Europos Sąjunga ir Lotynų Amerikos asociacija sudarė didelę prekybos sutartį, kuri sukėlė audrą Senojo žemyno ūkininkų organizacijose ir sulaukė dalies bendrijos žemės ūkio ministrų bei aplinkosaugininkų pasmerkimo. Tuo metu naujos Vyriausybės formavimo nuotaikomis jau antrą mėnesį gyvenanti Lietuva vėl gali likti prie suskilusios geldos.

Parlamentaras piktinasi

Kaip jau pranešė žiniasklaida, ES ir Pietų Amerikos prekybos blokas „Mercosur“, vienijantis Argentiną, Braziliją, Urugvajų ir Paragvajų, neseniai sudarė prekybos sandorį. Taip baigėsi net 20 metų trukusios derybos dėl vieno didžiausių pasaulyje regioninių komercinių susitarimų. Sutarties pasekmė – 99 procentai žemės ūkio ir pramonės produkcijos tarifų naikinami, mažėja techninės prekybos kliūtys. ES tikisi 4 milijardų eurų naudos, tačiau naująja sutartimi Europoje patenkinti ne visi. O Lietuvos Vyriausybė savo pozicijos dėl 20 metų trukusių derybų neturi. Dėl to niršta ūkininkų organizacijos ir aktyvesni apie žemės ūkį išmanantys Seimo nariai.

Pagal sutartį, kurią dar turės ratifikuoti visos ES šalys narės, Pietų Amerikos prekybos blokas penkeriems metams gaus 99 tūkst. tonų jautienos kvotą mažesniu 7,5 proc. tarifu, taip pat neapmokestinamą 180 tūkst. tonų cukraus ir 180 tūkst. tonų paukštienos kvotą.

Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) vicepirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus, sutarties ratifikavimas neturi virsti formalumu. „Labai norisi tikėtis, kad tai nebus toks pat procesas, kaip kai kuriais kitais atvejais, kai net neskaitę, nesusipažinę paskubomis pritardavome dokumentams, kurių dar nėra ratifikavusi nė viena šalis. Žemės ūkis Lietuvai išlieka strategiškai svarbus ir būtina situaciją svarstyti jau dabar, kad paskui nereikėtų verkti dėl „Briuselio diktato“. Stebina tai, kad, pamėginus sužinoti Žemės ūkio ministerijos poziciją, buvo pasiūlyta kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją. Iš to darytina išvada, kad, rengiant susitarimą, mūsų Žemės ūkio ministerija apskritai juo nesidomėjo ir tiesiog neturi ką pasakyti“, – pabrėžė K.Starkevičius.

Anot jo, ES ūkininkai turi daug papildomų mokestinių ir aplinkosauginių reikalavimų, kurie kuria nelygiavertę konkurencinę situaciją. „Tai, kad Žemės ūkio ministerija neturi ko pasakyti, kad tyli ir Aplinkos ministerija, negali būti pateisinama vien kabineto kaita po prezidento rinkimų. Kodėl man, ūkininkų organizacijoms ir Žemės ūkio rūmams viskas puikiai žinoma, ir mes turime ką pasakyti, o ministerijos tyli?“ – piktinosi gerai žemės ūkį išmanantis ir pats ūkininkaujantis parlamentaras.

Kazys Starkevičius

Rūmai mato problemų

KRK vicepirmininkui pritarė ir Žemės ūkio rūmų vadovas Arūnas Svitojus. Pasak jo, procesas keistai pramiegotas.

A.Svitojaus skaičiavimais, Lietuva gaus apie 30 tūkst. tonų tarifais neapmokestinto sūrio eksporto į Pietų Ameriką kvotą, bet yra sektorių, kurie nukentėtų tokią sutartį įgyvendinant. Žemės ūkio rūmų pirmininko nuomone, Europos pieno sektorius, gaminantis daug aukštos kokybės produktų, yra stipresnis už Pietų Amerikos. „Ten karšta, neauga daug žolės, jie labiau orientuojasi į mėsos gyvulininkystę. <...> Bus ir tokių sektorių, kur ES laimės – kaip vyndariai, alyvuogių augintojai ir panašiai. Lietuvoje teoriškai galėtų laimėti pienininkai, bet kiek jų jau pasitraukė iš verslo ir kiek jų paremta pasitraukiant? Nekeista, kad ES kyla daug protestų, bet keista, kad mūsų valdžiai staigmena yra tai, apie ką aš daugelį metų kalbėjau daugybėje forumų“, –„Valstiečių laikraščiui“ teigė A.Svitojus.

