LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Vyriausybė ketina valstybinės žemės valdymą urbanizuotose teritorijose perduoti savivaldai, o kitos žemės tvarkymą palikti centrinei valdžiai. Tik svarstoma, po kurios ministerijos – Žemės ūkio ar Aplinkos – stogu tai pakišti. Pasigirdo raginimų, kad to imantis būtina įvertinti unikalaus lietuviško reiškinio – žemės kilnojimo – pasekmes, kai gražiausi šalies kampeliai atiteko žemės reformuotojams ir įtakingam elitui, o žemės grąžinimo išvados išstūmė ūkininkus iš įdirbtų valstybinės žemės sklypų.
Miestų žemę patikės savivaldai
Praėjusią savaitę Prezidentūra organizavo nuotolinę diskusiją, skirtą reikalingiems pokyčiams valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo politikoje aptarti. Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslav Neverovič teigė, kad tokios diskusijos poreikis kilo iš prezidento Gitano Nausėdos darbo dienų šalies regionuose, kuomet dauguma savivaldybių akcentavo, jog dabartinė valstybinės žemės administravimo sistema neatliepia savivaldos poreikių vykdyti jiems priskirtas funkcijas, sudaro sunkumų pritraukiant investicijas, sprendimų priėmimas yra ilgas, procedūros sudėtingos, institucijų funkcijos dubliuojasi.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas konstatavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) yra didžiausias žemvaldys, tik klausimas – ar geriausias ir tinkamiausias šeimininkas? Pasak jo, Vyriausybės programoje numatyta valstybinės žemės valdymo teisę miestuose ir miesteliuose atiduoti savivaldai, o kitos valstybinės žemės panaudojimo koordinavimas turėtų likti centralizuotas.
„Tik turime apsispręsti, kam tai bus pavaldu – Aplinkos ministerijai ar Žemės ūkio ministerijai, kaip yra dabar. Bet koordinavimas yra reikalingas valstybės interesams atstovauti. Pavyzdžiui, turime nenaudojamų durpžemių, klimato tikslus, koordinuojanti institucija gali greičiau suformuoti sklypus ir padėti įgyvendinti viešuosius valstybės interesus“, – dėstė žemės ūkio ministras, priminęs, kad dėl valstybinės žemės konkuruoja ūkininkai, miškininkai, pramonė, miestai.
Kalbant apie valstybinės žemės panaudojimą, jis kvietė nepamiršti nuoskaudų šleifo, kuris lydi žemės reformą: „Tas šleifas vilksis dar kurį laiką, nes žmonės mato neteisybę, kai matininkai į gražiausias Lietuvos vietas persikėlė žemės sklypus, nors jie ten niekada negyveno, kai neatsiranda servitutinių sklypų prie lankytinų objektų.“
Apie dažnus gyventojų skundus dėl neteisingų žemės reformos sprendimų kalbėjo ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti diskusijos dalyviai.Buvo prisiminti žmonių skundai ir istorijos apie užtvertus ežerus ir pan. Tačiau niekas iš aukštų pareigūnų nekėlė klausimo, kaip būtų galima atstatyti piliečių patirtą neteisybę.
