Žemdirbių organizacijų atstovai ir Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai kelias savaites bando išsiaiškinti, kokį dokumentą Europos Komisijai (EK) dėl tiesioginių išmokų lubų ribojimo išsiuntė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Po atostogų grįžęs ministras dievagojosi, kad sprendimai dėl ribojimų nėra priimti, vyksta tik konsultacijos su EK. Tačiau tuo patikėjo ne visi – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) kreipėsi tiesiai į EK, kad išsiaiškintų tiesą.

Ministrą rėmė prie sienos

Dar prieš kelias savaites LŽŪBA teigė turinti duomenų, kad šių metų rugpjūčio pradžioje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė EK apie apsisprendimą 2022 m. 150 tūkst. eurų lubomis riboti žemės ūkio subjektų ir susijusių asmenų gaunamas tiesiogines išmokas, atmetant galimybę sumažintą išmoką kompensuoti faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir su tuo susijusių mokesčių suma.

Tokie gandai pasiekė ir parlamentarų agrarininkų ausis, kurie nusprendė išsiaiškinti, kodėl ŽŪM nepadiskutavo su jais, prieš siųsdama tokį dokumentą į Briuselį. Toks klausimas buvo įtrauktas į KRK darbotvarkę, tačiau tąkart posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius, paklaustas, ką ŽŪM išsiuntė į EK, tik sumojavo rankomis ir nuo to atsiribojo, pareiškęs, kad tai žemės ūkio ministro, kuris tuo metu atostogavo, prerogatyva.

Praėjusį antradienį KRK posėdyje K.Navickas buvo remiamas prie sienos. „Komitetas prašo pateikti oficialią informaciją, pagrįsti arba paneigti sklandančius gandus, esą rugpjūčio pradžioje į EK išsiųstas apsisprendimas 2022 m. riboti žemės ūkio subjektų ir susijusių asmenų gaunamas tiesiogines išmokas, didesnes kaip 150 tūkst. eurų. Iki šiol tokie sprendimai paprastai buvo derinami su komitetu“, – į ministrą kreipėsi KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis.

K.Navickas dievagojosi, kad jokio sprendimo dėl išmokų ribojimo dar nėra. „Faktas, kad tokie ribojimai buvo įvesti dar ministro Giedriaus Surplio, sprendimas dėl vadinamųjų išmokų lubų, atskaičius darbo užmokestį, buvo priimtas prieš porą metų, jisai tebegalioja. Kas vyksta dabar? Seime buvo pateiktas parlamentaro Mykolo Majausko projektas, siūlantis taikyti ribojimus ir susietiems asmenims. Mes atlikome analizę, konsultuojamės su EK, ar susietumo kriterijus neprieštarauja esamam reglamentui. Vyksta konsultacijos, o sprendimo dar nėra. Jis bus, kai pasikonsultuosiu su premjere, mane delegavusios partijos atstovais, jeigu reikės, ir su koalicijos partneriais“, – dėstė žemės ūkio ministras.

Jis pabrėžė, kad nenorima kirsti šakos, kuri sukuria darbo vietas, ir žadėjo galbūt taikyti išimtis darbdaviams, įdarbinantiems kaimiškų vietovių gyventojus, taip pat ekologiniams ūkiams.

Asociacija kreipėsi į EK

Parlamentaras Kęstutis Mažeika suskato įkirsti K.Navickui, kad šis neklaidintų dėl buvusio žemės ūkio ministro išmokų lubų sprendimo, kuris galiojo tik vienerius metus. „Manau, kad komiteto vardu galime paprašyti pateikti oficialų EK atsakymą į ministro paklausimą, tada nekils interpretacijų. Gavus atsakymą, komitetas turėtų kreiptis į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų įvertintas toks ministro savivaliavimas, sukėlęs beprecedentį atvejį“, – siūlė KRK narys.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis taip pat paragino žemės ūkio ministrą neklaidinti parlamentarų ir KRK posėdį stebinčių asmenų. „Dėl 2022 m. išmokų ribojimo Lietuva sprendimą turėjo priimti iki rugpjūčio 1 d. Čia nereikia jokių derinimų ir konsultacijų su ES. Ministre, prašome, pasakykite, ką pranešėte? Kodėl tai slepiate po kilimu?“ – atsakymo laukė LŽŪBA atstovas.

K.Navickui pakartojus, kad jis nieko neslepia ir sprendimo dar nėra, J.Sviderskis teigė, jog patys gaus atsakymą iš EK. „Ministre, jeigu nedrįstate to rašto pateikti KRK nariams, žemdirbiams, tada mes jį gausime iš EK, rašyti mokame, jau išsiuntėme prašymą. EK stebisi, kad mes čia negalime būti atviri ir susitarti tarpusavyje“, – tvirtino LŽŪBA vadovas. Jis pridūrė, kad Briuseliui keistai atrodys, jog Lietuvos žemdirbiai, kovojantys už didesnes išmokas, jas patys susimažina ir perkelia į antrąjį ramstį (Kaimo plėtros programą).

J.Sviderskis priminė, kad tiesioginės išmokos mokamos pagal dvi schemas. Senosiose ES šalyse yra taikoma bazinė „istorinė“ išmoka, kuri pasiekia žemės savininkus pagal praeityje deklaruotą žemės plotą. Tad išmokas gauna ir tie, kurie dabar žemės nedirba, bet turi golfo laukus, oro uostus ir pan. O Lietuvoje išmokos mokamos už kasmet deklaruojamas naudmenas.

LŽŪBA skaičiavimais, išmokų ribojimas paliestų apie 40 asociacijos narių, būtų „numoduliuota“ apie 6 mln. eurų. Skaičiuojama, kad išmokų lubas pritaikius visiems labai stambiems šalies ūkiams ir neatsižvelgus į darbo užmokestį bei mokesčius susidarytų iš viso 10–15 mln. eurų.

