LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Lietuvos ankstyvųjų bulvių valgytojai šiemet skundžiasi, kad ši antroji lietuvių duona nelabai patenkina jų lūkesčius – turgeliuose iš prekeivių nusipirkę esą lietuviškų ankstyvųjų bulvių, pusę jų turėjo išmesti, nes buvo papuvusios, o ir kitos skoniu nelabai priminė bulves. Tik artėjant birželio viduriui bulves pradedantis kasti Seirijų (Lazdijų r.) ūkininkas Arūnas Žėkas sako, kad neskanios bulvės, ko gero, yra įvežtinės, nes Lietuvos ūkininkai jomis dar tik pradeda prekiauti.
Lietuviškos vėluoja
Seirijų ūkininkas A.Žėkas dar tik neseniai pradėjo žvalgytis ankstyvųjų bulvių sklypeliuose. Patyręs bulvių augintojas VL sakė, kad pradžioje pasikasa po labai nedaug bulvių, vertina, kaip jos užderėjo. „Galiu jau pasakyti – ten, kur anksčiausiai, kovo 27 dieną buvo pasodintos, tai jos yra vienodo dydžio su tomis, kurios vėliau, balandžio 8 dieną mano ūkyje sodintos. Nors bulvės subertos 12 dienų skirtumu, tačiau antrosios dydžiu pasivijo pirmąsias. Tarp jų kasdamas dabar jokio skirtumo nematau“, – situaciją analizavo Arūnas.
Lazdijų krašto bulvių augintojas pastebi, kad Pietų Lietuvoje labai mažai kas siūlo ankstyvų lietuviškų bulvių, niekas jų dar neturi. Jo nuomone, jeigu valgytojai skundžiasi, kad vasaros pradžioje pirko bulvių ir jos buvo prastos kokybės, tai, ko gero, jie lupo ne lietuviškas, o įvežtines šviežias bulves. „Pagal pasakojimą, kaip jos atrodo, didelė tikimybė, kad bulvės buvo importinės, nes lietuviškų bulvių taip anksti dar nelabai galėjo būti“, – svarstė jis, neatmesdamas, jog prekiautojai eilinį kartą apgaudinėja pirkėjus.
A.Žėkas sako esąs 80–90 proc. tikras, kad ankstyvųjų bulvių kokybe suabejoję pirkėjai ragavo nelietuviškas bulves. „Lenkai pradėjo kasti savaite anksčiau negu mes. Veža iš daug kur – Kipro, Egipto, Graikijos, Rumunijos. Labai daug visokių ir iš visur jų privežė į Lietuvą. Pažiūrėti jų pažiūriu, bet valgyti tai nelabai. Niekada nepirkau bulvių prekybos centre. Man jos visai neaktualu. Savo vis pasikapstau. Išsiraunu kokį kelmą, visas, net ir mažesnes bulves pasiimu, juk nemesi lauk. Tad nešamės namo, verdame ir patys valgome. Iš mūsų ūkio laukų šiemečių bulvių skonis geras, kaip ir kasmet. Dabar kasame škotiškas „Swift“ veislės bulves“, – apie išaugintas ir jau pradėtas kasti ankstyvąsias bulves pasakojo dzūkas.
Pirmos vagos nuvylė
A.Žėkas domėjosi situacija rinkoje, pasikalbėjo su kitais ūkininkais, auginančiais ankstyvąsias bulves. Baigiantis pirmai birželio savaitei dar labai mažai kas buvo pradėję kapstyti bulvių krūmus, nes bulvės buvo per mažos kasimui, reikėjo dar paauginti. „Pas mane patį bulvių lauke kažkaip keistai: po vienu krūmu devynios bulvės, po kitu – tik dvi. Man atrodo, kad tą lėmė šaltas ir labai lietingas pavasaris. Tai labai mažai primezgė. Pernai auginau tos pačios „Swift“ veislės bulves, po kiekvienu kelmu rasdavau 9–12 bulvių, o šiemet – 2–5 bulves. Tokie yra derliaus skirtumai“, – teigė A.Žėkas, auginantis ir olandiškas „Rivieros“ veislės ankstyvąsias bulves.
