Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės kaina pasiekė aukštumas – Šakių rajone už 1 hektarą pardavėjai prašo 10 tūkst. eurų. Jeigu žemės ūkio paskirties sklypas didelis, kaina gali dar pakilti. Ekspertai teigia, kad kitose Europos Sąjungos šalyse už hektarą prašoma ir 15 tūkst. eurų, bet abejoja, ar Lietuvoje didelė žemės kaina gali atpirkti žemdirbių lūkesčius.
Didelis turtas
Itin ryškios žemės brangimo tendencijos šiemet stebimos Barzdų seniūnijoje (Šakių r.). Pasak seniūno Remigijaus Naujokaičio, žemdirbiai nerimaudami laukia pavasario, nežino, kaip augalai peržiemos, ką po žiemos ras laukuose. Seniūno duomenimis, kaimuose labai sumažėjo gyvulių, reta šeima laiko karvę. Žemės geros, tad dauguma užsiima augalininkyste, tačiau besikuriantiems ar jauniems ūkininkams perspektyvos labai miglotos.
„Kaime beveik nėra laisvos žemės. Jaunas ūkininkas pasiėmęs paskolą gali prisipirkti modernios žemės ūkio technikos, bet tos pagrindinės gamybos priemonės – žemės – nėra kaip įsigyti. Labai brangu. Konkuruoti su didžiaisiais ūkininkais jiems nėra galimybių, nes šie iškėlę žemės ūkio paskirties žemės kainas“, – teigė seniūnas.
Pasak R.Naujokaičio, jeigu kas dar parduoda didelį žemės ūkio paskirties sklypą, 1 hektaro kaina prasideda nuo 10 tūkst. eurų. Dabar Barzdų seniūnijoje tokia mažiausia žemės pardavimo kaina.
„Tik tuo atveju, jeigu ariamos žemės sklypas yra mažas, pavyzdžiui, 3 hektarų, dar galima derėtis su jį parduodančia kokia močiute ar jį paveldėjusia giminaite. 10, 20 ar 30 hektarų sklypų kaina tik kyla į viršų, žemyn nesileidžia“, – padėtį apibūdino seniūnas.
Barzdų seniūnijos kaimuose vyrauja lygumos, derlingos našios žemės. Vidutinis žemės našumas – 51,5 balo. Didžioji dalis žemės – ariama, pievų nedaug likę, nes žmonės nelaiko gyvulių – neapsimoka. Didžiausias pajamas zanavykams duoda ariama žemės ūkio paskirties žemė. Prastesnių smėlingų žemių aplinkui Barzdus galima aptikti tik palei upes.
Šakių rajone žemės ūkio paskirties žemės kaina muša rekordus.
Mažai atsilieka
Kėdainių krašte, kur žemdirbystei taip pat palankios sąlygos, stebima panaši tendencija.
„Mūsų ūkininkai, kuriems reikia plėsti savo plotus, tikrai nesidžiaugia, kad žemės ūkio paskirties žemė brangsta“, – teigė pakalbintas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas. Jo teigimu, Kėdainių rajone žemės kaina tikrai sparčiai auga.
Šiuo metu šiame rajone 1 hektaras žemės kainuoja nuo 7 iki 8 tūkst. eurų. „Jeigu tai didelis žemės plotas viename masyve, nieko keisto, nes tada konkurencija didesnė. Bet jau ir mažo, 3–6 hektarų ploto, sklypo kaina tokia pat“, – teigė A.Žvikas.
A. Žvikas
Anot jo, didelės reikšmės turi, kas ūkininkauja aplinkui. Tai nulemia konkurenciją. Kėdainių rajone žemė yra gera, žemės našumas siekia 50 balų, jos laisvos jau beveik nėra, ji visa nupirkta arba išnuomota.
Neseniai A.Žvikui teko kalbėtis su vienu ūkininku, ūkininkaujančiu netoli Kauno, kuris sakė, kad ruošiasi pirkti žemės, pasiruošęs mokėti 8 tūkst. už 1 hektarą, kito pasirinkimo nelikę. „Dabar pas mus prašoma 7–7,5 tūkst. eurų už 1 hektarą ir kainos nemažėja. Tokios tendencijos“, – atviravo vedėjas.
Prieš kelerius metus Kėdainių rajone žemės ūkio paskirties žemės buvo galima nusipirkti už 6 tūkst. eurų. „Dabartinė kaina dar ne riba – ji gali dar labiau išaugti. Ūkininkams, kuriems trūksta žemės, labai sunku – jie turi daug ir galingos žemės ūkio technikos, bet neturi ko ja dirbti, todėl didėja ir nuomos kaina. Manau, ir ateityje ji didės“, – situaciją Kėdainių krašte apibūdino A.Žvikas.
