Reaguodamas į Rusijos karo Ukrainoje įvykius, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis ragina Žemės ūkio ministeriją parengti planą Lietuvos žemės ūkiui karo Ukrainoje akivaizdoje. Tokiame dokumente turėtų būti aktualizuota informacija apie šalies maisto ir sėklų rezervą.
Komiteto pirmininko manymu, plane turėtų
atsispindėti siekis plėsti javų auginimą, t. y. išartas pievas ne atsėti
žole, bet užsėti javais ir skatinti tai daryti; užtikrinti pieno, mėsos
gamybą ir perdirbimo pramonės veiklą. Pasak jo, karo grėsmės
akivaizdoje gamybą ribojančių taisyklių veikimas turėtų būti stabdomas, o
ribojimų taikymas nukeliamas į taikos metą.
„Turime sudaryti sąlygas ūkininkams savo ūkiuose saugoti grūdus
valstybės rezervui ir sėklų rezervą, už šią paslaugą mokant jiems tokią
kainą, kad ši veikla būtų finansiškai naudingesnė nei šių produktų
pardavimas ar eksportas. Svarbu siekti maisto rezervo paskirstymo po
visą Lietuvos teritoriją“,- sako V. Pranckietis.
Pasak politiko, visos
galimai visuomenę priešinančios iniciatyvos ir institucinės reformos
turėtų būti atidėtos taikos metui.
KRK vadovas siūlo Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje siekti Lietuvoje
užtikrinti trąšų gamybos nenutrūkstamumą, nes tai skatintų užauginti
derlių, reikalingą aprūpinti Lietuvos gyventojus krizės atveju. Jo
nuomone, AB „Achema“ galėtų tapti strategiškai svarbiu objektu, tačiau
čia yra svarbi Žemės ūkio ministerijos iniciatyva kooperuojant
ūkininkus, apskaičiuojant reikalingą trąšų kiekį ir jį užsakant.
„Galimų grėsmių atveju, turėtume orientuotis į tuos subjektus, kurie
prireikus, galėtų užtikrinti bent 80 proc. valstybės maisto rezervo
poreikio.
Raginu Žemės ūkio ministeriją jau dabar tartis su didžiaisiais
gamintojais – kas, kiek ir kaip galėtų užtikrinti Lietuvos gyventojų
aprūpinimą maisto produktais čia ir dabar. Būtina plėsti apsirūpinimo
maistu galimybes – ariama žemė karo grėsmės atveju turi būti skirta
maistui užsiauginti“, – įsitikinęs komiteto pirmininkas V . Pranckietis.
V. Pranckietis savo pasiūlymuose Žemės ūkio ministerijai taip pat
atkreipė dėmesį, kad melioracijos įrenginiai, tarp jų ir grioviai, karo
grėsmės akivaizdoje neturėtų būti gadinami, o priešingai – turėtų būti
valomi, kad prireikus, galėtų būti panaudoti gynybos ir saugumo
tikslais.