Seirijietis nesitiki, kad šiemet po krūmais priaugs daugiau bulvių – ko neužmezgė, to ir nebeužmegs. Ūkininkas pastebi, kad kai kurios bulvės yra vištos kiaušinio dydžio, o kur auga tik dvi – gal bus didesnės nei žąsies kiaušinis. Anot bulvių augintojo, nieko nepakeisi, reikia susitaikyti. Matyt, taip gamta lėmė.
Nors pirmųjų bulvių derlingumas šiemet nepateisino A.Žėko lūkesčių, Lazdijų r. ūkininkas jų auginimo ateityje neatsisakys. Jo teigimu, tais metais, kai užauga, jas apsimoka auginti. Pernai A.Žėkui ankstyvosios bulvės davė pelną, ne nuostolių. „Nereikia skaičiuoti, kad vieni metai pasitaikė blogi, tai jau mesime auginti. Mano ūkininkavimo istorijoje buvo tokių metų, kai nekasęs apariau didelį bulvių lauką, uždengtą plėvele. Pakenčiau, o kitais metais uždirbau iš bulvių už dvejus metus“, – dėstė jis, prisiminęs, kad užarti teko 2018 metais, kai po labai lietingų metų pasitaikė pirmi labai sausi, tada net bulvės po plėvele išdžiūvo.
Ne bulvių metai
Šiemet po plėvele ūkininkas vėl augina 5 ha ankstyvų bulvių, o įvairių veislių bei subrendimo bulvių plotai Žėkų ūkyje sudaro iš viso 20 ha. Ūkininkui nelengva, nes jo žemė bulvių auginimui nėra itin palanki. Kaip pats sako, labai kalvotos vietovės ir labai daug erozijos, apie 12 proc. pasvirimas, todėl labai protingai reikia parinkti bulvėms tinkamą žemę.
„Dėl to negaliu pasodinti didelių laukų, turiu gabaliukais mėtyti, kad nepasodinčiau tose pakrantėse, kaip jas vadinu, nes paskui bus blogai. Mat Nacionalinė mokėjimo agentūra, jeigu bulves pasodinsi erozijos zonoje, gali paimti 20 proc. tiesioginių išmokų nuo bendro „katilo“, – atsirandančias kliūtis auginant bulves Dzūkijoje vardijo ūkininkas.
Jam skaudu ir tai, kad dirba apie 200 ha nenašios žemės, bet išmoką gaus tik už 100 ha. „Visiems aišku, kad pas mane žemės nepasidarė našios, bet sumažino išmoką ir tiek“, – pasiguodė nenašiose žemėse ūkininkaujantis A.Žėkas.
Birželio antrąjį savaitgalį A.Žėkas jau kasė ir vežė parduoti ankstyvąsias bulves. Jo teigimu, kaina tokia kaip kasmet, 70–60 ct už 1 kg. Bulvių kaina priklauso nuo jų dydžio: didesnės bulvės yra brangesnės, vidutinės – pigesnės. Mažos bulvės, Dzūkijoje vadinamos žirniukais, turi savo kainą.
Vos pradėjęs prekybą bulvėmis, A.Žėkas džiaugiasi, kad pas jį sugrįžta nuolatiniai pirkėjai, tačiau pastebi, kad perkančiųjų srautas kiek mažesnis nei pernai. Jis įtaria, kad atlaisvėjęs karantinas daugumą šeimynų išviliojo prie jūros. Tai ir dzūkiškos bulvės ne tokios svarbios, žmonėms labiau rūpi atostogos. Pats A.Žėkas atostogauti neturi laiko, vasara jam pats darbymetis, tad atostogaus tik sausio mėnesį.
