Kol ūkininkai Vilniuje rikiavo traktorius ir ruošėsi tris dienas trukusiam protestui, Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) virė ne ką mažesnės aistros. Ūkininkai ir jų atstovai vėl susitiko kalbėtis dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo keitimo. Neveikiant draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės, ūkininkų atstovai ir ŽŪM tariasi, kaip griežtinti žemės įsigijimo tvarką. Sausio 23 d. vykusiame susitikime išsiskyrė ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pozicijos. Vieni paklodę traukė į savo pusę aiškindami, kad įstatymas geras ir nieko keisti nereikia, kiti reikalavo įstatymą sutvarkyti kiek galima operatyviau.

Laukia pokyčių

Zarasų rajone ūkininkaujantis Darius Viliūnas valdo apie 220 ha nuosavos žemės, tiek pat žemės nuomojasi. Jo ūkis – ekologinis. Sėja grūdus, melžia ekologišką pieną, laiko 30 karvių. Nors Zarasų apylinkės garsėja kaip ežerų kraštas, žemėnauda yra gana susmulkinta ir ten stambių žemės ūkio bendrovių nėra arba joms plačiai po rajoną pabirę žemės ūkio sklypai nedomina, Darius norėtų, kad žemės įsigijimo įstatymas pagaliau pradėtų veikti.

„Mes už tai, kad įstatymas būtų keičiamas, jei tai tik teisiškai įmanoma sutvarkyti. 500 ha riba turi pagaliau pradėti veikti“, – pokyčių laukia ūkininkas iš Zarasų rajono.

Nacionalinio saugumo klausimas

Ūkininkai šį klausimą kelia metai iš metų, tačiau politinės valios vis pristinga. Šio klausimo nepajėgė išspręsti nei praėjusi, nei dabartinė Vyriausybė. Tačiau aktyvios žemdirbių savivaldos dėka jis vėl politikų darbotvarkėje.

Susitikime dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus neslėpė, kad susitikime virė tikrai karštos diskusijos. Pasak jo, stambieji agroverslininkai nori, kad jie būtų neliečiami ir galėtų toliau pirkti tiek žemės, kiek jie nori.

„Vėl skambėjo mintis, kad žemės ūkio paskirties žemė turėtų būti paleidžiama laisvai prekybai. Suprask, žemės kaina kils ir ją bus galima supirkti, bet ar taip turėtų būti? Milijonieriai žemes supirks ir ūkininkai iš jų turės nuomotis žemę. Mes būsime visiškai nuvaryti nuo savo žemės. Tai – nacionalinio saugumo klausimas, į tai žiūrėti pro pirštus negalima. Mes toliau ieškome priemonių, kad turimas žemės įsigijimo įstatymas veiktų ir būtų užkardyti visi galimi apėjimai. ŽŪM turi namų darbų, nes pridaryta daug klaidų, o jas taisyti tikrai nebus lengva“, – įspūdžiais po susitikimo dalijasi ŽŪR lyderis A.Svitojus.

Dviejų ministerijų rankose

ŽŪM viceministras Donatas Dudutis neslėpė, kad diskutuoti dėl žemės įsigijimo įstatymo teko spalvingame emociniame fone. „Jo praėjusią savaitę tikrai netrūko, tačiau emocijoms išsisklaidžius, pavyko išgirsti konstruktyvių siūlymų“, – dėstė D.Dudutis. Jų viceministras pasižymėjo bent kelis. Pasiūlymų ŽŪM gavo ne tik iš asocijuotų žemdirbių organizacijų, bet ir iš energetikos įmonių, verslų, turinčių sąlyčio taškų su žemės ūkio paskirties žeme.

„Visuotinį susitikimą surengėme tam, kad sužinotume, kokia yra nuomonė dėl mūsų numatomų Civilinio kodekso ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo. Diskusija buvo tikrai karšta, nes dalyviai nesupranta, kad pirminis siūlymas nėra iškart tvirtinamas, jis yra diskusijos objektas“, – pridūrė viceministras.

Lietuvoje maždaug 400 įmonių valdo apie 644 tūkst. ha žemės, o žiūrint dar siauriau – apie 30 susijusių asmenų valdo apie 0,5 mln. ha žemės.

Tarp siūlymų nuskambėjo mintis, kad iš įmonės, valdančios žemės ūkio paskirties žemę, įsigyjant jos akcijų, notarinis sandoris turėtų būti fiksuojamas jau nuo pirmos akcijos. Šiandieną Civiliniame kodekse numatyta, kad notarinis sandoris reikalingas tada, kai įsigyjama daugiau kaip 25 proc. akcijų.