Kritiniai taškai
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas įvardijo kritinius valstybinės žemės valdymo politikos taškus:„Žemės reforma ir nuosavybės grąžinimas daugiau ar mažiau yra baigtas, tad NŽT didžiąją dalį funkcijų iš esmės jau įgyvendino. Valstybinės žemės formavimo politiką būtų racionaliau perduoti Aplinkos ministerijai, nes dabar pagrindinės problemos yra susijusios su statybų reglamentavimu. Be to, turime peržiūrėti NŽT funkcijas, atskiriant sprendimų priėmimą ir kontrolę, dalį funkcijų perduodant savivaldai, nes ta pati institucija negali formuoti politikos ir jos kontrolės. Dar vienas kritinis taškas – jau penkerius metus neišspręsta valstybinės žemės nuomos problema, „užšaldžiusi“ dideles miestų teritorijas.“
Jis taip pat užsiminė apie NŽT, kur dirba beveik 1000 darbuotojų, struktūros racionalumą ir priminė, kad šios tarnybos rezultatus nuolat kritiškai vertina tiek Valstybės kontrolė (VK), tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
„Todėl reikėtų iš esmės peržiūrėti, ar efektyviai naudojamas valstybinis turtas. Valstybė galėtų sutaupyti, nes dalis NŽT funkcijų dubliuojasi su savivaldos funkcijomis. Pavyzdžiui, NŽT išduoda sutikimus statybai, nepaisant to, kad savivalda atlieka tuos pačius procesus planuodama savo teritorijas. Kita problema, kai miestų teritorijose suformuojami sklypai, kurie tampa galvos skausmu savivaldai,o turto savininkai imasi kraštutinių bandymų, kad galėtų panaudoti šias teritorijas. Štai Vilniaus savivaldybėje nemažai sklypų yra suformuota rekreacinėse teritorijose, matėme, kaip jas buvo bandoma pakeisti į gyvenamąsias teritorijas“, – NŽT darbo trūkumų pažėrė S.Gentvilas.
Priekaištai dėl žemės valdymo
Apie valstybinės žemės administravimo problemas kalbėjo ir VK bei STT atstovai. Šių institucijų atliktuose tyrimuose pažymima, kad dabartinis teisinis reguliavimas ir taikoma praktika neskatina racionalaus valstybinės žemės naudojimo, o dėl nepakankamos valstybinės žemės kontrolės neužtikrinama, jog neteisėtai naudojama valstybinė žemė būtų panaudota siekiant maksimalios naudos visuomenei.
STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė užsiminė apie gyventojų apklausas, kurios rodo, kad jie labai pasigenda atvirumo mūsų valstybėje.
„Naujausiais duomenimis, tik 9 proc. gyventojų mano, kad sprendimai valstybėje priimami atvirai. Bijau, kad sprendimai, priimami teritorijų planavimo srityje, pavyzdžiui, dėl žemės paskirties ir būdo keitimo, toli gražu neprisideda prie šių rodiklių gerinimo“, – tvirtino ji.
Gali nesutapti interesai
NŽT direktorius Laimonas Čiakas bandė atremti kritiką ir aiškino, kad tarnyba tik įgyvendina įstatymus, kuriuos ir pati siūlo tobulinti. Jis taip pat tvirtino, kad kuriama opinija, esą savivaldybės neturi galių dėl valstybinės žemės valdymo, neatitinka tikrovės. „Galiojantis teisinis reglamentavimas užtikrina savivaldybių saviraišką bei galimybes pritraukti investicijas. Tam yra net 8 įrankiai – savivaldybės rengia ir tvirtina bendruosius planus, kur numato komercines bei gyvenamąsias teritorijas, organizuoja sklypų formavimo ir pertvarkymo procesą, inicijuoja bei parenka vietas laisvoms ekonominėms zonoms, pramonės parkams ir kita“, – vardijo NŽT vadovas, pridūręs, kad dabartinis reglamentavimas galėtų būti puikus centrinės bei regionų valdžių bendradarbiavimo ir funkcijų pasidalinimo pavyzdys.
L.Čiakas tvirtino, kad centralizuotas valstybinės žemės valdymo modelis turi privalumų, nes leidžia atstovauti visų šalies piliečių interesams ir įgyvendinti didelius valstybinės reikšmės projektus, o savivaldybės rūpinasi tik savo teritorijos gyventojų poreikiais. „Kitas dalykas – kas bus, kai perleidus žemę valdyti savivaldai, nesutaps valstybės ir konkrečios savivaldybės interesai? Kas ir kaip užtikrins savivaldybių institucijų sprendimų įgyvendinant žemėtvarkos funkcijas bei disponuojant valstybine žeme teisėtumo priežiūrą ir kontrolę? Kas užtikrins visos valstybinės žemės apskaitos duomenų kaupimą, atnaujinimą, priežiūrą ir valdymą šalies mastu?“ – klausimus kėlė NŽT vadovas.
