Žieminiai pasėliai – rizikingas, tačiau gana dažnai pelningas augalininkų ėjimas ir kitų metų derliaus pamatas. Kaip sėkmingai pasėliai peržiemos, priklauso ne tik nuo ūkininkų įdėto triūso, bet ir nuo gamtinių sąlygų rudenį, žiemą. Tiek ūkininkai, tiek agronomai sutinka, kad neįprastai šiltas rugsėjis nepašykštėjo išbandymų rapsų augintojams. Su problemomis, tikėtina, susidurs ir ūkiai, kurie laikė posėlį ir nespėjo tinkamu laiku pasėti žieminių kviečių.

Prireikė net trijų purškimų

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Liakas sako, kad situacija žieminių pasėlių auginimo fronte labai nevienoda. Jis įsitikinęs, kad žieminių pasėlių auginimas vis labiau primena žemdirbių pokerį su gamta – niekada nežinai, kokias kortas išmes atėjęs ruduo ar artėjanti žiema.

Pasak jo, rugpjūtį dirvose dar buvo pakankamai drėgmės, todėl, jei patys žemdirbiai nepadarė technologinių klaidų, rapsai turėjo sudygti gerai. „Jei dirvožemis praradęs savo derlumą, potencialą, tuomet natūraliai ten neužsilaiko drėgmė. Jei laukuose matau pasėlius, nemažus plotus, kur niekas nesudygo – signalas, kad ūkininko požiūris į dirvožemį yra netinkamas“, – įspėja patyręs agronomas.

Žieminiai rapsai sudygo gerai, tačiau ūkininkai šį rugsėjį susidūrė su sunkiai nuspėjamu reiškiniu –vasariškai šiltais orais. Pasak V.Liako, rapsai „pasileido“ stypti į viršų, o žemdirbiams neliko nieko kito kaip tik naudoti augimo reguliatorius ir stabdyti stiebo augimo tempą.

„Ūkininkai suprato, kad rapsai iškels savo viršūninius pumpurus. Kai kam reikėjo net tris kartus purkšti pasėlius augimo reguliatoriais. Su tuo susidūrė žemdirbiai, pasėję greičiau augančias veisles. Savaime suprantama, kad tiek purškimų per daug, o ir auginimo savikaina padidėjo. Tie, kurie rinkosi lėtesnio augimo veisles, šį kartą išlošė. Jiems užteko vieno arba dviejų purškimų“, – pastebėjo V.Liakas.

Nekaupia maisto medžiagų

Mokslininko teigimu, ties greitu augimo tempu žieminių rapsų augintojams rūpesčiai nepasibaigė. Šiltas rugsėjis rapsų neskatino kaupti cukraus augalo šaknyse, t.y. jų maisto atsargų šaltajam periodui.

„Palijus visas cukrus buvo transportuojamas į lapus ir augalas visai nekaupė cukraus. Tai reikėjo spręsti, nes žiemai lapai nereikalingi. Reikėjo purkšti pasėlius, kad šie ne lapuose, o šaknyse pradėtų kaupti maisto atsargas. Tam panaudoti specifiniai profesionalūs produktai, kurie padėjo augalams geriau pasiruošti žiemai. Klimatas kuo toliau, tuo labiau šėlsta. Matome pastovius atšilimus, atšalimus, todėl labai svarbu paruošti augalą taip, kad jis turėtų reikalingą maistinių medžiagų kiekį ir galėtų išverti temperatūrinius svyravimus“, – paaiškino VDU ŽŪA agronomijos mokslų daktaras.

Ir Šakių, ir Kauno krašte – ta pati bėda

Anot jo, šiemet cukrinių runkelių cukringumas žemas dėl tos pačios priežasties. Laikantis šiltam rudeniui, be stipresnio šaltuko, runkeliai taip pat nesukaupė tiek cukraus, kiek įprastai.

Apie panašius rūpesčius kalba ir Kauno krašto augalininkas Romas Majauskas. Nors iš pirmo žvilgsnio jo rapsų laukai atrodo gražiai, žemdirbį neramina išstypę jų augimo kūgeliai. „Rapsų augimą teko stabdyti dviem purškimais, naudojome tikrai nemažas normas“, – pridūrė jis.