Prekyba įsibėgėja
Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius tvirtino, kad tikslios informacijos apie žemės kainas neturi. „Žemės kaina atskirose teritorijose tikrai padidėjo, nes tarp žemdirbių atsirado konkurencija. Norintys didinti savo dirbamos žemės plotus žemės ūkio subjektai, turėdami laisvesnių pinigų, perka žemes mokėdami daugiau, nei gali pasiūlyti kaimynas“, – sakė E.Alesius.
Eugenijus Alesius
Per pirmąjį šių metų mėnesį, pradėjus galioti naujajam Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymui, Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo gauti 1 664 prašymai išduoti sutikimą žemės ūkio paskirties žemei įsigyti. Išduota 1 340 sutikimų. Pirmąjį sutikimą sausio 8 d. išdavė Ignalinos ir Visagino skyrius.
Tuo pačiu laikotarpiu parengti ir 4 raštai, kuriais atsisakyta išduoti sutikimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, nes turimas žemės ūkio paskirties žemės plotas viršijo 500 hektarų.
Per sausio mėnesį į teritorinius Nacionalinės žemės tarnybos skyrius asmenys kreipėsi ir dėl sutikimų įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Išduota jau vienuolika tokio pobūdžio sutikimų. Pirmus 2 sutikimus sausio 12 d. išdavė Jurbarko skyrius.
Kainai ribos nėra
Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas
Danijoje, Airijoje ar kitose šalyse žemės ūkio paskirties žemės hektaras gali kainuoti ir 15 tūkst. eurų. Rinkos ekonomikoje žemės kainai ribos nėra. Galima nustatyti ribą, kiek gali jos prisipirkti, bet negalima kaip nors riboti jos kainos. Jei ūkininkas pasiskaičiuoja, kad jam apsimoka pirkti, tai ir perka. Be to, kainai įtakos turi ir konkretaus sklypo savybės – jeigu didelis geros žemės plotas, tai ir kaina didelė. Jeigu yra plotai, prie kurių sunku privažiuoti, o mažą plotą sudėtinga apdirbti, toks sklypas ir nekainuos daug. Tačiau labai daug mokėti už žemės ūkio paskirties žemę dabartiniu metu, kai auginti grūdus beveik nuostolinga, o galvijus laikyti – irgi, nežinau, ar apsimoka. Viskas priklauso nuo to, ką pirkėjas su ta žeme ruošiasi daryti. Vis dėlto, manyčiau, žemės kaina pas mus dabartiniu metu neturėtų būti labai didelė, nes ekonomiškai ji nelabai pasiteisina. Grūdų kainos pasaulyje krito: mažiausia – 155 eurai už toną. Taigi augalininkystė beveik nuostolinga – nuostolius padengia tiesioginės išmokos. Todėl gali nutikti, kad sukiši pinigus į žemę, o naudos ji neatneš, neatsipirks. Juk 15 tūkst. eurų žemės hektaras kainuoja ekonomiškai išsivysčiusiose ir stipriose šalyse. Ten ir ūkininkavimo sąlygos geresnės, ir išmokos didesnės. Lietuvoje pirkti žemę tokiomis kainomis būtų rizikinga. Nors ką gali žinoti, gal po 10 metų ir mūsų šalyje tiek kainuos dirbamos žemės hektaras.
Patrauklių sklypų rezervas senka
Lina Kanišauskienė, Registrų centro Nekilnojamojo turto vertinimo departamento viršininko pavaduotoja
Žemės sklypai, verti 23,78 mlrd. eurų, sudaro daugiau kaip ketvirtadalį per 2017-uosius metus Registrų centro specialistų įvertinto viso nekilnojamojo turto. Registrų centras, analizuodamas Lietuvoje didesnių nei 1 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypų, išskyrus mėgėjų sodo žemės sklypų ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, pardavimo kainų pokyčius per pastaruosius 17 metų nustatė, kad 1 hektaro kaina Lietuvoje padidėjo maždaug 10 kartų.
Augimą per pastaruosius 5 metus nulėmė nuosekliai stiprėjanti šalies ekonomika, didėjančios rinkos dalyvių pajamos ir jų aktyvumas brangesnėse teritorijose, turinčiose išvystytas komunikacijas, kelių ir paslaugų infrastruktūrą. Žymų žemės ūkio paskirties sklypų vertingumą nulemia dar ir pakankamas žemės ūkio veiklos pelningumas, palaikomas Europos Sąjungos žemės ūkio dotacijų, bei ūkių stambėjimo procesai, kai ūkininkai superka didesnio našumo sklypus, sutikdami mokėti už juos aukštesnę kainą.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypų pasiūla Lietuvoje yra pakankamai aktyvi, tačiau patrauklių ūkininkauti žemės sklypų rezervas senka. Stambieji ūkininkai dabar didina savo valdas pirkdami mažesnius sklypus. Kasmet jų pasiūloma vis mažiau.