„Nežinau, kaip bus vėliau, bet kol kas labai gero bulvių derliaus sunku tikėtis. Ne tik su ankstyvosiomis. Ir vėlyvos bulvės ne visur atlaikė. Dzūkijoje sausos žemės, kalniukai, bet jau yra išmirkusių vietų. Nežinau, kaip bus toliau, bet dabar matau, kad 2021-ieji nėra bulvių metai“, – prognozavo Lazdijų r. bulvių augintojas A.Žėkas, derlingais metais iš 1 ha kasantis per 30 t bulvių.
Tiekiamos kooperatyvui
Pastarosiomis dienomis šviežios lietuviškos bulvės jau keliauja ir į šalies prekybos tinklus. Kaip pranešime spaudai teigė bulves tiekiančios įmonės „Bulvių namai“ direktorius Remigijus Grumčius, šiemet pirmasis bulvių derlius buvo kasamas birželio 8-ąją ir jau kitą dieną pasiekė parduotuvių lentynas. Anot jo, paprastai pirmosios bulvės parduotuvėse pasirodydavo pirmąją birželio savaitę, tačiau šiais metais dėl vėsaus pavasario, didelio drėgmės kiekio ir nepalankių oro sąlygų bulvių augimas kiek pailgėjo, o tiekimas keliomis dienomis pasivėlino.
„Galime pasigirti, kad lietuviams šviežias bulves kasmet mūsų kooperatyvo nariai patiekia pirmieji. Sodinti ir auginti ankstyvas bulves kainuoja daug darbo ir pastangų. Pats bulvių sudaiginimas ir pasodinimas reikalauja ypatingo atsargumo ir atidumo, nes jas reikia ne tik tinkamai išdaiginti, bet ir sodinant nepažeisti daigų“, – pasakojo R.Grumčius.
Pirmąjį lietuviškų bulvių derlių kasantis ūkininkas Rimantas Žebarauskas sakė, kad ankstyvą bulvių derlių užauginti leidžia tinkamas sudaiginimas – bulvės pradedamos daiginti dar sausio mėnesį. Šiais metais jos buvo pasodintos kovo viduryje, kai tik leido nutirpęs sniegas. Tuomet bulves teko saugoti nuo šalnų. Tam naudojama speciali įranga – laukas uždengiamas purkštukų tinklu ir bulvių daigai laistomi, kad nenušaltų.
Ūkininkas teigė, kad pirmosios lietuviškos bulvės yra itin jautrios tiesioginiams saulės spinduliams. Todėl dažniausiai jos kasamos labai anksti ryte, kol saulė dar neaukštai ir nėra kaitri. Kaistant oro temperatūrai bulvių kasimas stabdomas ir tęsiamas kitą rytą. Pirmosios lietuviškos bulvės yra nedidelės, didesnių galima tikėtis šiek tiek vėliau – po Joninių.
Siūlo įvairiausių veislių
Bulvė – universalus produktas, užimantis ypatingą vietą lietuvių virtuvėje ir suteikiantis plačias galimybes eksperimentuoti. Bulvės valgomos ir kaip garnyras prie įvairių patiekalų, iš jų gaminami tokie tradiciniai patiekalai kaip didžkukuliai, plokštainiai ir blynai. Be to, vasarą skanu bulves kepti ant grilio ir, žinoma, valgyti su šaltibarščiais.
R.Grumčius sakė, kad įvairiems patiekalams galima rinktis skirtingas bulvių veisles, nes vienos labiau tinkamos kepti, kitos virti, kai kurios skaniausios šiaudeliais pjaustytos ir keptos. Jis pasakojo, kad kooperatyvą sudaro 8 ūkininkai, auginantys pačių įvairiausių veislių bulves. Tačiau kiekvienais metais auginamos laiko patikrintos ir pirkėjų itin mėgstamos veislės yra „Vineta“ bei „Laura“.
„Kiekvienais metais bandome įvairiausias naujas veisles, iš kurių vienos pasiteisina, kitos – ne. Tačiau būtent šios dvi („Vineta“ ir „Laura“) bulvių veislės yra populiariausios. Tiesa, pastebime, kad žmonės kasmet vis labiau linksta į eksperimentus, išbando kitas bulvių veisles, ieško įdomesnių skonių“, – teigė R.Grumčius.
