Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Zanavykas metė sau iššūkį – augina česnakus

Katilių kaimo (Šakių r.) jaunasis ūkininkas Andrius Merčaitis, pernai įkūręs česnakų ūkį, šiemet padvigubino auginamų žieminių česnakų plotus. Zanavykas jau galvoja apie sandėlio statybą, o jeigu gerai seksis – ir apie tolesnę česnakų ūkio plėtrą. Jo apsisprendimą lėmė brolis – keletą metų paauginęs česnakus, šis jų atsisakė, o Andrius nutarė įrodyti, kad juos auginti verta.

Antrasis sezonas

Pasinaudojęs jaunojo ūkininko parama ir 2020 metais įkūręs česnakų ūkį su viltimi plėstis, A.Merčaitis taip ir daro: pernai jis augino 2 ha žieminių česnakų, o šiemet plotus padvigubino – augina 4 ha. Jo teigimu, taip daro, nes mato modernaus česnakų ūkio perspektyvą.

Anot ūkininko, viskas šiemet būtų neblogai, tik Zanavykijoje (Katiliuose) žiemą dirvos buvo labai šlapios. Pernai rudenį pasodinti česnakai, pasak Zanavykijos ūkininko, išgyveno sunkią žiemą – česnakų sodinukai kai kur tiesiog gulėjo vandenyje ir peržiemojo šlapumoje.

Dėl to, kad buvo labai didelis drėgmės perteklius, A.Merčaičio laukuose nesudygo 15–20 proc. česnakų. Ūkininkas mano, kad jie tiesiog prigėrė. „Bet ką padarysi, svarbu, kad kiti auga, pagalvojus, galėjo būti dar blogiau“, – pastebėjo ūkininkas, dar žiemą patyręs pirmųjų nuostolių ir praradęs dalį būsimo šiemečio derliaus.

Liepos mėnesį, žvelgdamas į žieminių svogūnų plantaciją, A.Merčaitis rezultatu gana patenkintas. Stebi, kad pamažu pradeda vysti bei gelsti lapai, o česnakai gražiai augina ropeles. Jau pagalvojo, kad mėnesiui baigiantis galės juos pradėti imti ūkyje įsigytu ispanišku česnakų nuėmimo kombainu.

Pasigenda priemonių

A.Merčaičio teigimu, česnakų augintojams didžiausia problema Lietuvoje yra ta, kad labai mažai registruotų augalų apsaugos priemonių, skirtų česnakams. Dėl to augintojams sudėtinga nupurkšti, kovoti su kenkėjais ir piktžolėmis. Be to, česnakus puola ligos, ypač puviniai. Jis sakė, kad pernai ligos neaplenkė sunkesnėje, drėgnesnėje žemėje augusių česnakų. Šiemet ligos česnakus kol kas puolė kiek mažiau.

„Mums blogai, kad nėra jokių patikimų ir išbandytų fungicidų, registruotų česnakams. Kai jų nėra, ūkininkai negali purkšti nuo puvinių galinčiais apsaugoti fungicidais. Tie, kurie yra registruoti ir kuriuos leidžiama naudoti, realiai, kiek įsitikinau, nuo puvinių česnakų nesaugo“, – pagrindinę problemą kovojant su puviniais išsakė Andrius.

Jo teigimu, neaišku, kodėl Lietuvoje tuo nepasirūpinta. Tuo tarpu ūkininkas žino, kad Latvijoje arba Lenkijoje yra daugybė registruotų cheminių priemonių. Ten česnakų augintojams jų – didelis pasirinkimas. „O pas mus net nelabai yra iš ko rinktis. Gal taip yra dar ir dėl to, kad česnakai kol kas nėra Lietuvoje labai populiari daržovė ir jie niekam neberūpi. Aš bent taip manau“, – svarstė A.Merčaitis, teigdamas, kad, pavyzdžiui, Ispanijoje česnakai labai plačiai auginami bei naudojami.

VL A.Merčaitis užsiminė labai pasigendąs tikslios informacijos, kaip tręšti česnakus, ką daryti, kad nepūtų. Sako, viename straipsnyje vienaip patariama, kitame – kitaip, o kai kurie straipsniai jau 10 metų senumo. Kai skaito angliškai, vėl kyla abejonių, nes tose šalyse ir klimatas skiriasi, ir veislės kitokios. Jis augina tik žieminius česnakus „Liubaša“ – nupirko iš latvio augintojo ir šiek tiek sėklos iš Ukrainos. Jam patiko, kad skiltelės stambios, be to, ir pirkėjai pageidauja „Liubašos“.

Ravės du kartus

Nors sunkumų auginant česnakus būna, A.Merčaitis neaimanuoja ir planuoja ūkio darbus, kurių apstu. Mat česnakų auginime daug rankų darbo. Jam padeda šeima.