„Nemenkas pasipriešinimas buvo iš stambiųjų žaidėjų. Buvo išsakyta logiška pastaba, kad įmonės, kurios yra ne uždarosios, o akcinės bendrovės, jų akcijos yra biržose. Manau, kad tai geras argumentas ir reikia ieškoti kitų mechanizmų“, – kalbėjo D.Dudutis.

Buvo ir daugiau svarstymų dėl žemės įsigijimo įstatymo, tačiau kol kas bendras sutarimas nerastas. Taip pat kalbėta, kaip įstatymo pakeitimas paveiktų su žemės ūkio sektoriumi nesusijusias įmones, pavyzdžiui, energetikos verslus, kurie perka žemės ūkio paskirties žemę ir vėliau ją konvertuoja į komercinius sklypus, tarkime, gamyklos ar energetiniams parkams statyti.

„Tai rimtas jų argumentas ir jiems neturėtų būti taikomi apribojimai. Tačiau mes turime užtikrinti, kad šiomis išimtimis nebūtų pradėta naudotis“, – atsižvelgti į išsakytas pastabas žada D.Dudutis.

Prašė atskiro projekto nerengti

Viceministras neslėpė, kad visas puses tenkinančias įstatymo formuluotes surasti bus sunku. Parengtą projektą jie vėl derins su asocijuotomis žemės ūkio ir verslo struktūromis, atliks poveikio vertinimą atskiroms verslo šakoms. Jei būtų išsiaiškinta, kad įstatymo pakeitimai atneštų daugiau žalos nei naudos agrosektoriui, jis neatmeta galimybės palikti dabar galiojančią tvarką ir jos nekeisti.

„Patys puikiai suprantame, kad nauji saugikliai suponuoja naują administracinę naštą. Ieškosime sprendimų“, – sako ieškoti kompromiso nusiteikęs D.Dudutis. Jis įsitikinęs, kad laiko iki artėjančių Seimo rinkimų užtektų norint pakeisti žemės pirkimo tvarką. O net jei ir ši Vyriausybė nespėtų padėti taško sprendžiant šį klausimą, darbus turėtų pratęsti naujos sudėties valdančioji dauguma, nes tai nacionalinės reikšmės klausimas.

Stambiems žemvaldžiams apynasrį uždėti norėjo ir Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma. Susitikimuose su žemdirbių atstovais praėjusiais metais dalyvavo jo patarėja, teisininkė ir buvusi Konstitucinio teismo teisėja Ramutė Ruškytė. Ji VL paaiškino, kad šiandieną žemės įsigijimo įstatymo keitimas – Aplinkos ministerijos (AM) ir ŽŪM rankose, sutarta, kad Seimo narys įstatymo projekto nerengs, nes tai būtų buvęs per ilgas kelias.

„Pati ŽŪM nenorėjo, kad mes rengtume atskirą projektą šiuo klausimu. Tai galima suprasti, nes dar pernai jie turėjo parengtą projektą derinimui“, – paaiškino R.Ruškytė, pabrėždama, kad atliekant Civilinio kodekso pakeitimus ŽŪM teks projektą derinti ir su Teisingumo ministerija.

Pirkti norėtų su pirmenybės teise

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkė Rūta Jurgaitė akylai stebi, kokie darbai vyksta siekiant užtaisyti spragas žemės įsigijimo įstatyme. Pasak jos, nėra teisinga, kad dabar įmonės žemę perka praktiškai neribojamai. Be to, jaunieji ūkininkai atkreipia dėmesį į dar vieną momentą – jie norėtų panaikinti dabar galiojančią tvarką, kad pirmenybę įsigyti žemę turi tie žemės savininkai, kurių žemė ribojasi su parduodamu sklypu.

„Tai aktualu ne tik jauniesiems, bet ir smulkiems bei šeimos ūkiams. Savaime suprantama, kad stambūs ūkiai turi daug sklypų, su daug kuo jų sklypai ribojasi. Mes ilgai kalbame, kad jauniesiems ūkininkams turėtų būti suteikiama pirmumo teisė įsigyti žemę. Reikia suprasti, kad dirbama žemė – ribotas išteklius. Kiek jos turime – daugiau nebus, todėl reikia ne tik sutvarkyti žemės įsigijimo įstatymą, kad pradėtų veikti 500 ha riba, bet ir suteikti daugiau prioritetų jauniems žmonėms, norintiems kurti ar plėsti savo ūkius. Jeigu nieko nekeisime, toliau slopinsime bet kokių smulkių ūkių atėjimą į žemės ūkio sektorių“, – įsitikinusi LJŪJS vadovė R.Jurgaitė.

