Valdantieji atkakliai siekia įgyvendinti savo užmojus – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pateiktomis Veterinarijos įstatymo pataisomis siūloma pakeisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) statusą ir pavaldumą – iš Vyriausybės įstaigos į įstaigą prie Žemės ūkio ministerijos. Taip pat siekiama, kad VMVT vadovui nebereikėtų turėti iki šiol privalomos veterinarijos gydytojo kvalifikacijos, o į pareigas jį priimtų ir atleistų ne Vyriausybė, kaip yra iki šiol, bet tiesiogiai žemės ūkio ministras. Įstatymo pakeitimo projektą dėl VMVT pavaldumo mėginta pateikti svarstymui, tačiau Seime jis buvo išbrauktas iš darbotvarkės. Prijungti savarankiškai dirbančią VMVT prie ŽŪM konservatoriai buvo sumanę dar 2010 metais, dabar – antrasis jų bandymas tai padaryti, tačiau jis nesulaukė ne tik opozicijos, bet ir koalicijos partnerių – Liberalų sąjūdžio paramos, todėl po nesėkmingo bandymo pateikti projektą Seimo svarstymui, žemės ūkio ministras susitiko su Liberalų sąjūdžio frakcija ir mėgino įtikinti įstatymo pakeitimo reikalingumu. Žemdirbių organizacijos, maisto pramonės sektoriaus dalyviai prieštarauja politikų sumanymui keisti VMVT pavaldumą, tačiau įstatymo pakeitimai vis vien atkakliai stumiami.

Ar reikia savarankiškai dirbančią VMVT paversti pavaldžia ŽŪM ir kad tarnybai vadovauti galėtų veterinarijos gydytojo išsilavinimo neturintis bet koks politikas ar vadybininkas? Kokios būtų tokių sprendimų pasekmės?   

   Eugenijus Gentvilas, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas

Kai Veterinarijos įstatymo projektas buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atėjo į frakciją norėdamas paaiškinti, kodėl reikia keisti VMVT statusą ir pavaldumą – iš Vyriausybės įstaigos į įstaigą prie Žemės ūkio ministerijos ir kodėl įstatymo projektu norima sumažinti reikalavimus VMVT vadovo pareigybei, atsisakant reikalavimo turėti veterinarinį išsilavinimą. Ministras mūsų neįtikino. Liberalų sąjūdžio frakcija siūlomą įstatymų projektą kritikuoja – nėra reikalo imtis reformos gerai veikiančioje įstaigoje.

Atrodo, kad reforma daroma tik dėl reformos. Nesuprantu, kam jaukti gerai veikiančią sistemą, kai pagal visus eksporto rodiklius matoma, kad dabar sukurtas gerai veikiantis mechanizmas. Rinkos dalyviai, kuriuos kontroliuoja ar kuriems padeda ši tarnyba, taip pat neturi pastabų dėl darbo kokybės. Juolab kad naujas vadovas pradėjo dirbti tik šių metų pavasarį.

          VMVT labai tampriai dirba tarptautiniais reikalais su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių maisto ir veterinarijos tarnybomis, ypač eksporto klausimais, nes eksportas tiek ES viduje, tiek į trečiąsias šalis turi vykti pagal bendras taisykles. Jeigu Lietuvos VMVT vadovu bus paskirtas koks nors vadybininkas, jis tikrai nesusišnekės profesiniais klausimais, bendraudamas su kitų ES valstybių ar trečiųjų šalių analogiškų tarnybų vadovais. Esu už tai, kad tarnybos vadovas turėtų veterinarijos gydytojo kvalifikaciją, galbūt galima ją dar išplėsti į  maisto saugos sferą, nes tarnyba sprendžia ne tik epizootines problemas, bet ir rūpinasi maisto produktų gamybos sauga, jų kokybe.

Man sunku įsivaizduoti, kaip ŽŪM pavaldume esančios VMVT vadovas sugebėtų iškelti ir spręsti maisto produktų eksporto klausimus, kurie susiję su keturių ministerijų veikla. Kai VMVT nėra pavaldi ŽŪM, ji veikdama per Vyriausybę gali pasiekti, kad Lietuvos diplomatinės atstovybės būtų pajungtos bendriems tikslams.

          Jei šie du parengti Veterinarijos įstatymo pakeitimai būtų priimti, tai susilpnintų VMVT, sumenkintų jos statusą, o tarnybos vadovu galėtų tapti, kad ir, pavyzdžiui, iš „Lietuvos geležinkelių“ atėjęs verslo vadybininkas. VMVT labai specializuota tarnyba, kuriai negali vadovauti žmogus, neturintis veterinarijos gydytojo išsilavinimo.