Mokesčių daugiau nei išmokų

LŽŪBA prezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis sakė, kad išmokų lubų įvedimas kelia įtampą intensyvios gamybos ūkiuose, kurie dėl tokio neapibrėžtumo priversti stabdyti investicijas.

„Apie išmokų lubas dar anksčiau kalbėjomės su premjere, buvo justi, kad ji supranta mūsų argumentus ir į juos atsižvelgs. Deja, išgirdome, kad sprendimas jau greičiausiai pasiekė EK. Mes neprieštaraujame, kad atsirastų išmokų ribojimai, kalbama apie dar mažesnes lubas – iki 100 tūkst. ar net 60 tūkst. eurų, tačiau minusuojant darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius, kaip tai daroma kitose ES šalyse“, – aiškino bendrovės vadovas.

Jis pateikė skaičių iš savo vadovaujamo ūkio: Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje įdarbinta per 90 darbuotojų, per parą pagaminama daugiau nei 30 tonų pieno, pernai sumokėta 1,092 mln. eurų mokesčių, gauta 370 tūkst. eurų tiesioginių išmokų.

Neramu tik industriniams ūkiams

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus pripažino, kad jau ne vienerius metus vykstanti diskusija dėl išmokų lubų pirmiausia jaudina stambius industrinius ūkius. Pasak jo, ŽŪR ne kartą apie tai buvo diskutuota, visos asociacijos pritaria tokiam ribojimui.

„Kalbant apie tai, svarbiausios yra trys komponentės: išmokų arba socialinės paramos lubos, susiję asmenys ir darbo užmokestis – išskaičiuoti jį iš gaunamų išmokų sumos ar ne. Reikėtų daugiau padiskutuoti su ministerija, Seimo nariais, taip pat su socialiniais partneriais, kad nekiltų didelė panika. Nors to nerimo daugeliui mūsų žemdirbių neturėtų būti“, – samprotavo ŽŪR vadovas.

Jis užsiminė, kad dėl labai stambių ūkių įsigalėjimo nerimaujama visoje ES, todėl gimsta rekomendacijos išmokų lubų kartelę nuleisti iki 100 tūkst. ar net 60 tūkst. eurų. „Štai garsus milijardierius Bilas Geitsas yra įsigijęs 150 tūkst. ha žemės. Jeigu Lietuvoje turėtume tokį ūkininką, jam reikėtų mokėti 40–50 mln. eurų paramos. Ar turime remti trilijonus turintį žmogų? Amerikoje lubos yra 250 ha žemės, daugelyje Europos šalių – 100, 300 ha. Lietuvoje kalbame apie 500 ha, bet šią ribą kokiam ūkininkui nesunku peržengti įregistruojant uabą, kuris gali pirkti žemes. Juridinių asmenų susietumas pasislepia“, – A.Svitojus priminė, kaip pasinaudojant teisinėmis skylėmis stambėja ūkiai. Jis pridūrė, kad kitaip vertintinas fizinių asmenų susietumas, nes šiuo atveju viskas atvira, kai ūkininkauja tėvas, sūnus, brolis ir pan.

Jis atkreipė dėmesį, kad iš tikrųjų Lietuvoje beveik nebėra tų tikrųjų žemės ūkio bendrovių, kokios buvo anksčiau, kai pajai buvo plačiau pasklidę, dabar jie sutelkti šeimos verslo rankose ir pan. „Turėtume atlikti išsamesnę analizę, kaip yra iš tikrųjų, ar suveiks darbo užmokesčio išskaičiavimas iš gaunamų išmokų sumos? Juk didesnėse įmonėse tik apie penktadalis darbuotojų yra iš kaimo, kitas penktadalis yra iš trečiųjų šalių, kiti – iš miestų ir kitų regionų. Visa tai reikia analizuoti ir įvertinti“, – ragina ŽŪR vadovas.

Gamina ar tik gauna pinigus?

„Manau, kad atsakymą gavome, ŽŪM pateiks EK raštą, atskirai dėl to nebesikreipsime į ministeriją“, – klausimą apibendrino V.Pranckietis. „Valstiečių laikraščiui“ jis sakė, kad nėra paramos ribojimo ir atėminėjimo šalininkas, nes tai primintų bolševikinį požiūrį į gamybą, turtą ir jo savininkus. „Mes jau patyrėme išbuožinimą, antrą kartą to daryti laisvoje Lietuvoje jau neturėtume“, – teigė KRK pirmininkas.

V.Pranckietis akcentavo, kad išmokų ribojimui nepritartų, nes tai sužlugdytų daug investicinių projektų. „Jau dabar ūkio subjektai sako, kad sustabdytų 50 ir daugiau didelių projektų, kurių sąmatoje jau įskaičiuotos išmokos. Tad sustotų fermų statybos ir kiti projektai. Ūkiai planavo, porą metų gaišo dėl projektavimų, tad žlugdyti tuos projektus būtų neteisinga ir nenaudinga. Dar svarbu išanalizuoti ir įvertinti, koks yra ūkio subjekto sumokėtų mokesčių bei gautos paramos santykis. Tai parodytų, ar yra vystoma gamyba, ar koks oligarchas tik gauna pinigus“, – savo nuomonę išsakė parlamentaras.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM duomenimis, pagal 2020 m. pateiktas paraiškas gauti išmokas už deklaruotus plotus didesnė nei 150 tūkst. eurų pagrindinė tiesioginė išmoka buvo apskaičiuota 36 pareiškėjams.

Skaičiuojama, kad dėl išmokų ribojimų daugiausia paramos netektų „Agrokoncernas“, „AUGA Group“ ir „Linas Agro Group“.