Nesieti su konkrečia ūkio šaka

Antradienį vykusiame ŽŪM susitikime Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius nedalyvavo, tačiau jis paaiškino, kad žemės ūkio paskirties įsigijimo ribojimui jie pritaria ir šį klausimą kelia dar nuo 2016 metų. Jo manymu, minėtas įstatymas neveikia, nes nustatytiems ribojimams apeiti yra ne vienas metodas. Ypač ribojimus apeiti patogu juridiniams asmenims. Jis pagrindine to priežastimi laiko tai, kad juridiniai asmenys išvengia susijusių asmenų statuso, nors naudos gavėjas yra vienas fizinis asmuo arba grupė fizinių asmenų, kurie faktiškai atskirai paėmus turi nuosavybėje didesnį žemės plotą, nei yra numatyta įstatyme.

Jis taip pat atkreipė dėmesį ir į įstatymo eilutėje nurodytą išimtį gyvulininkams. Esą asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sąlyginiam gyvuliui, skaičiaus: 1 sąlyginis gyvulys – 1 ha. Jeigu asmens sąlyginių gyvulių skaičius sumažėja per paskutiniuosius trejus metus (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė įgyja teisę išpirkti viršijant 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius.

„Visų pirma, mes visada nuosekliai laikėmės pozicijos, jog 500 ha ploto valdymas neturi būti susietas nė su viena žemės ūkio šaka ir tokių išimčių neturėtų būti taikoma jokiais atvejais. Šiuo metu, kai taip sparčiai traukiasi Lietuvoje pienininkystės ūkiai, nėra jokio aiškaus mechanizmo, kai atsisakius gyvulininkystės iš ūkio bus išperkami plotai, viršijantys 500 ha ploto ribą. Nesant aiškumo sukuriama prielaida per susijusių asmenų ūkius mėtyti gyvulių bandas ir taip nesunkiai vėl gauti leidimus pirkti žemę daugiau nei 500 ha. Tad pagaliau inicijuojant ŽŪM siūlomus reikalingus Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo keitimus, reikalaujame spręsti ir šią keliamą problemą“, – teigiama dar pernai lapkritį LŪS išsiųstame rašte.

„Muilo burbulai“

Tačiau Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) vadovas Jonas Sviderskis žemdirbiams atstovaujančių organizacijų teikiamus siūlymus vadina „muilo burbulais“. Anot jo, dabar veikiantis žemės įsigijimo įstatymas geras ir nieko keisti nereikia, o veikiančios žemės ūkio įmonės esą nesiplėtė, o prieš kelerius metus net stebėtas žemėnaudos mažėjimas. „Žemės ūkio bendrovių turimi žemės plotai, 2022 metus lyginant su 2021 metais, sumažėjo 4,2 proc., nuomojamos – 3,6 proc.“, – tikino J.Sviderskis.

Pastarąjį LŪS siūlymą dėl gyvulininkyste besiverčiančių įmonių LŽŪBA vadovas laiko „kenkimu gyvulininkystei“. „Tokius siūlymus teikia tie, kas nelaiko galvijų. Kaip tokie žmonės gali kitus mokyti gyventi? Šiandieną veikiantis įstatymas yra geras, veikiantis, o jeigu tikrai yra spragų, jas reikia sutaisyti, bet šiandieną niekas nepasako, kiek yra padaryta nusižengimų, kas sukaupė daugiau nei 500 ha“, – tikino J.Sviderskis.

Jo manymu, taisyti įstatymą reikia taip, kad žemės ūkio paskirties žemės negalėtų pirkti įmonės, kurios neturi nieko bendra su žemės ūkio gamyba.

Įmonių pirkimo grandinėlė

Spaudoje skelbiama, kad Lietuvoje maždaug 400 įmonių valdo apie 644 tūkst. ha žemės, o žiūrint dar siauriau – apie 30 susijusių asmenų valdo apie 0,5 mln. ha žemės. Pasak ŽŪM viceministro D.Dudučio, yra dar vienas galvos skausmas. Šiuo metu labai sunku sužinoti apie tikruosius žemės savininkus, kai perkamos įmonės grandinėlės principu.

„Pavyzdžiui, kai juridinį asmenį valdo kitas juridinis asmuo, o ją – kitas. Tuomet surasti galutinį naudos gavėją labai sunku, kuris sukoncentruoja savo rankose daug žemės nuosavybės. Jei dalis juridinių asmenų išeina iš Lietuvos jurisdikcijos ribos, tarkime lietuvišką įmonę valdo lenkiška, lenkišką – olandiška, o šią – estiška, tuomet viskas ES ribose ir siūlo galo užčiuopti jau beveik neįmanoma“, – pabrėžė D.Dudutis.

Anksčiau AM skelbė, kad siūloma panaikinti galimybę įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą, nei leidžiama šiuo metu, sudarant mažiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens, taip pat įteisinti tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorius. Būtų panaikinta galimybė įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties plotą, nei leidžiama, įsteigiant kelis juridinius asmenis, taip eliminuojant įsteigtų juridinių asmenų grandinėlės principą.