Lietuvos agrariniame sektoriuje pradeda pūsti nauji vėjai. Jau nebe Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), o Aplinkos ministerija (AM) imasi žemės reformos lyderystės. Ji paskelbė ketinanti perimti Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT). Žemdirbiai kraipo galvas, sunkiai galėdami suprasti tokius funkcijų perdalijimus tarp ministerijų: ar jos nepasidalija įtakos sferų, ar priežastys gilesnės?

Savivaldybėms nori „atrišti rankas“

Pagal sausiui baigiantis paskelbtą AM pranešimą spaudai, inicijuojamais pokyčiais siekiama savivaldybėms „atrišti rankas“ – patikėjimo teise perduoti visos valstybinės žemės tų savivaldybių teritorijose valdymą.

„Ilgai trunkančios, perteklinės valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybei procedūros stabdo teritorijų planavimo ir statybos procesus“, – AM akcentuoja esamą problemą ir patikina, kad pokyčiai sustiprins savivaldybes, paspartins žemėtvarką, užtikrins geresnę kontrolę žemės valdymo ir jos kontrolės srityje.

Konkrečių projektų visuomenė kol kas nemato. Iki svarstymo Vyriausybėje dar neprieita. Prieš akis ir iniciatyvos Seime patikra. Tačiau pokyčių iniciatoriai jau įvardijo pertvarkos kalendorių.

Nuo šių metų liepos esą AM būtų pavedama formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse ir perimti NŽT. 

Pertvarka būtų tęsiama 2023-iaisiais. Nuo gegužės savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojomis (patikėtinėmis) savo teritorijoje. Taip pat planuojama tobulinti valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijas. Pokyčiai savivaldybėms padėtų pritraukti papildomų investicijų į regionus, „įdarbinti“ teritorijas.

Pagal numatomas Žemės įstatymo pataisas valstybinės žemės savivaldybės teritorijoje (išskyrus patikėjimo teise pagal įstatymus perduotą kitiems subjektams) savivaldybėms patikėjimo teise būtų perduotos Vyriausybės nutarimu.

Žinia adresuota savivaldybėms

Paskelbtu pranešimu apie teisėkūros iniciatyvą savivaldybėms yra siunčiama žinia, esą jau vykdomi rinkiminiai pažadai.

Savivaldybės seniai kalba apie tai, kad joms per mažai suteikta galių. Taip pat ir prieš paskutinius Seimo rinkimus Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) kreipėsi į politines partijas, išdėstė savo reikalavimus. Jie susiję ir su žemės valdymu.

Vyriausybės programoje įsipareigota atsižvelgti į reikalavimus. Tačiau ar nepaskubėta su pranešimu? Įstatymų leidėjai pritaria ne kiekvienai iniciatyvai. Taip nutiko su aplinkos ministro Simono Gentvilo į Seimą atneštu projektu dėl automobilių taršos mokesčio įvedimo – patyrė fiasko.

Šis atvejis primena praėjusios Vyriausybės politinį sprendimą ŽŪM perkelti į Kauną, esą arčiau regionų. Pamename, kuo tai baigėsi: pusiaukelėje pertvarka buvo sustabdyta, bet ministerija „nukraujavo“ – ją paliko nemažai patyrusių, žemės ūkio sritį išmanančių specialistų.

Šykšti informacija apie rengiamą pertvarką žemdirbių bendruomenėje jau pasėjo nerimą.

Pasėjo nerimą

Kasmet deklaruodami žemės ūkio paskirties žemės plotus tiesioginėms išmokoms gauti ūkininkai susiduria su aibe problemų. Neretai jos būna susijusios būtent su valstybinės žemės naudojimu.

Nuo šių metų įvedamas reikalavimas iki pasėlių deklaravimo dienos pagrįsti teisę į tą žemę – pateikti ilgalaikės ar trumpalaikės nuomos sutartį. Tai žingsnis, kuriuo siekiama pereiti prie tvarkingo, skaidraus žemės naudojimo. Praėjusių metų deklaravimo sezono duomenimis, be tokio pagrindimo buvo deklaruota iš viso 30 tūkst. ha. Visos Lietuvos mastu tai labai nedidelis skaičius. Tačiau po nebylia statistika realių „kaltininkų“ kartais ir nėra. Praktikoje susiduriama su dešimtimis formalių priežasčių: realios situacijos neatitinka skirtingos duomenų bazės, dar nesutvarkyta valstybinės žemės apskaita, kyla problemų dėl nesuformuotų, įsiterpusių sklypų bei kt. 