Jis bandė atremti priekaištus ir dėl neefektyvaus žemės valdymo bei korupcijos fono, pasiūlęs įvertinti VK pastabas savivaldybėms dėl turto valdymo ir STT inicijuotų gyventojų apklausų dėl korupcijos duomenis, kure nėra palankūs ir savivaldybėms. „Pakviesčiau kritiškai pasižiūrėti ir į tą grandį – savivaldybes, kur norima perkelti žemės valdymą“, – akmenuką į savivaldybių daržą metė L.Čiakas.
Į NŽT vadovo pasisakymą emocingai sureagavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, pritaręs, kad valstybinės žemės valdymas būtų kuo greičiau atiduotas į savivaldos rankas.
„Tai ne ta emocija, kurios diskusijoje tikėjomės. Kai mums reikia NŽT specialistams Vilniuje aiškintis ir įrodinėti, kad Jonavoje, parke, mums reikia kavinės, ir tai turime pagrįsti žmonėms, kurie nieko bendro su Jonava neturi, tai jau prastas dalykas. Tokių pavyzdžių yra daugiau“, – sakė meras.
Reikalinga konsolidacija
Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovas Aušrys Macijauskas sakė sutinkantis, kad miestų ir miestelių teritorijų valstybinės žemės būtų perduotos valdyti savivaldai, tačiau pabrėžė, jog žemės ūkio paskirties ir miškų žemė turėtų būti valdoma centralizuotai. „Siekiant efektyvumo mums reikia konsoliduoti žemėnaudą, tokių didelių projektų savivaldybės nepajėgtų aprėpti. Ir valstybinės žemės nuomą reikia valdyti centralizuotai, nors mes, žemdirbiai, esame pasiruošę ją pirkti, jeigu valstybė tik parduotų. Jeigu ne, nuomosimės“, – teigė ūkininkas.
Jis dar užsiminė, kad svarbu sureguliuoti žemės nuomos mokesčius, nes nederlingas žemes, kurios yra arti miesto ir turi didelę komercinę vertę, dirbantys ūkininkai moka didelius mokesčius, o tiems, kurie dirba labai derlingose žemėse, mokesčiai mažesni.
Sukurtos latifundijos
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus pritarė, kad yra reikalinga valstybinės žemės valdymo decentralizacija, tačiau ragino neskubėti priimant naujus sprendimus.
„Velkasi didelės nuoskaudos dėl neteisingo žemės panaudojimo, prekiavimo po Lietuvą „skraidančiomis“ žemės grąžinimo išvadomis. Šio turto perskirstymas sukūrė įtampą ir dideles latifundijas, kurios ir dabar didėja. Manome, kad reikia įvertinti priimtų sprendimų poveikį visuomenei, ekonomikai, žemės ūkio paskirties žemės efektyvumui. Taigi, reikia įvertinti tai, kas padaryta praeityje, ir išanalizuoti, kaip nauji sprendimai atsilieps ateičiai“, – kvietė ŽŪR pirmininkas.
Taip pat jis siūlė atvirai diskutuoti, kokiais principais bus nuomojama valstybinė žemė. „Jos yra nemažai, reikia kriterijų, pagal ką pareiškėjams bus suteikta teisė naudotis valstybine žeme. Manau, reikia skatinti pagal ūkininkų amžių, aktyvumą, pridėtinės vertės kūrimą, remti vidutinį ūkininką“, – kalbėjo A.Svitojus.
Jaunimui mažiau galimybių
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovo Vytauto Buivydo manymu, visiems ūkininkams turėtų būti lygios galimybės naudotis valstybine žeme, tačiau, pasak jo, jauniesiems ūkininkams tokių galimybių yra mažiau.
„Kaimas sensta, reikia jaunimo, jaunieji ūkininkai galėtų nuomotis žemę, bet kaip tai padaryti, jeigu pagal dabartinius teisės aktus ji išnuomojama besiribojančių sklypų savininkams?Valstybinės žemės fonde atsiranda vis naujų sklypų, nes ūkininkai sensta, atsisako nuomotis. Laisvos valstybinės žemės yra ir bus, svarbu, kad užtikrintume teisingą jos panaudojimą, suteiktume jos ne tiems, kurie turi daugiausia žemės ir besiribojančių sklypų, o tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – teigė V.Buivydas.