Derlingesni sklypai, kurių kainos per pastaruosius penkerius metus kilo nuo 1,20 iki 3,6 karto, pvz., Lietuvos šiauriniuose, centriniuose, pietvakariniuose, kai kuriuose Žemaitijos rajonuose, būna parduodami pakankamai greitai. Lietuvos miestų savivaldybės žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinės rinkos vertės per pastaruosius penkerius metus išliko panašios, tuo metu derlingose teritorijose (pvz., Šakių, Joniškio ar Vilkaviškio rajonų savivaldybėse) vidutinės rinkos vertės augo nuo 2,4 iki 3,6 karto.
Vidutinės žemės pirkimo kainos Lietuvos apskrityse ir savivaldybėse 2012 m. (Lt/ha)/2016 m. (eur/ha)
Savivaldybės aps. Žemės ūkio naudmenų Ariamos Pievų ir ganyklų
Alytaus aps. 3550/2401 3696/2425 2121/2232
Alytaus r. 5097/2869 5465/2763 2000/4355
Druskininkų m. -/3226 -/3226 -/-
Lazdijų r. -/2577 -/2788 -/1431
Varėnos r. 2970/1581 3047/1585 2176 /1564
Kauno aps. 5913/3957 5886/3987 6312/3083
Birštono m.
Jonavos r. 4797/3669 4606/3696 10769/2677
Kaišiadorių r. 4148/2563 4183/2460 3328/3066
Kauno r. 7861/4743 8261/4746 5263 /3042
Kėdainių r. 7044/4722 7044/4716 -/5115
Prienų r. 4580/3091 4580/3133 -/2057
Raseinių r. 6159/3486 5911/3498 7506/1760
Klaipėdos aps. 3955/3137 3717/3211 5053/2422
Klaipėdos r. 3394/3935 3816/3974 2353/3122
Kretingos r. -/3125 -/3125 -/-
Šilutės r. 3196/2169 3196/2146 -/2238
Skuodo r. 4305/2477 3961/2477 5053/-
Marijampolės aps. 8563/4595 8654/4660 6943/2738
Marijampolės sav. 8183/4698 8373/4782 6943/3225
Vilkaviškio r. -/4619 -/4698 -/2633
Kalvarijos sav. -/3038 -/3103 -/1963
Kazlų Rūdos sav. -/3874 -/3858 -/4263
Šakių r. 8817/4910 8817/4944 -/1014
Panevėžio aps. 4726/3575 4924/3623 2918/2160
Biržų r. 5263/3700 5263/3699 -/3934
Kupiškio r. -/2349 -/ 2399 -/1952
Panevėžio r. 5569/3552 5569/3560 -/3006
Pasvalio r. 6223/5232 6223/5234 -/4997
Rokiškio r. 2765/1786 2666/1827 2918/1274
Šiaulių aps. 5790/3299 5997/3966 3211/3299
Akmenės r. 6071/3025 6199/3028 1429/1990
Joniškio r. 13148/5441 13148/5443 -/3571
Kelmės r. 3096/2703 3175/2735 2340/2534
Pakruojo r. 7846/4546 7930/4546 6000/-
Radviliškio r. 3767/3423 3867/3457 3405/1631
Šiaulių r. 6709/3893 6709/3829 6651/4722
Tauragės aps. 3660/2741 3757/2795 3064/1947
Jurbarko r. 3801/3214 3801/3273 -/1376
Pagėgių sav. -/2118 -/2124 -/2075
Šilalės r. 3539/2986 3707/3030 3064/2639
Tauragės r. -/2186 -/2225 -/1556
Telšių aps. 3892/2624 3957/2653 2751/997
Mažeikių r. 7989/3107 7989/3107 -/-
Plungės r. 3695/1908 3748/1924 2942/776
Rietavo sav. 4072/1795 4126/1795 1429/-
Telšių r. 2512/2182 2582/2263 724/1029
Utenos aps. 1740/1835 3624/1890 1632/1518
Anykščių r. -/2374 -/ 2388 -/2103
Ignalinos r. -/1425 -/1399 -/1538
Molėtų r. 1463/1586 1480/1590 1444/1564
Utenos r. 2639/1590 4173/1539 1150/1564
Zarasų r. 1660/1049 2703/1019 1657/1085
Vilniaus aps. 3834/ 3876/ 3433/
Elektrėnų sav. 3622/3296 3651/3344 3433/3050
Šalčininkų r. 4000/1599 4000/1602 -/ 1586
Širvintų r. 2098/2474 2098/2478 -/ 2283
Švenčionių r. -/1531 -/ 1599 -/ 1375
Trakų r. 6344/ 3407 6344/3478 -/3165
Ukmergės r. -/2557 -/ 2553 -/ 2597
Vilniaus r. -/4128 -/ 4146 -/ 3967
Vidutinė kaina šalyje 4930/3340 5271/3516 2893/2456
Parengta pagal ŽŪMPRIS