Šakių krašto ūkininkas Ignas Duoba taip pat turėjo stabdyti įsibėgėjusius žieminius rapsus savo laukuose. Augimo reguliatorius teko panaudoti du kartus. Augalininkystės ūkio šeimininkas sako, kad pernai tokių rūpesčių su žieminiais rapsais nebuvo, todėl sutaupytus augimo reguliatorius teko išnaudoti šiemet.

Tuo tarpu kiti ūkininkai, kurie rapsų sėją pradėjo tik rugpjūčio pabaigoje, rapsus „turėjo traukti už ausų“. Rapsai sunkiai dygo, jiems trūko drėgmės, o ir dabar kai kuriose seniūnijoje pasėliai atrodo prasčiau nei tie, kurie buvo pasėti iki Žolinės.

Kviečių sėją vėlino pabijojęs cikadų

Tuo metu žieminius kviečius I.Duobai pavyko pasėti rugsėjo viduryje. Jis posėlių nelaikė, tačiau šiek tiek sėją atidėjęs buvo dėl baimės, kad dygstančius daigelius gali užpulti kenkėjai. Ilgėjantys ir šiltėjantys rudenys leidžia plisti amarams bei cikadoms. Šie kenkėjai sukelia virusines ligas kviečiuose, rapsuose ir miežiuose. Cikadų sukelta virusinė liga fitoplazmozė matyta ne viename rapsų lauke prieš kelerius metus.

„Su šiltais orais atkeliauja ir cikados, baiminausi, kad jos neužkrėstų pasėlių, todėl su sėja startavau rugsėjo 15–16 d. Kol kas laukai atrodo gražiai, žiūrėsim, ką atneš tolimesnis ruduo, žiema ir pavasaris“, – dėsto I.Duoba.

Šakių apylinkėse šią savaitę kai kur jau dirvos „blizga“ nuo drėgmės. Jis apgailestauja, kad kai kurie jo kraštiečiai nespėjo panaudoti augalų apsaugos priemonių, nes į laukus tiesiog nepavyko įvažiuoti.

Žemaitijoje kai kur pasėliai kenčia nuo drėgmės pertekliaus. Pasak Plungės krašto ūkininko M.Kakčio, jo apylinkėse lietus pliaupė apie tris savaites, o pasėlių laukai vietomis yra virtę nedideliais ežerėliais.

„Mano žemės dirbimo technika jau nuplauta ir laukia pavasario. Tačiau turiu kolegų, kurie kai kurių purškimų nespėjo atlikti dėl lietaus. Dabar jau šaukštai po pietų, beliks stebėti, kaip pasėliams pavyks peržiemoti“, – atsiduso šakietis I.Duoba.

Iššūkis – posėlio išlaikymas

G.Kadžienė: „Su šiųmetėmis oro sąlygomis, jei ūkiai spėjo pasisėti laukus iki rugsėjo 10 d. – viskas gerai, žieminiai miežiai spėjo įsitvirtinti.“

. Tiesa, didžiausi iššūkiai laukia žemdirbių, turėjusių išlaikyti posėlį 8 savaites. Pareiškėjai, dalyvaujantys kompleksinėje ekologinėje sistemoje „Tarpiniai pasėliai“ ir deklaravę posėlį, turėjo jį pasėti po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. ir nepertraukiamai išlaikyti 8 savaites.

Pasirinkus posėlį, privalomas buvo bent dviejų žemės ūkio augalų mišinys, kurį gali sudaryti žirniai, pupos, sojos, lubinai, vikiai, avinžirniai, lęšiai, rapsai, garstyčios, ridikai, judros, linai, facelijos, grikiai, rapsukai, saulėgrąžos, dobilai, barkūnai, seradėlės, šunažolės, eraičinai, svidrės, motiejukai, miglės, eraičinsvidrės, dryžučiai.

„Rugsėjo 20 d. – optimalus žieminių kviečių sėjos pabaigos laikas, o kitiems terminas išlaikyti posėlį baigėsi spalio pirmą ar antrą savaitę, o kitų net sėjo spalio 16 d. Mes tokiu laiku net nesame mokomaisiais ir eksperimentiniais tikslais sėję žieminių kviečių. Kiek pamenu, vėliausiai esame sėję rugsėjo 25 d. Jei žieminis kvietys turi vos vieną lapelį, nežinau, kaip jis žiemos... Žinoma, viskas priklausys nuo gamtos sąlygų.