Viktoras Pranckietis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

VMVT „pažeminimas“ nuo vyriausybinės įstaigos iki žemės ūkio ministrui pavaldžios institucijos sukurtų neigiamas pasekmes. Šiuo metu VMVT vykdo 65 funkcijas, kurios susijusios su kelių ministerijų veikla, todėl ji ir pavaldi Vyriausybei. VMVT perdavimas tik Žemės ūkio ministerijai paliktų nuošalyje kitų ministerijų kompetencijoms svarbius klausimus. Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerija nepajėgi spręsti Užsienio reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ar Aplinkos ministerijų kompetencijose esančių klausimų. Kitu atveju VMVT funkcijas reikėtų paskirstyti atsakingoms ministerijoms, tačiau toks sprendimas sukurtų gerokai sudėtingesnes sąlygas dirbti. 

          Kadangi Seimas atmetė Veterinarijos įstatymo pakeitimo projektą dėl VMVT statuso ir pavaldumo, tai nesvarstome ir apie naujos įstaigos vadovo skyrimą. Dabartinio VMVT vadovo kadencija yra iki 2025 metų, todėl nereikia net judinti tokių dalykų, kurie nieko nesprendžia. Mano nuomone, tarnybos vadovas turi būti veterinarijos arba maisto saugos specialistas. Jeigu kas nors mano, kad vadovavimas – tik vadyba arba politologija, klysta. Kartą Seimas įstatymo pakeitimo projektą dėl tarnybos pavaldumo jau atmetė, nežinau, ar bus norima dar kartą įrodinėti ir vėl bandyti jį pateikti.

Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius

VMVT mes matome kaip eksporto rinkai labai svarbią organizaciją, o eksporto rinkoms itin svarbu tarnybos skaidrumas, patikimumas ir stabilumas. Tarnyba gali objektyviau priiminėti sprendimus, kai turi didesnį nepriklausomumą ir jungia kelių institucijų darbą, kur reikia ir diplomatų, ir Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos bei Užsienio ministerijų įdirbio. VMVT nepriklausomybė labai svarbi kitų šalių akyse.  

Įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte teigiama, jog VMVT pavaldumą reikia pakeisti dėl valstybės valdymo gairėse numatytų prioritetų, viešojo sektoriaus įstaigų veiklos ir tinklo optimizavimo. Toks paaiškinimas yra miglotas, nerimtas, įneštų daug daugiau neaiškumo negu sukurtų naudos. Verslas nemato poreikio keisti tarnybos pavaldumą, neįžvelgia tame jokių privalumų, o galimų minusų yra tikrai nemažai.

Tarnybos nepriklausomybė svarbi ir prekybos partneriams užsienyje, kad ji nebūtų įtakojama, kad priiminėtų kuo objektyvesnius sprendimus. Visur komunikuota, kad VMVT yra nepriklausoma, o priėmus įstatymo pakeitimus, ji taptų pavaldi ŽŪM. Pakeitus VMVT pavaldumą, apie tai būtų privalu informuoti visas šalis – prekybos partneres, o tai sukeltų jų nepasitikėjimą, gali kilti eksporto sutrikimų.  Eksporto leidimus derina maisto ir veterinarijos tarnybos, tai yra sudėtingas ir ilgas procesas, kai kuriais atvejais trunkantis ir 5–6 metus. Mums reikia nuoseklumo ir stabilumo, o ministerijai vadovauja politikai, ir jai būtų galima daryti įtaką.

VMVT vadovui veterinarijos gydytojo išsilavinimas yra būtinas – kad jie su visų ES šalių veterinarijos tarnybų vadovais susikalbėtų tiesiogiai, be tarpininkų, patarėjų, vertėjų. Tai yra labai specifinė sritis, kurią reikia gerai išmanyti, ir kai kuriais atvejais sprendimus reikia priimti tuojau pat, o ne ieškoti su kuo būtų galima pasikonsultuoti. Nei vadybininkas, nei politikas negali vadovauti VMVT, nes ši institucija priima labai specifinius sprendimus, o jie itin svarbūs eksportui. Blogai, kai pasikeitus Seimo sudėčiai keičiami institucijų vadovai, nes tuomet negalima normaliai reprezentuoti tarnybos, užtikrinti ilgalaikių tikslų.

