Daugelis, turbūt, yra susidarę nuomonę, jog būtent į lengvuosius automobilius pirmiausia diegiamos naujausios sistemos, tačiau ji nėra teisinga. Daugybė technologijų pirma yra naudojamos sunkiasvoriui transportui, čia jų įtaka yra didesnė, tad gamintojai labiau suinteresuoti jų tobulinimu.

Stabdo pats

Svarbiausios tobulinimo kryptys yra dvi – autonominis vairavimas ir ekonomiškumas. Abiejose srityse vilkikai lengvuosius automobilius lenkia, pavyzdžiui, naujausiame „Mercedes-Benz Actros“ vilkike yra daugiau nei 60 inovacijų, kurios tik artimiausiu metu atkeliaus į aukščiausios klasės lengvuosius automobilius.

Pirmosios kartos „ActiveBrakeAssist 1“ sistema buvo pristatyta 2006 m. ir ją turinčių vilkikų skaičius šiandien jau gerokai perkopė 200 tūkst. Šiuo metu į vilkikus diegiama jau penktosios kartos sistema, kuri atpažįsta lėtėjančias transporto priemones, kelią kertančius pėsčiuosius ir kitus eismo dalyvius. Jei vairuotojas nereaguoja į perspėjimus, sistema stabdo pati.

„ActiveBrakeAssist 5“ sistema eismą skenuoja dviem įrenginiais – radaru ir kamera. Stebėjimo prietaisų dubliavimas užtikrina tikslesnį aplinkos nuskaitymą ir greitesnę reakciją į įvykius. Daugelis lengvųjų automobilių naudoja tik vieną tokį įrenginį – arba radarą, arba kamerą, abu yra itin retas reiškinys.

Dėl dviejų matymo priemonių technologijos autonominio stabdymo sistema geba atpažinti pėsčiuosius, o jos techniniai parametrai gerokai viršija privalomų saugumo standartų ribas.

„Akloji zona“

Yra vadinamosios „aklosios zonos“ – kai šoniniuose veidrodėliuose matoma ne visa gretima eismo juosta ir vairuotojai turi žvalgytis per petį, norėdami įsitikinti, kad saugiai pakeis eismo juostą. Daugelyje šiuolaikinių automobilių jau yra stebėjimo sistemos, įspėjančios apie nematomoje zonoje esantį eismo dalyvį.

Vis dėlto tokia sistema sunkvežimių, kuriuose nematomų zonų yra kur kas daugiau, ypač iš kabinos, vairuotojų nenustebintų.

Nepaisant to, kad „MirrorCam“ kameros gerokai sumažina nematomų zonų, palyginti su įprastiniais vilkikais, vis vien išlieka pavojus, kad vairuotojas nepastebės nematomoje pusėje netikėtai atsiradusio dviratininko ar pėsčiojo, kurio prieš manevrą nebuvo. Taip pat gali būti atvejis, kai vairuotojas neįvertina kliūties, esančios išorinėje puspriekabės posūkio trajektorijoje, ir susukęs vairą išorine sąstato puse kliudys eismo dalyvį arba stovintį objektą.

Nuo to apsaugo „SideguardAssist“ sistema, kuri stebi ne tik kairįjį, bet ir dešinįjį vilkiko su puspriekabe šonus bei du metrus į priekį ir už jo. Jei sistema užfiksuoja, jog stebimoje teritorijoje yra objektas ir atsiranda pavojus jį kliudyti, vairuotojas įspėjamas garsiniu ir vaizdiniu signalais, kurie atvaizduojami ant statramsčių įrengtuose „MirrorCam“ ekranuose. Tai yra vienintelė tokio tipo sistema pasaulyje.

Ir stabdyti, ir greitėti

Prie eismo srauto judėjimo prisitaikanti nuolatinio greičio palaikymo sistema jau nieko nestebina, o kai kuriuose galima važiuoti iš dalies autonominiu režimu nedideliu greičiu, pavyzdžiui, mieste lėtai judant spūstyje.

Sunkvežimiuose ši sistema yra aukštesnio lygio ir veikia kartu su kitomis eismo stebėjimo sistemomis. Skaičiuojama, kad per metus vienas sunkvežimis su dviem vairuotojais gali įveikti daugiau nei 300 tūkst. km. Galimybė didelę dalį šio atstumo įveikti su dalinio autonominio važiavimo „ActiveDriveAssist“ sistema gerokai palengvina jų darbą.

Vilkikas bet kokiu greičiu gali judėti iš dalies autonominiu režimu – „ActiveDriveAssist“ užtikrina vilkiko buvimą eismo juostoje, apsaugo nuo susidūrimų automatiškai stabdydama ir gali vėl pagreitėti iki norimo greičio vairuotojui neprilietus akceleratoriaus pedalo. Tai leidžia vairuotojui nepervargti ilgai sėdint toje pačioje pozicijoje ir didina važiavimo efektyvumą.

Vairuotojas gali pasirinkti pageidaujamą išlaikyti atstumą iki priešais esančios transporto priemonės ir netgi vilkiko poziciją eismo juostoje – rizikuojant nukrypti iš pasirinktos trajektorijos, vairas švelniai pasukamas priešinga kryptimi. Šie nustatymai koreguojami neatitraukiant rankų nuo vairo.

Susieti žmogus ir mašina

Anglišką terminą „Human-machineinterface“ (HMI) – automobilio ir žmogaus sąsają – įkūnija vilkiko kabinos interjeras, kuris buvo kuriamas galvojant apie žmogų – vairuotoją, kuris jame praleis daugybę laiko: ne tik kasdien čia dirbs tiesioginį darbą, bet ir ilsėsis.

Vairuotojo darbo aplinka yra suformuota tarsi skaitmeninis darbastalis – visa reikalinga informacija pasiekiama ranka ir matoma neatitraukiant žvilgsnio nuo kelio. Jau standartinėje vilkiko įrangoje yra du aukštos raiškos ekranai, kuriuose atvaizduojama pagrindinė važiavimo informacija, vairavimo asistentai, navigacijos nurodymai.

Išmaniųjų telefonų integracija užtikrinama su „Apple CarPlay“ bei „Android Auto“, šios sistemos programos atvaizduojamos vilkiko ekrane.