Matau, kad tokiu laiku sėjant ūkininkams reikėjo didinti sėklos normą. Reikėjo sėti 5–6 mln. t/ha, o man pagal pasėlių tankumą atrodo, kad jie pasėjo 4–4,5 mln. t/ha. Esame pastebėję, kad jei kviečius pasėji rugsėjo 25 d., gauni maždaug 2 t/ha nuostolį lyginant su tais laukais, kurie buvo pasėti laikantis rekomendacijų. Pavasarį baigiasi žieminių kviečių krūmijimasis, o jei iš rudens jie neįsikrūmijo, tai pavasariop nieko gero laukti nereikia“, – susirūpinęs kalba V.Liakas.

Yra užmirkusių plotų

Tuo metu Žemaitijoje kai kur pasėliai kenčia nuo drėgmės pertekliaus. Pasak Plungės krašto ūkininko Marijaus Kakčio, jo apylinkėse lietus pliaupė apie tris savaites, o pasėlių laukai vietomis yra virtę nedideliais ežerėliais.

„Mūsų laukai vietomis tikrai labai šlapi, kai kur kukurūzai stovi balose. Mes, ūkininkai, žiūrime į užmirkusius laukus atsargiai, negalime jų išvažinėti, nes taip gadiname dirvožemį. Taip pat iš tokių laukų išvažiavę suterštume kelius, dėl ko pyktų vairuotojai, todėl esant tokiai šlapiai žemei į laukus nelendame. Tačiau bendrai žiūrint, pasėliai atrodo neblogai, tik atskiri plotai užmirkę. Žieminiai rapsai pas mane pasėti rugpjūčio 18 d., jie auga gerai. Nesu stiprus grūdininkas, mano ūkio kryptis – gyvulininkystė“, – šypteli M.Kaktys.

Žieminių miežių sėją pavėlino šiluma

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus mokslų daktarė Gražina Kadžienė sako, kad iš visų žieminių javų miežiai sėjami anksčiausiai. Atsižvelgdami į klimato kaitą, ūkininkai juos sėja nuo rugpjūčio 22 iki rugsėjo 1–5 dienos, priklausomai nuo ūkio geografinės vietos. Pasak mokslininkės, jei ūkininkai žieminius miežius spėjo pasėti laiku, maždaug pirmą rugsėjo savaitę, jie turėtų būtų gerai pasiruošę žiemojimui.

„Ūkininkai atsižvelgia į oro sąlygas ir bando pasėti miežius laiku. Štai pernai rugsėjis buvo daug vėsesnis už šiųmetį, todėl ir sėjos laikas skyrėsi. Su šiųmetėmis oro sąlygomis, jei ūkiai spėjo pasisėti laukus iki rugsėjo 10 d. – viskas gerai, žieminiai miežiai spėjo įsitvirtinti“, – užtikrino G.Kadžienė.

Ūkininkai pastebi, kad ankstyvesnė sėja padeda žieminiams miežiams neskubant išauginti gerai išsivysčiusius augalus, kurių pagrindiniai ir šalutiniai ūgliai rudenį jau būna pasiekę IV organogenezės vystymosi etapą, t.y. būna išsikrūmiję ir suformavę autonomišką šaknų sistemą tiek pagrindiniuose, tiek šalutiniuose ūgliuose.

Ką rodo statistika?

Žemės ūkio duomenų centras skelbia, kad šiemet žieminių rapsų deklaruota 300 442 ha, kai pernai buvo 336 547 ha. Nežymiai sumažėjo žieminių kviečių plotai. Jų šiemet ūkininkai deklaravo 833 225 ha, kai pernai jų plotai siekė 835 720 ha. Žieminių kvietrugių plotai šiemet paaugo, žemdirbiai šį rudenį sėjo 58 445 ha, o praėjusiais metais – 56 216 ha. Daugiau šiemet žemdirbių rinkosi sėti žieminius miežius. Šiemet jų pasėta – 44 168 ha, pernai – 33 037 ha. Žieminių rugių šiemet pasėta 28 055 ha, pernai – 29 262 ha.