Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
VMVT primena: per karščius būtina pasirūpinti ūkiniais gyvūnais

Savininkai arba už gyvūnus atsakingi asmenys privalo gerai pasiruošti karščiams, kad būtų užtikrinta gyvūnų gerovė. Svarbu stebėti orų prognozes ir pasirengti bei turėti veiksmų planą galimiems aplinkos sąlygų pokyčiams, nes vasaros metu esant nepastovioms oro sąlygoms, pvz., karščiams, gali netikėtai prasidėti liūtis su žaibais, vėjais, perkūnijomis ir pan.  Gyvūnai turi būti reguliariai tikrinami visą dieną, ar nėra karščio streso požymių. Labai svarbu, kad tomis labai karštomis dienomis jūsų gyvūnai turėtų pakankamai vandens ir lauke laikomi gyvūnai – šešėlio.

Ūkinių gyvūnų priežiūra vasaros metu

Vandens loviai ar talpyklos turi būti pakankamai dideli ir įrengti taip, kad visi gyvūnai galėtų lengvai prieiti. Jei kartu laikoma daug gyvūnų, reikėtų padidinti girdymo vietų skaičių ir vandens srautą. Vandens vieta gyvūnams turėtų būti žinoma dienomis prieš prasidedant dideliam karščiui.

Gyvūnams reikia suteikti pastogę ilgą laiką esant aukštai aplinkos temperatūrai (30 0C ir daugiau). Tai ypač svarbu labai jauniems ar seniems gyvūnams ir blogos būklės ar sergantiems gyvūnams. Jeigu didelėms gyvulių grupėms nėra pakankamai pastogės, kyla pavojus jiems perkaisti. Svarbu, kad pastogė būtų prieinama visiems gyvūnams vienu metu. Pageidautina, kad pastogėje būtų pakankamai vietos, kad visi gyvūnai galėtų atsigulti, nes tai padeda vėsintis.

Esant ekstremalioms karščio sąlygoms, vėjo srautas yra svarbus, kad gyvūnams būtų vėsiau, todėl į tai reikia atsižvelgti parenkant pastogės įrengimo vietą, pvz., atokiau nuo pastatų, tankaus miško, krūmokšnių, kurie užstotų vėjo srautą.

Pavieniai medžiai su plačia laja laukuose – puikus „skėtis“ nuo saulės kaitros. Medžiai turi vėsinantį poveikį, nes jų lapai sugeria šilumą. Miškingi plotai gali suteikti laikiną prieglobstį nuo didelio karščio.

Nedirbti laukuose su arkliais esant dideliam karščiui, o jei tai niekaip neišvengiama - tik ankstyvą rytą ar vėlai vakare, atvėsus.

Naminiams paukščiams, itin svarbu palaikyti patogią oro temperatūrą itin didelio karščio laikotarpiais. Visose paukštidėse turi būti ventiliatoriai, užtikrinantys pakankamą oro srautą visiems gyvūnams. Taip pat rekomenduojamos purkštuvų sistemos arba purškimo įrenginiai, padedantys aušinti esant ekstremalioms temperatūroms. Purkštuvai yra mažiau veiksmingi, jei oro drėgnumas viršija 80%, o temperatūra pakyla virš 30°C. Tokiomis sąlygomis viščiukams turi būti įrengta mechaninė ventiliacija. Kad paukščiai neperkaistų, paukščiams reikalinga erdvė, kad būtų lengviau prarasti kūno šilumą, ir turi būti įrengtos temperatūros kontrolės sistemos, kad aplinkos temperatūra paukščių lygyje neviršytų 33°C.

Visose paukštidėse privalu įrengti ir reguliariai patikrinti alternatyvią vėdinimo sistemą ir aliarmo sistemą, įspėjančią apie temperatūros ar vandens tiekimo sistemos problemas.

Šilumos streso nustatymas

Yra daug karščio streso požymių, kurie gali padėti nustatyti gyvūnų perkaitimą. Bendrieji požymiai yra šie:

- alsavimas,
- padidėjęs kvėpavimo dažnis,
- padidėjęs vandens suvartojimas,
- apetito praradimas,
- apatija ar letargija,
- padidėjęs seilėtekis,
- sunkiais atvejais gyvūnas gali netekti sąmonės.

Atidžiai stebėkite savo gyvūnus karštuoju periodu, apsaugokite juos nuo pavojaus perkaisti.

Rekomenduojami video