„Susigundžiau auginti česnakus, nes tai buvo toks kaip ir iššūkis sau. Mano brolis prieš porą metų buvo bandęs juos auginti, tačiau jam nelabai pasisekė. Brolio dėka mūsų šeimoje su jais jau buvo minimalus įdirbis. Tada aš ir nusprendžiau, kad reikia man pabandyti. Prie česnakų labai daug rankų darbo. Reikia ravėti, paskui išskinti žiedus, o juos nuėmus dar ir sandėlyje labai daug darbo kiekvieną „apglostant“. Česnakai reikalauja labai daug kruopštumo ir kantrybės, tad toks augalas tikrai ne kiekvienam“, – atviravo jaunas ūkininkas, pridurdamas, kad česnakas – tai jau ne svogūnas ir ne bulvė.

A.Merčaitis: „Turiu tokį ravėtuvą, bet ir jis 100 proc. žolių neišravi, o česnakams apsaugoti nuo žolių skirtų augalų apsaugos priemonių, kad idealiai išpurškus išnaikintų piktžoles, nėra. Bet yra kita medalio pusė – auginama sveikiau.“

Ūkininkas pasakojo, kad reikia rankų, kurios norėtų dirbti, nebūtinai moterų, gali būti ir vyriškos rankos, česnakams nėra skirtumo. Andrius ir pats su česnakais draugauja, o kai nespėja, kviečiasi šeimos narius, tėvus. Šiemet jo česnakų laukus ravėjo, skynė žiedus dar ir pasikviesti pagalbininkai. Ūkio šeimininkas minėjo, kad vieno ravėjimo neužteks, reikės antrą kartą juos ravėti.

„Turiu tokį ravėtuvą, bet ir jis 100 proc. žolių neišravi, o česnakams apsaugoti nuo žolių skirtų augalų apsaugos priemonių, kad idealiai išpurškus išnaikintų piktžoles, nėra. Bet yra kita medalio pusė – auginama sveikiau. Palyginus su kviečiais, kaip juos augina, „chemijos“ mano laukai tikrai nedaug gavę“, – lygino ūkininkas.

Spartina darbus

Kol kas A.Merčaitis tik užaugina ir parduoda produkciją, bet ateityje, jeigu išsiplės česnakų plotai, galvoja, kaip panaudoti nestandartinius (brokuotus) česnakus, kurių nebūna kur dėti, nes tokių niekam nereikia. Tačiau Andrius žino, kad iš jų galima spausti sultis, taip pat juos galima panaudoti maisto pramonėje.

Kiekvieną nuėmimo sezoną jam svarbu česnakus tinkamai, greitai ir kokybiškai išdžiovinti. Kitu atveju, jeigu juos bet kur palaikytų krūvoje, tuoj pat supelija, užpuola puviniai, jie genda ir įdėtas triūsas nueina perniek. Todėl Andrius vis dar mokosi, tobulina česnakų džiovinimo sistemą.

„Šį rudenį mano planuose – pretenduoti į ūkio modernizavimo paramą. Noriu pasistatyti modernų sandėlį su šaldytuvais, kad jame galėčiau išlaikyti sveiką produkciją iki pavasario. Jei tai pavyks, tikrai didinsiu auginimo apimtis“, – kalbėjo ūkininkas.

Jis norėtų išlaikyti produkciją net iki pavasario. Be šaldytuvo jie išbūna tik iki lapkričio–gruodžio mėn. Kol augino 2 ha plotuose, dar nebuvo sunku derlių sutvarkyti ir parduoti. Bet jeigu augintų 10 ha, būtų tiesiog neįmanoma visus iš karto paruošti pardavimui ir realizuoti.

Pernai iš vieno hektaro A.Merčaitis prikasė apie 5 tonas česnakų. Kaip pradedančiame ūkyje – toks rezultatas jį džiugino. Sako, jeigu toks derlingumas išliktų ir šiemet, būtų labai gerai.

Česnakų nuėmimo darbus labai palengvino pernai įsigytas kombainas. Jis nupjauna lapus ir nurauna česnakus, o žmogui lieka nupjauti šaknis. Kombainu per vieną dieną, jeigu labai sparčiai kasa, galima nuimti iki 1 ha česnakų.

Aižymo linija

Pernai Andrius užaugino ir pardavė šiek tiek česnakų sėklos, tačiau nežino, ar šiemet tą darys, ar jam apsimokės. Sėklą reikia išlaikyti iki sodinimo. Per tą laiką dalis jos sugenda, dar kažkiek ir nusimeta. Ruošiant sėklą sėjai jis yra įsigijęs česnakų galvučių aižymo liniją.

A.Merčaičio teigimu, šis spartus aparatas suskaldo, bet vis tiek reikia stovėti prie linijos – atrinkti kotelius, šiukšles, sugedusius česnakus. Prie linijos reikia penkių darbuotojų, o kaip tyčia rudenį labai sunku prisišaukti žmonių. Pernai Andrius prie linijos įdarbino žmoną, savo tėvus ir visi aižė. Pradėjo aižyti spalio pradžioje, nes apie spalio vidurį česnakai jau guldomi į dirvą. Negalima jų pasodinti per anksti, turi nesudygti prieš žiemą. Jeigu sudygsta ir staiga atšąla, česnakai gali visiškai nušalti. Vėliau atželia, bet jau vis tiek derlius iš jų iš karto mažėja.