„NŽT laukia pertvarkos. Eina kalbos, kad funkcijos bus perduotos savivaldybėms. Ar nekils daugiau problemų negu dabar mes jų turime?“ – šiomis dienomis per ŽŪM surengtą viešą Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius taisyklių pakeitimus pristatymą kirbančiu nerimu pasidalijo ūkininkas Vaclovas.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pasistengė nuraminti apie 700 klausytojų auditoriją. Esą tai tik hipotetinė situacija, dar nėra pagrindo apie tai kalbėti. NŽT vis dar ministerijos pavaldumo, ir šiais metais dėl kokių nors pokyčių tikrai nėra ko nuogąstauti.

Žemės ūkį atiduos aplinkosaugai?

Paprasti žmonės stebisi, kokia prasmė keisti NŽT pavaldumą.

„Nematau prasmės. Žemės ūkio ministerija – suprantu, žemės reikalus valdo. Giminingi reikalai. Ką tai turi bendro su Aplinkos ministerija? Tai dabar visą žemės ūkį aplinkosaugai?.. Nesuvokiu“, –  reformos iniciatyva atsistebėti negali Prienų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius.

Jis yra vyresniosios kartos ūkininkas, šeimos ūkį pradėjęs kurti nuo pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metų. Žemės reformos raidą matė ne pro kabineto langą, o iš labai arti, pas žemėtvarkininkus yra numynęs ištisas mylias ir sugaišęs marias laiko žemės reikalams tvarkyti. Aplink žemėtvarką buvo skandalų ir piktnaudžiavimo, politikų noro pasinaudoti ir spaudimo žemėtvarkininkams. Tačiau dėl to kalta ministerija ar tarnyba?

„Negaliu smerkt žemėtvarkos žmonių, nes įstatymų makalynė, kaitalynė“, – pastebi Prienų krašto ūkininkų lyderis M.Butkevičius.

Žemdirbiui gyvenimo patirtis ir išmintis sako, kad pradėjus dar vieną žemės reformą, painiavos tikrai nesumažėtų. Svarsto, jog tai sukeltų tik nereikalingą sumaištį – pasikeitus NŽT statusui atsirastų daug nesusikalbėjimo, vieni specialistai būtų atleisti, priimti „savi“.

Kyla įvairių minčių

„Aplinkosaugai nori perduoti žemės reformos funkcijas – nei šis, nei tas“, – išgirdus naujieną, tokia buvo pirmoji į galvą atėjusi mintis ilgamečiam Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkui Vidui Juodsnukiui. O atidžiau pažvelgus į siūlomą reformą kilo dar daugiau minčių.

Išvada vienareikšmė: ketinimas sumažinti ŽŪM funkcijas yra nepagrįstas, iš panašios reformos nieko gero negalima tikėtis. Apima nuojauta, kad rezgami negražūs dalykai, o dėl netinkamų reformų labiausiai kentės paprasti žmonės.

LŠŪS vadovas pasidalijo nuogąstavimu, jog galimai čia yra ir slaptų žaidėjų, kuriems naudinga per įvairias reformas kylanti sumaištis. „Žemės ūkio rūmai judina klausimą – kaip nutiko Lietuvoje, kad atskiri asmenys turi sukaupę po keliasdešimt tūkstančių hektarų. Siekiame, kad jiems būtų pritaikyti ekonominiai svertai: tiesioginių išmokų ribojimo, paramos teikimo“, – pastebi V.Juodsnukis.

Pasak jo, dabar žmonės tarpusavyje pasišneka, kad perduodant funkcijas kitai įstaigai procesas visada užtrunka, iki tol judinti reikalai prisimiršta – tai būtų paranku stambiesiems žemvaldžiams.

Didesnis skaidrumas – abejotinas

Reformos iniciatoriai akcentuoja, kad ši pertvarka užtikrinsianti žemės valdymo skaidrumą. Ūkininkai tuo nuoširdžiai abejoja. LŠŪS vadovas V.Juodsnukis apie ketinimą savivaldybėms perleisti visą valstybinę žemę pasisako itin kritiškai: „Tai nacionalinis turtas, negali būti atskirų kunigaikštysčių, valstybės nuosavybės skaidymo.“

Nuogąstavimas, kad patikėjimo teise leisti savivaldybėms valdyti visą valstybinę žemę nėra pati geriausia mintis, ne iš piršto laužtas.

Ką tik Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pristatė naujausią Lietuvos korupcijos žemėlapį. Nuomonių tyrimas patvirtina, kad savivaldybės patenka į labiausiai korumpuotų institucijų ketvertą. O valstybės tarnautojai savivaldybėms šiame antireitinge skyrė antrąją vietą po sveikatos apsaugos institucijų.