Aktyviai procesą stebėjęs ir analizavęs Žemės ūkio rūmų vadovas patvirtino, kad nuostolių dėl nelygių konkurencinių sąlygų gali patirti ir sezoninių daržovių augintojai, ir kitos sritys. „Reikia domėtis, dalyvauti, daugiau diskutuoti“, – sakė A.Svitojus.

„Tarp Lietuvai svarbių sektorių – eksporto tarifų kvotos sūriui ir kitiems pieno produktams padidinimas: 30 tūkst. tonų kvota ES šalyse gaminamiems sūriams, 10 tūkst. tonų lieso pieno milteliams ir 5 tūkst. tonų kūdikių maistui. Kita vertus, ES suteikė „Mercosur“ šalims didesnes kvotas jautienai (99 tūkst. tonų), paukštienai (180 tūkst. tonų), etanoliui (650 tūkst. tonų), ryžiams, kiaušiniams, kiaulienai ir cukrui“, – teigė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Arūnas Svitojus

Ministerijai reikia laiko

Žemės ūkio ministerija, gyvenanti ministrų pasikeitimo nuotaikomis, neigia kažką pramiegojusi, tačiau pripažįsta, kad išsamios informacijos apie „Mercosur“ rinkos atvėrimą konkretiems produktams neturi.

„Ji dar nėra paviešinta, nes susitarimo tekstai ir muitų liberalizavimo lentelės dar derinami. Iš pagrindinių ES Komisijos pateiktų rezultatų galime tik preliminariai įvertinti poveikį ES ir Lietuvos žemės ūkio bei maisto pramonės sektoriams. Derybų eiga visus tuos metus buvo atidžiai stebima ir analizuojama, įvertinant kumuliacinį ES žemės ūkio rinkos atvėrimo efektą, kartu siekiant didesnio „Mercosur“ rinkos atvėrimo, t. y. ginant mūsų puolamuosius interesus derybose“, – rašoma ministerijos atsakyme.

„Atkreiptinas dėmesys, kad susitarimas yra horizontalus ir apima ne tik prekybos liberalizavimą žemės ūkio bei maisto produktais. Ne ką mažesnę reikšmę Lietuvai (kaip ir ES) turi rinkos atvėrimas pramoninėms prekėms, taip pat – reguliaciniai susitarimo aspektai bei kiti prekybos palengvinimo klausimai“, – ramina Žemės ūkio ministerija.

Kaip teigiama, sutartis nebus ekonomiškai pražūtinga Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriui, nes mūsų eksportas esąs pakankamai diversifikuotas. Be to, nurodoma komentare, jautienos importas iš Mercosur į ES sudaro tik apie 10 procentų visos jautienos importo iš trečiųjų šalių vertės.

Svarbiausias pasiekimas, ministerijos nuomone, yra pieno produktų rinkos atvėrimas ES eksportui į Mercosur. Lietuvoje pieno sektorius turi bene didžiausius eksporto pajėgumus, todėl papildomos galimybės patekti į didelę 4 „Mercosur“ šalių rinką – sveikintinas pasiekimas. Daugiausia tai liečia sūrių ir pieno miltelių importo muitų visišką panaikinimą per artimiausius 10 metų.

Prie teigiamų derybų rezultatų minimi ir sumažinti šiuo metu ES eksportuojamiems produktams „Mercosur“ taikomi tarifai šokoladui bei konditerijos gaminiams (20 proc.), vynui (27 proc.), spiritiniams gėrimams (20–35 proc.) ir nealkoholiniams gėrimams (20–35 proc.). Svarbiu laimėjimu laikoma ir 357 ES produktų geografinių nuorodų apsauga „Mercosur“ rinkoje.

Europa rimtai niršta

Tuo metu Europoje kai kurie ES žemės ūkio lobistai net apkaltino Europos Komisiją (EK) paaukojus ES žemės ūkio sektorių.