Česnakų augintojas sakė, kad česnakams svarbu gerai išdirbti dirvą. Jis tam naudoja frezą, kad nebūtų didelių grumstų. Jo tėvai ūkininkai, užsiima grūdų auginimu, tai žemės ūkio technikos prireikus iš jų skolinasi. Bet vis vien svarbu parinkti tinkamą vietą, kur mažiau numirktų. Jis pats lomose česnakų nebesodina, sako, kad per brangi sėkla.

„Jeigu kažkiek grūdų nugels, bus keliais maišais mažiau, o čia, jeigu nugels aras česnakų, patirsime labai didelius nuostolius. Pirmus metus 1 kg sėklos man kainavo per 4 eurų, o sodinau 2 ha. Norint apsodinti 1 ha reikia 1 tonos sodinukų. Vien sėklai nupirkti susidarė didžiuliai pinigai. Tad pernai jokio pelno nebuvo, o dar klausimas, koks buvo nuostolis“, – skaičiavo jis.

Jaunasis ūkininkas džiaugiasi, kad rudenį nebereikėjo sėklos pirkti – pasiruošė savos. Jaunas vyras sakė, kad vis dar investuoja į savo ūkį – susidaro daugiau išlaidų nei įplaukų. Bet šiemet, jeigu viskas gerai pavyks, labai tikisi, kad skaičiai išsilygins. „Aš vis dar lendu gilyn. Planuose – naujas pastatas. Noriu, kad viskas viename būtų. Nereikėtų iš vieno ūkio galo į kitą vežioti produkcijos“, – aiškino ūkininkas.

Nėra išrankūs

Veislė, kurią augina Šakių rajono ūkininkas, nesiskiria nuo kitų žieminių česnakų veislių. Tai tradiciniai žieminiai česnakai, gerai augantys ir žiemojantys Lietuvoje. Ukrainietiška česnakų veislė „Liubaša“ yra vadinamojo „Purple stripe“ morfotipo, skiltelių skaičius būna nuo 6 iki 7, jas juosia šviesiai violetinės spalvos su dryželiais išoriniai lukštai.

Šiems česnakams, kaip ir kitoms žieminių česnakų veislėms, reikalingas tradicinis tręšimas. Patariame rudenį duoti kompleksinių trąšų, skirtų tręšti rudenį, o pavasarį, prasidėjus vegetacijai, įterpti azotinių trąšų – salietros. Maždaug 3 savaitės po pirmojo tręšimo reikėtų planuoti papildomą tręšimą salietra, o česnakams suformavus 6–7 lapus, pradėti tręšimą per lapus kompleksinių mikroelementinių trąšų tirpalais. Kuo tręšti, kiekvienas augintojas gali pasirinkti pagal savo galimybes ir pagal tai, kaip pavyks ko įsigyti.

Daržo augalų sėjomainoje geriausi priešsėliai česnakams yra agurkai, ankstyvieji kopūstai ir ridikėliai, lauko sėjomainose – juodasis pūdymas, gerai įdirbtos dobilienos. Po pupų ir kitų pupinių šeimos augalų česnakus sodinti galima.

Viena pagrindinių priemonių siekiant išvengti pašaknio ligų – sveika dauginamoji medžiaga. Rudenį sodinimui būtina atrinkti sveikas, neatžėlusias ropeles ir skilteles. Taip pat profilaktikai nuo ligų skilteles prieš sodinimą galima mirkyti 0,05 proc. koncentracijos kalio permanganato tirpale ( parą laiko) arba naudoti biologines ar chemines augalų apsaugos priemones. Profilaktikai prieš ligų sukėlėjus galima taikyti terminę dezinfekciją. Atliekant terminę dezinfekciją, skiltelės 10–15 min. laikomos karštame, apie 50 °C temperatūros, vandenyje. Taip pat rekomenduojama prieš pat sodinimą dauginamąją medžiagą pamirkyti tirpaluose su biostimuliatoriais, skatinančiais česnakų šaknijimąsi. Labai svarbu laikytis sėjomainos ir 3–4 metus nesodinti česnakų toje pačioje vietoje. Pravartu žinoti taisyklę – neauginti česnakų po svogūninių šeimos augalų ir po vėlyvų bulvių. Taip pat nerekomenduojama auginti po morkų.

Šie metai Lietuvoje pasižymi tuo, kad česnakai gerai peržiemojo. Žemesnė oro temperatūra pavasario mėnesiais neigiamo poveikio česnakų vystymuisi ir augimui neturėjo. Šių metų vasara česnakų augimui, galima sakyti, buvo palanki ir, tikėtina, derlius bus geras. Tačiau dėl didesnio kritulių kiekio gegužės–birželio mėnesiais, II-oje česnakų vegetacijos pusėje, ypač užmirkusiose, sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvose, padidėjo pašaknio ligų (įvairių puvinių) išplitimo tikimybė. Taip pat dėl intensyvių kritulių padidėjus dirvos suslėgtumui, sulėtėja maisto medžiagų pasisavinimas. Dėl šios priežasties galėjo gelsti česnakų lapų galai. Tai trikdo augalų augimo ir vystymosi procesus bei mažina derlių.

Rekomenduojami video