Žemės naudojimo savivaldybėse skaidrumo pasigenda ir Valstybės kontrolė. Tereikia atsiversti 2020 m. liepos 15 d. Valstybinio audito ataskaitą „Valstybės nekilnojamojo turto, perduoto savivaldybėms patikėjimo teise, valdymas“, tų pačių metų lapkričio 16 d. – Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų auditų rezultatų apibendrinimo ataskaitą „Savivaldybių nekilnojamojo turto valdymas“.

Valstybės auditoriai pateikė ištisą sąrašą rimtų trūkumų. Kai kuriuos verta priminti.

Daugiau kaip pusės patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto (NT) savivaldybės nenaudojo arba naudojo ne toms funkcijoms, kurioms buvo skirtas, atlikti. 39-ios (iš 49-ių) savivaldybės neužtikrino, kad 53 proc. joms patikėto valstybės NT būtų racionaliai valdoma, naudojama ir kad būtų užtikrinta maksimali nauda visuomenei. 32-i (iš 47-ių) savivaldybės joms patikėjimo teise valdyti perduoto valstybės NT nenaudojo arba naudojo ne toms funkcijoms, kurioms įgyvendinti jis buvo patikėtas. 84 proc. savivaldybių NT valdymo planavimas fragmentiškas, o 10 proc. visai nėra NT valdymo planavimo...

Įtakos zonų virpinimas

Noras suteikti savivaldybėms daugiau galių bent jau yra suprantamas – regionų politikai nuolat kėlė tokį tikslą. Sunkiau paaiškinti užmojį perskirstyti funkcijas tarp ministerijų. AM pradžioje užsimojo iš ŽŪM perimti gyvūnų gerovės politikos formavimą, o dabar štai valstybės žemės politiką.

Ministerijų kompetencijos sritys yra aiškiai apibrėžtos. Valstybės politikos formavimas žemės ūkio, kaimo plėtros srityse – viena iš ŽŪM veiklos krypčių. AM strateginiai tikslai su žeme turi tik tiek bendro, kiek tai siejasi su teritorijų planavimu, statybų plėtra.

Žemės ūkio paskirties žemėje AM valdymo srities klausimai (urbanistika, architektūra, statyba ir pan.) nėra aktualūs. O žemės ūkio paskirties žemė sudaro 63,95 proc. visos Nekilnojamojo turto registre registruotos žemės.

ŽŪM pavaldi NŽT organizuoja ir tvirtina parengtus žemėtvarkos planavimo dokumentus. Už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atsakingas padalinys tikrina žemėtvarkos planavimo dokumentus, tiesiogiai susijusius su žemės ūkio veikla, kaimo plėtros priemonėmis ir ŽŪM kompetencijai priskirtomis funkcijomis. Žemėtvarkos dokumentai, žemės valdos projektai susiję su kaimo vietovėmis ir žemės ūkiu. Nieko bendra su urbanistika.

Sumanymas gražus nebent patiems iniciatoriams

Sumanymas reformuoti susiklosčiusią sistemą patraukliai skamba tik pačių iniciatorių lūpose. Tačiau valstybei ir paprastiems žmonėms jo įgyvendinimas nemažai kainuotų.

Sukurta vieninga elektroninių duomenų sistema, ŽŪM institucijų duomenų bazės susijusios tarpusavyje: ūkininkų ūkių registras, apleistų žemių plotų erdviniai duomenys, valstybinės žemės apskaita ir kt. Yra ilgametė patirtis, investuotos milžiniškos lėšos, išugdyti specialistai. Nepavyktų tarsi žirklėmis iškirpti vienos sistemos ir perduoti kitam valdytojui.

Žemės teisės ekspertai kalba ir apie kitą pavojų, kuris yra susijęs su gyventojų teise užginčyti priimtus sprendimus. Dabar ginčai dėl žemesnio padalinio sprendimų gali būti nagrinėjami NŽT aukštesnio lygmens padalinio vadovo ar institucijos vadovo. Valstybinę žemę perleidus savivaldybėms, jų priimti individualūs administraciniai aktai dėl žemės sklypų formavimo, pardavimo, nuomos, servitutų nustatymo ir pan. galės būti skundžiami tik teismui. Tikėtina, kad teisminių ginčų dėl individualių administracinių aktų panaikinimo skaičius didėtų.

Padvelkė nauji vėjai. Politiškai jie atrodo gaivūs ir patrauklūs. Bet ar išties mums reikia naujos sumaišties?