Algis Baravykas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas

Kodėl reikia keisti gerai veikiančią sistemą? Kol kas nebuvo jokių didelių problemų, kurios būtų nepaaiškinamos ar veterinarijos gydytojo išsilavinimą turintys vadovai nesusitvarkytų su valdymu. Tarptautiniuose renginiuose bei posėdžiuose, kuriuose pateikiama valstybės nuomonė, yra svarbūs būtent VMVT vadovo, o ne jo pavaduotojo ar jo pavaldinio argumentai. Vyksta ES šalių vyriausių veterinarijos pareigūnų susitikimai, kurių metu priimami sprendimai. Daugeliu atvejų būna tokių situacijų, kada vadovai kalbasi betarpiškai – vadovas su vadovu dėl vienos ar kitos siuntos ar kažkokių sąlygų. Jie vienas kitu pasitiki ir sprendimus priima tiesiog susitikę. Kadangi tai yra jautrios temos – prekių eksportas, importas, kokių nors labai konkrečių siuntų sustabdymas arba paleidimas, todėl jei tokioje situacijoje tarnybos vadovas neturės jokio supratimo apie veterinarinius dalykus, negalės atsakyti apie tyrimus, neturės veterinarijos gydytojo, eksperto žinių, tai bus diletanto pokalbis su specialistu, ir dėl to daugeliu atvejų nukentės mūsų gamintojai. Ne be reikalo visose ES šalyse šie vadovai yra veterinarijos gydytojai, todėl kad sprendimus reikia priimti greitai, o ne klausti, susirašinėti, tikslintis, kaip daryti. Tačiau mūsų vadovybei kažkodėl atrodo kitaip. Mūsų vadovybė yra patys ne šių sričių specialistai, bet jeigu visur turėsime vadovus, kurie yra ne savo srities specialistai, gerai nebus.

Norą VMVT prijungti prie ŽŪM, matyt, lemia politiniai motyvai. Ne šiaip sau iš įstatymo ištrinamas ir reikalavimas, kad tarnybos vadovas turi turėti veterinarinį išsilavinimą. Manau, kad vyksta žaidimas portfeliais. Lietuvoje, deja, yra tokia politinė praktika, kad atėjusios į valdžią partijos į ministerijoms pavaldžių įstaigų vadovų postus bando sukišti savo partijos žmones, tada šie daro įtaką rajonuose, ir ta partija gyvuoja. Toks žaidimas niekuo nesiskiria nuo Rusijos metodų, nors gyvename Lietuvoje.  

Petras Tamašauskas, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos viceprezidentas

Negali būti jokių politinių žaidimų veterinarijos srityje. Mes žiūrime iš profesinės pusės ir esame įsitikinę, jog VMVT vadovas privalo turėti veterinarijos gydytojo kvalifikaciją, kad tarnyba sėkmingai vykdytų kontrolę ir priežiūrą gyvūninio maisto įmonėse, ūkiuose, skerdyklose, importo ir tranzito kontrolę pasienio veterinarijos postuose ir atliktų kitus darbus. Be to, tarnybos vadovas pasirašo įvairius susitarimus su kitomis šalimis. Nebūdamas tos srities specialistu, gali net nesuprasti ką pasirašinėja.

Sunku įsivaizduoti, kaip vadybininkas, neturintis šios srities profesinių žinių, supras gamybos grandinę „nuo lauko iki stalo“, kaip ją reikia kontroliuoti, kokius sprendimus priimti.

Tarptautiniuose susitikimuose turi dalyvauti specialistai. Mes, veterinarijos gydytojai, turime savo profesinį žodyną. Būna situacijų, pavyzdžiui, užkrečiamųjų ligų protrūkių, kai sprendimus būtina priimti žaibiškai, be jokių pasisėdėjimų ar pasitarimų. Afrikinis kiaulių maras, audinių COVID-19, paukščių gripas rodo, kad kategoriškus, bet ypač svarbius sprendimus dėl gyvūnų ar paukščių sunaikinimo tenka priimti akimirksniu. O tai gali padaryti tik šios srities specialistai.

VMVT kontroliuoja ne tik tai, kaip rūpinamasi gyvulių sveikata ir gerove, bet ir maisto produktų gamybos sauga, jų eksportu, kokybe, vartotojų apsauga. Vykdomoji ir kontroliuojamoji veikla negali būti sutelkta vienose rankose, o taip nutiktų, jeigu VMVT taptų pavaldi Žemės ūkio ministerijai. Ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (OIE), ir ES reglamentai skelbia, kad veterinarijos tarnyba turi būti nepriklausoma. Jeigu ji tokia nebus, kils korupcijos grėsmė. Tačiau įstatymo pakeitimus ir toliau bandoma prastumti. Kam griauti gerai veikiančią tarnybą? Juo labiau kad VMVT daug dirba, kad verslininkai galėtų sudaryti tarptautines sutartis dėl maisto produktų eksporto. VMVT padarius priklausomą nuo ministerijos, užsienio partneriai nebesuprastų, su kuo turi reikalų.