LAMMC Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas kartu su Klaipėdos universitetu praėjusią savaitę surengė tarptautinio projekto „Baltijos fitoremediacija“ seminarą. Renginys prasidėjo Vėžaičiuose, kur susitiko trys šio projekto partneriai – švedai, lenkai ir lietuviai, taip pat suinteresuotų institucijų atstovai. Jie apžiūrėjo Lietuvos bandomąjį lauką Samališkėje, kuriame vėžaitiškiai mokslininkai atlieka eksperimentus su įvairiais sunkiuosius metalus kaupiančiais augalais, patręštais vandenvalos nuotekų dumblu. Fitoremediacijos metodai suteikia galimybę ištirti augalų akumuliavimo savybes kaupti savyje sunkiuosius metalus. Lietuvoje aktualus klausimas dėl nuotekų dumblo panaudojimo žemės ūkyje galimybių, bet jis užterštas sunkiaisiais metalais. Šis projektas svarbus ir aplinkosaugai, todėl seminare dalyvavo ir aplinkosaugos specialistai, Žaliųjų judėjimo, ūkininkų atstovai.

Aplinkai draugiškos technologijos

Saulėtą rugsėjo dieną mokslo darbuotojai iš Švedijos, Lenkijos, tarptautinio projekto „Baltijos fitoremediacija“ partneriai, džiaugėsi su kolegomis, Klaipėdos universiteto ir Vėžaičių filialo mokslininkais, susitikę šiame miestelyje. Trejus metus vykdomo projekto dalyviai tik kartą buvo susitikę Švedijoje – tardavosi nuotoliniu būdu. Visi buvo laimingi šį sykį Vėžaičiuose galėdami vieni į kitus žvelgti gyvai, diskutuoti.

Vėžaičių filialo direktorė dr. Danutė Karčauskienė susirinkusiesiems papasakojo apie savo įstaigą, problemas, pristatė vėžaitiškių komandą, vykdančią šį projektą. Mintimis dalijosi Klaipėdos universiteto, kuris taip pat dalyvauja projekte, profesorė Olga Anne.

Renginio dalyviai čia atvyko apžiūrėti Lietuvos bandomąjį lauko eksperimentą Samališkėje. Vėžaičių filialas projekte atlieka bandymus ir vertina įvairių augalų potencialą kaupti sunkiuosius metalus savo biomasėje juos tręšiant nuotekų dumblu, turinčiu maisto medžiagų ir sunkiųjų metalų. Tyrimo tikslas – supažindinti visuomenę su aplinkai draugiškomis technologijomis valant užterštą gruntą.
Samališkėje, bandomųjų tyrimų sklype, prie tvarkingų įvairių augalų, skirtų grunto valymui, laukelių vėžaitiškiai mokslininkai su seminaro dalyviais dalijosi savo pastebėjimais.

Augalai reaguoja skirtingai

„Augindami įvairius augalus tiriame, kaip išvalyti dirvožemį, užterštą sunkiaisiais metalais, pasitelkus augalų fiziologiją, tai yra gebėjimą juos sukaupti biomasėje, kurią vėliau naudoti ne maistui, bet energiniams tikslams. Dabar ūkininkai nori dumblą naudoti tręšimui, bet jame yra sunkiųjų metalų, kurie pereina į maistinius augalus ir mes juos valgome. Daugiausia auginame energinių augalų, kurie išvalo dirvožemį nuo jų“, – kalbėjo dr. D. Karčauskienė.

Bet čia yra ne tik jų – augina dekoratyvinius, tinkančius parkams, tradicinius, skirtus maistui – saulėgrąžas, grikius, kukurūzus ir kitus. Eksperimentuojantys mokslininkai augalus tręšia nuotekų dumblu skirtingu kiekiu ir tiria, kaip jie auga, kiek sunkiųjų metalų iš dirvožemio pereina į šiuos.
Prof. O. Anne pastebėjo, jog augalai skirtingai reaguoja į šią technologiją: antai kokie vešlūs kukurūzai, kaip išsistiebusios saulėgrąžos, gausiai patręštos vandenvalos dumblu, gautu po biodujų metano gamybos. Juo nepatręšti augalai gerokai mažesni, menkesni. „Ši masė, turinti daug azoto ir fosforo, tinka dirvožemiui. Mes nenaudojome įprastų trąšų, tik šį dumblą, – dėstė profesorė. – Tačiau jame yra ir sunkiųjų metalų. Stebime, kaip augalai į juos reaguoja, kur šie kaupiasi – dirvožemyje, augalo šaknyse ar antžeminėje dalyje. Tai labai svarbu – mes galime pasirinkti technologiją, kuri remiasi augalais, aktyviausiai absorbuojančiais sunkiuosius metalus ir valančiais dirvožemį. Atsirinkę kelis augalus, kurie gali išvalyti dirvožemį, galėsime naudoti šią technologiją sunkiaisiais metalais užterštuose dirvožemiuose – išvalyti, o ne išvežti užterštą gruntą.“

Ir trąša, ir nuodas

Tarptautinio projekto „Baltijos fitoremediacija“ vadovas – Švedijos Linojaus universiteto profesorius Viljamas Hoglandas. Kiti projekto dalyviai tiria, kaip išvalyti dirvožemį, užterštą naftos produktais ir nuo perteklinio azoto bei fosforo kiekio. Švedai ir lenkai augina savo pasirinktus augalus, bet yra ir tų pačių, kaip ir Samališkėje, antai miscantus gigantus. „Pasisekė, kad projektui vadovauja Švedijos universitetas, kuris turi patirties pritaikant technologijas dirvožemiui valyti. Šie mokslininkai jau sukaupė tyrimų rezultatų ir per šį projektą bendradarbiaujant dalijasi savo patirtimi“, – atskleidė prof. O. Anne.

Vėžaitiškiai mokslininkai eksperimentuoja ir laboratorijoje, tirdami, kiek augalai iš dirvožemio sukaupia sunkiųjų metalų. „Naudojame cheminę medžiagą, aktyvinančią augalą, kad jis labiau juos kauptų. Šis stresuoja, neauga, nes tai augalui yra nuodas“, – dėstė projekte dalyvaujanti mokslo darbuotoja dr. Regina Repšienė. Seminaro dalyviai taip pat apžiūrėjo laboratoriją, joje eksperimentui auginamus grikius ir baltąsias garstyčias. Dr. Gintaras Šiaudinis kalbėjo, jog šie augalai buvo tręšiami skirtingomis dumblo normomis: didesnė veikė kaip nuodas – buvo menki, neišsivystę. „Energinių augalų taip neveikia“, – akcentavo mokslininkas.

Dr. Ieva Mockevičienė, šiame projekte atsakinga už įvairių indikatorių, kurie rodo, kiek sunkiųjų metalų gali susikaupti tam tikrose augalo dalyse, kiek jų gali pereiti į maisto grandinę ir sukelti toksiškumo efektus, skaičiavimą, seminaro dalyviams pasakojo apie savo darbą.
Renginyje dalyvavusi Medingėnų seniūnijos Plungės rajono gyventoja Jolanta Muniūtė, ketinanti įkurti ekologinį ūkį, teigė, jog šis renginys labai naudingas. „Sveikus produktus turi auginti ne tik ekologiniai, bet visi ūkiai“, – įsitikinusi ji.
Seminaras buvo organizuotas įgyvendinant tarptautinį projektą „Baltijos fitoremediacija“, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo pagal 2014–2020 m. Interreg Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą. Projektą planuojama baigti per pusmetį.