Kitais metais žemės ūkio sričiai numatomas apie 13 proc. didesnis biudžetas, tačiau jis pilnėja ne dėl didesnio valstybės finansavimo, o dėl padidėjusios europinių tiesioginių išmokų sumos. Finansavimo labiausiai stinga melioracijai, savivaldybėms priskirtoms žemės ūkio funkcijoms vykdyti, pasienio veterinarijos postams sutvarkyti, krizę patiriantiems sektoriams pagelbėti. Šalia tokių poreikių – politikų įpirštas privalomas kačių, šunų ir šeškų ženklinimas mikroschemomis, kuriam taip pat stinga lėšų.

Didėja išmokų suma

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdymo sričiai 2022 metais numatyta skirti 1 mlrd. 157,9 mln. eurų – 128 milijonų eurų arba per 13 proc. daugiau negu pernai (1 mlrd. 29,7 mln. eurų). Didžiąją dalį šios sumos sudaro ES parama – 916,5 mln. eurų, valstybės biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšos – 215,5 mln. eurų.

Specialios tikslinės dotacijos savivaldybėms sudarytų apie 25 mln. eurų. O Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) planuojama skirti 34,2 mln. eurų – 2,3 mln. eurų (7,6 proc.) daugiau nei 2021-aisiais.

ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė pabrėžė, kad daugiausia žemės ūkio biudžetas auga dėl ES tiesioginių išmokų padidėjimo – kitąmet didėjimas siekia per 52 mln. eurų. Iš viso tiesioginėms išmokoms bus skiriama 569 mln. eurų. 

Kaimo plėtros programai (KPP) teks beveik 400 mln. eurų. Iš KPP bus finansuojamos tęstinės, kompensacinės priemonės (ekologinės išmokos, kompensacinė parama ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose vietovėse ir kt.)

Rinkos reguliavimo priemonėms skiriama beveik 12 mln. eurų. Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos, kuri kasmet mažėja, suma kitais metais sudarys 24,7 mln. (tai išmokos už parduotą pieną, karves žindenes ir kt.) Valstybės pagalbos priemonėms numatyta beveik 31 mln. eurų. „Jos finansuojamos tik suderinus su Europos Komisija. Tokių priemonių yra nemažai: pavyzdžiui, parama kaimo bendruomenėms, veislininkystei, palūkanoms, draudimo įmokoms kompensuoti“, – priminė R.Mininienė.

ŽŪM biudžetinių įstaigų išlaikymui, kompensacijos už valstybės išperkamą žemę, žemės reformai ir kitoms priemonės suplanuota per 80 mln. eurų.

„Dažnai sakoma, kad mes turime daug pinigų, tačiau beveik 80 proc. žemės ūkio biudžeto sudaro ES lėšos, kurioms reikia beveik 7 proc. bendrojo finansavimo, atitinkamai prisideda pridėtinės vertės mokestis, kurio negalima finansuoti iš valstybės biudžeto. Šitos lėšos yra nepajudinamos, nes didžiąją jų dalį sudaro būtent tiesioginės išmokos“, – aiškino ŽŪM atstovė.  

Melioracijai tenka trupiniai

Nors žemės ūkio srities biudžetas pilnėja, finansavimo daug kam nepakanka. Bene didžiausia skylė – melioracijos poreikiai. Melioracijos statinių rekonstravimui iš viso reikėtų vieno milijardo eurų, arba vidutiniškai po 66,7 mln. eurų kasmet, jei būtų įsipareigota juos rekonstruoti per 15 metų. 2022 metais reikėtų skirti nors 2 proc. nuo viso įvardyto lėšų poreikio – apie 20 mln. eurų. Tačiau, pasak R.Mininienės, kol kas melioracijai suplanuota tik 2,88 mln. eurų.

Nepakankamai lėšų tenka ir savivaldybėms prižiūrėti melioracijos statinius. „Skiriamų 11 mln. eurų užtenka tik avarinėms situacijoms, kosmetiniam remontui atlikti. Melioracijos grioviams tvarkyti kasmet reikėtų bent po 19 mln. eurų“, – skaičiavo ji.

A.Svitojus: „Apie melioracijos problemas ir finansavimą kalbama dešimtmečiais, bet sprendimų vis nerandama. Turime didelį automobilį, kuriam reikia keisti nudilusias padangas, tačiau lėšų skiriama tik ventiliams pakeisti, ir tai tik keliems ventiliams.“+

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis, išvydęs kitiems metams numatytas lėšas melioracijai, pratrūko: „Iš savivaldybėms skiriamų 11 mln. eurų dotacijų nepakanka net pusei ūkininkų, kurie prašo paramos valstybinių melioracijos statinių avariniam gedimui likviduoti, paraiškas patenkinti. O dėl lėšų investicijoms jau net trūksta žodžių, iki kur mes nusiritome.“

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus pasidžiaugė, kad žemės ūkio srities biudžetas kažkiek didėja, tačiau atkreipė dėmesį į tuos dalykus, kurie kelia nerimą žemdirbiams. Pirmiausia tai menkas melioracijos finansavimas. „Apie melioracijos problemas ir finansavimą kalbama dešimtmečiais, bet sprendimų vis nerandama. Turime didelį automobilį, kuriam reikia keisti nudilusias padangas, tačiau lėšų skiriama tik ventiliams pakeisti, ir tai tik keliems ventiliams“, – palygino jis.

