LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Pastaraisiais dešimtmečiais mūsų maitintojai žemdirbiai visame pasaulyje patiria vis didėjančią riziką. Jų laukus džiovina sausros, skandina lietūs, o sodus, uogynus pakanda vėlyvos šalnos. Šiemet dėl prasto derliaus žemdirbiai taip pat patyrė nuostolių: liūtys paskandino javų laukus, neįmanomą padarė žiemkenčių sėją. Praradimai užprogramuoti ir ateityje.
„Nauji iššūkiai skatina ieškoti naujų sprendimų, – sako 2007 m. šalyje įkurto pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ (VH) filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas. – Šimtmečius Europos žemdirbius sauganti ir vienijanti solidarumo dvasia, prieš dešimtmetį paskleista ir Lietuvoje, sušvelnina ūkininkų praradimus, suteikia optimizmo plėtojant agrarinį verslą.“
Pasak A.Navicko, per tą dešimties metų laikotarpį šalyje savo pasėlius (apie 1,7 mln. ha) draudė beveik pustrečio tūkstančio žemdirbių. „VH Lietuva“ prisiimta rizika siekė 1,2 mlrd. eurų, pusei tūkstančio apsidraudusiųjų draudimo išmokos dvigubai viršijo draudimo įmokų sumas. Be to, Lietuvos žemdirbiams dalį draudimo įmokų kompensuoja valstybė. Palyginimui: fondo įkūrėjai vokiečių ūkininkai tokios privilegijos neturi.
„Pasėlių savidraudos sistema Lietuvoje – dešimt metų sėkmės“ – tokia šalies agrariniam sektoriui aktualia tema pasėlių savidraudos fondo VH filialas „VH Lietuva“ Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) IV rūmuose surengė konferenciją. Jos dalyvius pasveikino ir filialo dešimtmečio istoriją apžvelgė „VH Lietuva“ vadovas A.Navickas. Pranešimą apie rizikų valdymą žemės ūkyje ir draudimo sprendimus skaitė VH valdybos pirmininkas dr. Raineris Langneris. Apie gamybos rizikas ir jų valdymą augalininkystėje (dabartį ir perspektyvas) kalbėjo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Ekonomikos departamento direktorius Vygantas Katkevičius; patirtimi dalijosi ūkininkas iš Vokietijos, pasėlių savidraudos fondo VH stebėtojų tarybos pirmininkas Klausas Mugele; apie mokslininkų įnašą kvalifikuojant ūkininkų patirtus nuostolius, įvertinant žalas kalbėjo ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Astrida Miceikienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. Zenonas Dabkevičius ir kiti.
[caption id="attachment_67109" align="alignnone" width="1024"]
VH filialo „VH Lietuva“ įkurtuvių raktas rodo dešimtmečio sėkmę – sutaria filialo krikštatėvis dr. G.Radzevičius ir VH vadovai dr. R.Langneris, K.Mugele, T.Gehrke ir J.Stechmannas.[/caption] VH valdybos pirmininkas dr. R.Langneris skaitydamas pranešimą plačiai aptarė vidaus ir išorės rizikas žemės ūkyje. Pavyzdžiui, nuo nelaimingų įvykių, turto sugadinimo, civilinės atsakomybės žmogus įpratęs draustis, tačiau nuo nenuspėjamų gamtos pokyčių apsisaugoti jam pavyksta sunkiai. Vokietijos mokslininkų atlikti stebėjimai ir tyrimai rodo, kad pasaulio klimatas šyla: nuo 1880 m. iki 1940 m. metinė temperatūra buvo beveik puse laipsnio žemesnė už vidutinę, nuo 1980 m. ji kasmet kilo ir 2015 m. pasiekė šilumos rekordą. Visi XXI amžiaus metai buvo 1 laipsniu karštesni nei metinis vidurkis.
VH valdybos pirmininko dr. R.Langnerio teigimu, pasaulyje bendros ir apdraustos žalos 1980 m. siekė 52 mlrd. JAV dolerių, 2010 m. – 352 mlrd. dolerių. Pasėlių draudimo įmokos pasaulyje 2014 m. siekė 28,4 mlrd. dolerių: JAV ir Kanadoje – 12,2 mlrd., Azijoje – 9,4 mlrd., Europoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose – 4,8 mlrd., Pietų Amerikoje – 2 mlrd. Pasak dr. R.Langnerio, savidraudos fondas VH vienija daugiau nei 110 tūkst. narių, 3,2 tūkst. tarpininkų, 1,3 tūkst. žalų ekspertų, dirba aštuoniuose Vokietijos regionuose ir penkiuose filialuose Italijoje, Kroatijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, taip pat teikia paslaugas Belgijoje, Danijoje ir Latvijoje. Visose šalyse VH draudžiamos trys rizikos – kruša, audra ir liūtis, beveik visose (išskyrus Daniją ir Belgiją) – dar ir iššalimas, o papildomai sausra – tik Vokietijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose ir Lietuvoje.
Nuo 1998 m. iki 2017 m. draudžiamieji pasėlių plotai beveik nesikeitė ir siekė apie 60 mln. ha, tačiau nuo 2007 m. iki 2017 m. smarkiai augo draudimo sumos. ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP)strategijoje numatyti rizikos valdymo instrumentai: tiesioginės išmokos, rinkos reguliavimo priemonės ir kaimo plėtra. Baigdamas skaityti pranešimą dr. R.Langneris pateikė ateities žemės ūkio draudimo modelį: partnerystės pagrindais susivienys penki subjektai – žemės ūkis, draudimas, perdraudimas, mokslas ir valstybė.