Europos ūkininkai ir aplinkosaugininkai šį susitarimą su Pietų Amerika vadina „tamsiu momentu“ istorijoje ir įspėja apie nesąžiningą konkurenciją bei dramatiškus padarinius klimatui. Susitarimą piktai užsipuolė 23 mln. ūkininkų visoje Europoje atstovaujanti organizacija COPA-COGECA.

„Šis susitarimas įeis į istoriją kaip labai tamsus momentas“, – savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rašė jos generalinis sekretorius Pekka Pesonenas.

Vokietijoje, Prancūzijoje, Airijoje ir kitur aršiai kritikuojamos nuostatos dėl to, kad ES ūkininkai turės daug daugiau įvairaus pobūdžio finansinių, biurokratinių, ekologinio pobūdžio barjerų, tai didins jų išlaidas ir darys konkurenciją nesąžiningą.

Antai Vokietijos ūkininkų sąjungos vadovas Joachimas Rukwiedas susitarimą pavadino „visiškai nesubalansuotu“ ir pareiškė, kad jis grasina sužlugdyti „daugelį šeimų ūkių“.

Didžiausios Prancūzijos ūkininkų sąjungos FNSEA atstovė Christiane Lambert socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Mercosur“ ir ES susitarimas nepriimtinas, nes dėl jo Europos ūkininkai susidurs su nesąžininga konkurencija, o vartotojai bus visiškai apgauti.“

Aplinkosauga pramiegojo

Šiais laikais daug kalbama apie ekologiškumą, apie žemės ūkį, tausojantį gamtą. Prancūzijos aplinkosaugininkas, Europos Parlamento narys Yannickas Jadot EK sprendimą vadina žalingu vien dėl to, kad jis pasirašytas su kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Brazilijos prezidentu Jairu Bolsonaro, kuris itin skeptiškai žiūri į klimato kaitą.

Seimo žaliasis Linas Balsys primena, kad ne tik Kaimo reikalų, bet ir Aplinkos apsaugos komitete bei Europos reikalų komitete parlamentarai nerado reikalo ar laiko svarstyti šį klausimą.

„Mes nei Europos reikalų komitete, nei Seime susitarimo su „Mercosur“ dar nesvarstėme, nėra nei Vyriausybės, nei socialinių partnerių, tarp jų – ir žemdirbių, nuomonių. Bendras ES vertinimas yra prieštaringas: viena vertus, po dvidešimties metų derybų pasiektas susitarimas yra svarbus ES, nes nauda panaikinus prekybinius barjerus vertinama daugiau nei 4 mlrd. eurų per metus, ir tai yra didžiausias kada nors ES pasirašytas prekybos susitarimas. Kita vertus, baiminamasi, kad šis susitarimas turės blogos įtakos klimato kaitos susitarimų įgyvendinimui šiose Lotynų Amerikos šalyse, naikins miškus, didins kitų šių šalių resursų naudojimą, didins socialinę atskirtį. Europos ūkininkai, ypač šalyse, kur auginama daug mėsinių galvijų, pavyzdžiui, Airija, baiminasi, kad bus nukonkuruoti Argentinos jautienos industrijos. Manau, šie argumentai turėtų būti įvertinti ir Lietuvoje, kai turėsime ratifikuoti šią sutartį, kaip ir išanalizuota konkreti galima nauda Lietuvos prekybos ir pramonės sektoriams“, – komentavo L.Balsys.

Faktai

*Mercosur, arba Mercosul (Pietų bendroji rinka) – tarptautinė muitų sąjunga tarp Pietų Amerikos šalių: Argentinos,  Brazilijos, Urugvajaus, Paragvajaus ir Venesuelos. Įkurta 1991 m. pagal Asunsjono sutartį, patikslintą 1994 m. Oro Preto sutartimi. Sąjunga įtvirtina laisvą prekių, žmonių ir valiutos judėjimą sutarties šalyse. Asocijuotų narių statusą turi

Peru, Bolivija, Čilė, Ekvadoras ir Kolumbija, o Meksika turi stebėtojo statusą.

Organizacijos oficialiosios kalbos: ispanų, portugalų ir gvaranių.

Organizacijos būstinė įsikūrusi Montevidėjuje.