Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vieni bijo prarasti garantuotus pinigus, kiti – neatsigina prašymų nupjauti ir išvežti žolę

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų turi daugiau ar mažiau žemės ūkio paskirties žemės. Kasmet daugelis už ją gali gauti tiesioginių išmokų, kurių dydis priklauso nuo to, ką su žeme darai. Vis dėlto norint gauti pinigų už paprasčiausią lauką, kuriame savaime auga žolė, reikia atlikti vieną darbą, kuris gali sukelti nemažai rūpesčių.

Pievų deklaravimas ir šienavimas tapo galvos skausmu tiek ūkininkams, tiek pievų savininkams, kurie deklaravo pievą, tačiau neturi kur dėti žolės ir bijo netekti pinigų. Ūkininkai tikina, kad nebeatsigina prašymų paimti žolę pašarams ir piktinasi, kad sprendimas, turėjęs sutramdyti sofos ūkininkus, sukūrė tik dar daugiau problemų.

Neima net už ačiū

Pasvalio rajone ūkininkaujantis Jonas tikina, kad neatsigina žmonių prašymų nupjauti pievas ir pasiimti šieną. „Daugelis jų deklaravo pievas, o pagal taisykles, jos turi būti nušienautos iki rugpjūčio 1 dienos. Negana to, lauką reikia palikti tuščią, t. y., žolę reikia išvežti. Tad žmonės ir siūlo mano gyvuliams šieną. Tačiau tokių siūlymų jau sulaukiau labai daug, man net nebereikia tiek šieno. O gyventojai pyksta, kad va nemokamai siūlo, o neimu“, – pasakojo ūkininkas. Tuo metu Kupiškio rajone gyvenanti pensininkė Ona pasakojo, kad pievą nuomoja. „Vienas hektaro nuomos kaina 100 eurų per metus, jeigu deklaruočiau žemę pati, už hektarą gaučiau 120 eurų tiesioginių išmokų. Šiek tiek daugiau, bet juk žemę reikia dirbti, prižiūrėti. Ramiau ir paprasčiau ją išnuomoti“, – sakė moteris.

Daugiau problemų nei naudos

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius patvirtino, kad šiuo metu ūkininkai sulaukia labai daug prašymų nušienauti pievas. „Kai įsigaliojo tvarka, kad nebeužtenka tik susmulkinti žolę, dabar ją reikia surinkti ir išvežti žmonės, kurie deklaravo pievas, ieško kas tai galėtų padaryti.

Tad daugiamečių pievų žolės, kuri dažnai jau yra peraugusi pasiūla šiuo metu yra labai didelė. Ūkininkai nelabai nori ją paimti, nes ir toliau mažėjo gyvulių skaičius. Pašarų poreikis traukiasi. Taip pat šie metai buvo lietingi, tad žolė užaugo ir ūkininkų pievose. Papildomai jiems nebereikia“, – pasakojo ūkininkų atstovas. Anot jo, žolė pievų savininkams tampa galvos skausmu. „Nežinia, ką su ja daryti. Neturime technologijų, kad pavyzdžiui žolę galėtume panaudoti biokuru ar kitokioms reikmėms. Jeigu tiesiog surinksime žolės masę ir sukrausime lauko gale turėsime nemalonų akiai kraštovaizdį, šiukšlynus ir tiek. Reikėjo iš anksto apsispręsti, kur biomasę naudosime. Kai valdžia priėmė sprendimą, kuriuo reikalaujama žolę išvežti nepagalvojo, kaip tai įgyvendinti. Šis sprendimas sukūrė daugiau problemų nei naudos. Žinoma, suprantu, kad valdžia tokiu būdu norėjo sumažinti sofos ūkininkų gretas. Tačiau tokiu būdu tik sukėlė dar daugiau bėdų“, – komentavo ūkininkų atstovas.

Pasak R. Juknevičiaus, ūkininkai džiaugiasi, kad valdžia juos girdi ir bando spręsti sofos ūkininkavimo problemą, reikia stabdyti šį ūkininkavimo būdą, tačiau kitokiais būdais.

Tikrins, ar gyventojai išvežė žolę

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informavo, kad 2021 metais pievų deklaravimas vyko nuo balandžio 12 d. iki birželio 7 d., pavėluotai paraiškas buvo galima teikti nuo birželio 8 d. iki liepos 2 d. „Pažymima, kad šiemet sankcijos už pavėluotą paraiškų teikimą pareiškėjams nebus taikomos, išimtis 2021 m. numatyta atskiru žemės ūkio ministro pavedimu dėl Covid-19 pandemijos. Deklaruotas pievas reikia nušienauti vieną kartą per metus, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Pareiškėjams, kurie ūkinių gyvūnų registre yra įregistravę bičių šeimas, privalo pievas nušienauti iki rugsėjo 1 d“, – komentavo NMA. Agentūra atlieka nuotolines pievų patikras, t. y. naudojantis palydovų duomenimis tikrinam, ar pievos nušienautos.

„Esant reikalui patikrą atliekame ir vietoje, jeigu pagal nuotolinio patikrinimo rezultatus yra nustatomas poreikis įvertinti situaciją vizualiai. Plotai patikroms vietoje atrenkami ir atsitiktinės atrankos būdu. Patikros metu nustačius pažeidimus, taikomos sankcijos. Parama nemokama už nenušienautą plotą bei papildomai taikomas paramos sumažinimas. O už nupjautos žolės sutvarkymo reikalavimų neatitikimą parama nemokama už lauką“, – apie gresiančias baudas komentavo NMA. NMA pažymėjo, kad naudojantis palydovų duomenimis galima nustatyti faktinę lauko būklę, ar lauke yra pieva, ar ji šienauta, nepriklausomai nuo to, ar lauke deklaruota kita kultūra nei faktiškai yra ir tokius pareiškėjus patikrinti.

„Jei pieva suariama ar paliekamas pūdymas ar auginami žemės ūkio augalai, atitinkamai pareiškėjas turi laikytis reikalavimų keliamų pūdymui, ar augalams ariamojoje žemėje. Nupjauta pievų žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) pievų plotuose turi būti sutvarkyta – išvežta iš lauko, supresuota, šienas sudėtas į kūgius. Jeigu pareiškėjas laiko gyvulius, tada pievų, kuriose jie yra ganomi nereikia šienauti. Tačiau iki rugpjūčio 1 d. pievų plotuose turi būti būtini gyvulių buvimo lauke požymiai. Kitu atveju laukai turi būti nušienauti, t. y. nupjauta žolė šiuose laukuose turi būti sutvarkyta, išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius, arba susmulkinta ir tolygiai paskleista“, – komentavo NMA.

Vilija Mačiulskytė

Rekomenduojami video