensoriai, į kuriuos yra integruota pasėlių stebėjimo realiu laiku sistema.

„Topcon“ sensorių bandymai realiuose „Agrokoncerno“ įmonių grupės ūkiuose parodė, kad tikslieji tręšimai, atliekami kintama norma, tai yra,  tręšiant tik ten, kur reikia ir kiek reikia, leido sunaudojamų trąšų kiekį sumažinti iki 13 proc., o derlingumą padidinti nuo 3 iki 6 proc., lyginant su paprastu tręšimu.

Šiuos procentus pavertus realiu derliumi, tai būtų vidutiniškai apie 300 tūkstančių tonų grūdų, kurie duonos gaminiais padėtų aprūpinti apie milijoną žmonių visus metus.

Maisto medžiagos augalams – ne tik iš dirvos

Taupyti trąšas padeda ne tik technologijos, bet ir naujos kartos produktai. „Agrokoncerno“ įmonių grupė savo stende pristatė parodos medaliu apdovanotą biostimuliantą „BlueN“, kurį, pasak įmonės Trąšų produktų grupės vadovo Arūno Sapitavičiaus, ūkininkai dar paprastai vadina azotu iš dangaus. Augalams tai yra papildomas azoto šaltinis, kurį jie pasiima ne įprastai, iš dirvos, o iš aplinkos, ir tai yra ta dalis, kurios augalams reikia.

„Šio produkto veikimo principas paremtas tuo, kad, purškiant ant augalo patenka specialios azotą fiksuojančios bakterijos. Jos veikia visą augalo augimo laikotarpį ir taip padeda jam iš aplinkos gauti reikalingų maisto medžiagų. Paprastai aiškinant, biostimuliantas „BlueN“ atstoja trąšų gamyklą, kuri įsikuria tiesiog augalų lapuose. Ši produktą taip pat leidžiama naudoti ekologiniuose ūkiuose“, – pasakoja A.Sapitavičius.

Kovai prieš javų ligų sukėlėjus – naujas produktas

Ne mažiau svarbi naujiena agrosektoriuje – naujos veikliosios medžiagos, padedančios kovoti su grybinėmis ligomis, atsiradimas rinkoje. Vos prieš savaitę Lietuvos augalininkystės tarnyba po visų privalomų procedūrų patvirtino naujo augalų apsaugos produkto „Univoq“ registraciją.

„Agrokoncerno“ Augalų apsaugos produktų grupės vadovės Livetos Budreckytės teigimu, šiuo metu analogų neturintis fungicidas išsiskiria tuo, kad jo sudėtyje yra visiškai nauja veiklioji medžiaga „Inatreq Active“, iš naujos veikliųjų medžiagų grupės, mokslo pasaulyje žinoma kaip fenpikoksamidas. Tai reiškia, kad net ir pačios agresyviausios grybinės javų ligos neturi šiai medžiagai išsivysčiusio atsparumo.

„Dar vienas šios veikliosios medžiagos išskirtinumas – ji buvo surasta gamtoje, išskirta iš dirvožemio bakterijų. Tai ypač svarbus žingsnis agronomijos istorijoje. Paskutinė veikliųjų medžiagų grupė javų apsaugoje buvo atrasta beveik prieš dvidešimt metų. Tokios molekulės paprastai yra tiriamos apie dešimtmetį, dar panašiai tiek trunka jų registravimo procesas“, – paaiškina L.Budreckytė.

Parodos metu diskusijoje apie efektyvią augalų apsaugą dalyvavusi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja, vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Roma Semaškienė atkreipė dėmesį, kad augalų ligos geba prisitaikyti ir įgyti atsparumą fungicidams, todėl juos naudoti reikia ypač atsakingai. Kuo racionaliau ūkininkai naudos produktus, tuo ilgiau jie bus veiksmingi.

„Agrokoncerno“ įmonių grupės vienas iš tikslų – kurti viso Lietuvos agroverslo pažangą, todėl grupės ūkiuose yra aktyviai išbandomos tiksliosios technologijos ir naudojamasi jų teikiamomis galimybėmis. Pasak grupės atstovų, nors šiandien dar kyla įvairių iššūkių, tačiau po kelerių metų visa tai neabejotinai bus žemės ūkio sektoriaus kasdienybė.