Kontrolei pinigų yra

R.Mininienė pripažino, kad per mažai lėšų skiriama ir savivaldybėms patikėtoms žemės ūkio funkcijoms vykdyti. Tam numatyta skirti 25 mln. eurų, o reikėtų kasmet papildomai po 9 mln. eurų. „Metai po metų paliekamas toks pats finansavimas, nors poreikis auga“, – teigė ji.  

A.Svitojus pritaria, kad reikia didinti minėtą finansavimą savivaldybėms, ir pastebi paradoksalią situaciją: „Valstybės tarnyboms, kurios kontroliuoja ūkininkus, skiriami milijonai, tačiau pristingama lėšų žemdirbių ir kaimo gyventojų švietimui, informavimui. Ypač to reikia dabar, nes atsiranda naujos priemonės ir nauji reikalavimai, sprendžiasi kaimo ateitis, jo likimas.“

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis pasigenda adekvataus ekologinių ūkių finansavimo: „Vyriausybės programoje numatyta padvigubinti ekologinės gamybos plotus, bet kitų metų biudžete nesimato, kad tam būtų skirtas atitinkamas finansavimas. Jau dabar šis biudžetas traška braška, be pinigų ekologinės gamybos niekas nesiims.“

Pagalbos prašo krizės ištikti sektoriai

Finansavimo stinga ir VMVT tarnybos pasienio veterinarijos postų (skyrių) pastatų ir įrenginių einamajam remontui atlikti – kitais metais tam reikia 300 tūkst. eurų. Jie netvarkyti nuo pat Lietuvos įstojimo į ES. ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius užsiminė, kad stinga lėšų ir socialiai remtinų asmenų ir gyvūnų globėjų laikomų kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir registravimo išlaidoms kompensuoti – 2022 m. papildomai reikės 700 tūkst. eurų. Politikai įvedė naują prievolę – privalomai ženklinti namų augintinius, ir ją palydėjo biudžeto pinigais. 

Kitų metų biudžete prašoma papildomų lėšų kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorių patiriamiems nuostoliams kompensuoti. Kiaulininkystės sektoriui, priklausomai nuo kompensacijų intensyvumo (70 proc. arba 50 proc.), 2022-aisiais papildomai reikėtų nuo 12,3 mln. iki 8,8 mln. eurų. O paukštininkystės sektoriui laikinosios valstybės pagalbos priemonėms reikėtų 2,5 mln. eurų. Dar papildomai lėšų reikės patikslintam Pluoštinių kanapių įstatymui įgyvendinti. ŽŪM atstovų teigimų, lėšų poreikio apimtis dar tikslinama.

Valstybės požiūris

2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą svarstant Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK), jo narys konservatorius Andrius Vyšniauskas siūlė pasidžiaugti išaugusiu žemės ūkio biudžetu ir netampyti jo nei į kairę, nei į dešinę. „Žemės ūkyje problemų yra, buvo ir bus, bet reikia įvertinti esminį dalyką – biudžetas didėja net 13 proc. Tokio augimo gana seniai nebuvo“, – džiūgavo parlamentaras.  

ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė R.Mininienė pastebėjo, kad žemės ūkio sektoriaus biudžetas didėja ne dėl išaugusio valstybės finansavimo, o dėl padidėjusių ES tiesioginių išmokų. „Jeigu įvertintume tendenciją, tai ji tokia: valstybės biudžeto asignavimai kasmet auga, bet žemės ūkio sričiai jie mažėja“, – mūsų valstybės požiūrį į žemės ūkį taikliai atskleidė ŽŪM atstovė.  

Siūlo peržiūrėti funkcijas

KRK siūlo papildomai skirti 19 mln. eurų ŽŪM kuruojamai valstybės perduotai savivaldybėms funkcijai atlikti – valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise. Taip pat – papildomai 7 mln. eurų melioracijos statinių rekonstravimui (Melioracijos programai įgyvendinti). Papildomai prašoma ir 300 tūkst. eurų VMVT pasienio veterinarijos postų remontui.

Politikai taip pat sutarė, kad reikia daugiau lėšų (papildomai apie 9 mln. eurų) skirti savivaldybių vykdomoms žemės ūkio funkcijoms atlikti. KRK posėdyje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas prasitarė, kad turėtų būti peržiūrėtos savivaldybių žemės ūkio skyrių funkcijos. Pasak jo, žemės ūkio specialistams turėtų būti daugiau laiko paliekama žemdirbių konsultavimui, atlaisvinant juos nuo traktorių techninės apžiūros, žemės ūkio naudmenų deklaravimo. Šias paslaugas, žemės ūkio ministro teigimu, reikėtų teikti tik smulkiesiems ūkininkams, o stambieji  turėtų deklaruoti patys.

KRK pritarė Seimo narių pasiūlymui 110 mln. eurų padidinti valstybės biudžeto asignavimus Susisiekimo ministerijai kelių priežiūrai bei plėtrai finansuoti ir parlamentaro Kęstučio Mažeikos pasiūlymui skirti VMVT papildomą 2,79 mln. eurų finansavimą išlaidoms, susijusioms su darbo užmokesčiu dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir infliacijos, padengti.