[caption id="attachment_67108" align="alignnone" width="1024"]
„VH Lietuva“ vadovą A.Navicką su filialo įkūrimo dešimtmečiu sveikina ASU prof. dr. A.Miceikienė.[/caption] ŽŪM Ekonomikos departamento direktorius V.Katkevičius pristatė rizikos mažinimo priemones žemės ūkyje. Jo teigimu, riziką galima valdyti ir rinkos priemonėmis: tai išankstinės produkcijos pardavimo sutartys, kooperacija, nesubsidijuojamas draudimas ir tarpusavio pagalbos fondai. Prie politinių rizikos valdymo priemonių priskirtinas subsidijuojamas draudimas ir pajamų stabilizavimo priemonės, taip pat BŽŪP rinkos įrankiai ir tiesioginės išmokos. Esant katastrofinei rizikai, pasak V.Katkevičiaus, panaudojama Ad hoc pagalba.
„Per dešimtmetį valstybė žemdirbiams kompensavo beveik aštuoniolika milijonų eurų draudimo įmokų“, – teigė ŽŪM atstovas. Naujuoju finansiniu laikotarpiu iki 2020 m. numatoma kompensuoti iki 50 proc. draudimo įmokų (nuo audros, liūties, krušos ir iššalimo rizikų), tam numatyta 12,5 mln. eurų. Pagal ES programas bus kompensuojama iki 65 proc. draudimo įmokų (nuo iššalimo ir stichinės sausros), tam numatyta 17,5 mln. eurų. Pasak V.Katkevičiaus, šiemet ŽŪM ir ES 630 pasėlius apsidraudusių žemdirbių kompensavo draudimo įmokas, siekiančias beveik 2 mln. eurų. 2019 m. derliui planuojami teisės aktų pakeitimai: draudimo įmokos bus kompensuojamos su 50 proc. avansu, viešojo kofinansavimo dalis bus didinama nuo 65 iki 70 proc., bus kompensuojami nuostoliai, kai žala sieks daugiau nei 20 proc.
VH filialo „VH Lietuva“ vadovas A.Navickas priminė, kad prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės dėl didelių rizikų ir galimų nuostolių atsisakydavo drausti žemdirbių pasėlius. Todėl buvo nutarta pasinaudoti vokiečių ūkininkų beveik 200 metų kooperacijos patirtimi. Savidraudos fondo Lietuvos filialo krikštatėviu tapo tuometis ŽŪM sekretorius dr. Gediminas Radzevičius. „Vereinigte Hagel“ biuras Lietuvoje atidarytas 2007 m. lapkričio 9 d., pirmoji sutartis drausti pasėlius pasirašyta gruodžio 1 d. Draudimo sistemos procese dalyvauja trys šalys: žemdirbys, draudikas ir valstybė. Didieji išbandymai atėjo 2010 m. Dėl žiemą laukus užklojusios nevienodos sniego dangos, spustelėjusių šalčių, vasarą užklupusių karščių ir liūčių pasėliams padaryta 1,6 mln. eurų žalos. Maždaug tiek pat siekė ir draudimo įmokos. Užtat draudimo išmokos už patirtą žalą perkopė 4,4 mln. eurų. Apsidraudusiųjų šalyje padvigubėjo, plotų – patrigubėjo.
[caption id="attachment_67107" align="alignnone" width="1024"]
Pirmasis šalyje pasėlių draudimo sistema pasinaudojęs ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius ir fondo „VH Lietuva“ krikštatėvis – tuometis ŽŪM sekretorius dr. G.Radzevičius.[/caption] Kitais metais (2011 m.) patirta dar skaudesnių žalų, ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės draudimo išmokų gavo keturis kartus daugiau, nei sumokėjo draudimo įmokų – 18,4 mln. eurų. Pavyzdžiui, vienas žemės ūkio subjektas įmokėjo 38 tūkst. litų (apie 11 tūkst. eurų), o draudimo išmokų gavo daugiau nei milijoną (apie 290 tūkst. eurų). Pasak A.Navicko, per dešimtmetį didžiausi apdraustų pasėlių nuostoliai patirti 2010 m. – siekė 284 proc., 2014 m. – 98 proc., 2015 m. – 25 proc.
„Per dešimtmetį atkūrėme žemdirbių pasitikėjimą pasėlių draudimo ir žalų vertinimo sistema, sutelkėme bendram darbui žemdirbius, specialistus, mokslininkus, valstybės institucijų atstovus, – teigė A.Navickas. – Daugėja asocijuotų apsidraudusių žemdirbių. Rinkos reguliuoti negalime, tačiau galime sumažinti agrarinio verslo riziką.“
Pagal pasirašytą sutartį su ASU pasėlių savidraudos fondas VH įsteigė vienkartinę vardinę stipendiją, šiemet ji buvo įteikta Ekonomikos ir vadybos fakulteto doktorantei Aušrai Butvilaitei.
Dešimtmečio jubiliejaus proga padėkos raštais ir „Krušos gabaliuko“ statulėlėmis apdovanoti savidraudos fondo filialo „VH Lietuva“ talkininkai ir partneriai.Justinas Adomaitis
„Valstiečių laikraščio“ korespondentas
