Septintuosius verslo metus skaičiuojančios Vilkaviškio rajono UAB „Pilviškių ūkis“ savininkė Kristina Januševičienė nesigaili kartu su dukra Karolina Januševičiūte Pilviškiuose užsiimanti lietuviškų daržovių rauginimu. „Kuo toliau, tuo poreikiai didesni, o kuo jie didesni, tuo daugiau darbo rankų mums reikia. Mūsų cecho produkcija tikrai labai paklausi“, – sako sezono darbų įkarščiu savo įmonėlėje patenkintos savininkės.
Senojo amato žinovės
Pasak UAB „Pilviškių ūkis“ direktorės K.Januševičiūtės, šis šeimos verslas atsirado ne iš karto, tam prireikė nemažai metų. Nusipirkę apleistą pastatą Pilviškiuose, jo patalpas dar išplėtė ir per 4 metus įrengė, paruošė gamybai. Teko įsivesti vandentiekį, elektrą, įsirengti šaldymo patalpą. Bendrovės pavadinimą irgi susiejo su vieta – pavadino „Pilviškių ūkiu“, nes darbuotojai yra iš Pilviškių.
Daržovių sandėlį ir parduotuvę verslininkė K.Januševičienė turi Marijampolėje, o produkciją perdirba ir sandėliuoja Pilviškiuose esančiame gamybiniame ūkyje. „Pilviškių ūkio“ įkūrėja K.Januševičienė VL patikino, kad labiausiai (100 proc.) pasiteisino daržovių – agurkų ir kopūstų – rauginimas, bet jos moka ir marinuoti.
Rauginimo idėją padiktavo gyvenimiškas sutapimas – tinkamu laiku „sutiko“ seseris Nijolę ir Jūratę Jančaitytes, kurios jau mokėjo skaniai ir dideliais kiekiais raugti šias daržoves. Kaip sakė įmonėlės savininkės, šių darbuotojų didelė profesinė patirtis buvo pasitelkta, panaudota ieškant verslo nišos po saule, kuriant nedidelį verslą kaime.
Seserys Jančaitytės ir pačios parodė daug iniciatyvos, pateikė darbdavėms gerų patarimų. Nuo pat įsikūrimo iki šiolei jos triūsia UAB „Pilviškių ūkis“ gamybos ceche. K.Januševičienės teigimu, taip išsirutuliojo raugintų daržovių, o vėliau ir vaisių rauginimo verslas.
„Visos kartu raugiame, kartu ragaujame. Jos duoda kažkokį pasiūlymą, tada bendrai pasitariame. Pačios susikuriame ir receptūras. Taip pamažu, per nemažai metų asortimentas išsiplėtė. Dabar raugiame ne tik agurkus ir kopūstus“, – apie gyvuojantį kaimo verslą kalbėjo jo įkūrėja, svarstydama, kad tai dar ne riba, yra sąlygos plėstis, nes įsirengė tam pritaikytus sandėlius.
Raugia sveikai
Pačios ūkio savininkės daržininkyste neužsiima, visą reikalingą žaliavą perka iš Lietuvos ūkininkų. Daug metų bendrauja su tais pačiais Suvalkijos krašto daržininkais, daugiausia iš Vilkaviškio rajono. Verslininkės pasitiki jų išaugintos produkcijos kokybe.
Pasitikėjimą lemia ir tai, kad raugia ne „mašinomis“, viską daro rankomis. Naudoja tik pjaustykles, o supjaustytas daržoves daužo mediniu kočėlu, talpina į statines. Jose deda padėklus iš ąžuolo, kuriuos meistras pagamino pagal specialų užsakymą, ir tada paslegia akmeniu.
Įmonėlė, kaip ir daugelis panašia veikla užsiimančiųjų, junta sezoniškumą, todėl vasarą turi pertrauką. Nuo gegužės mėnesio raugintų daržovių paklausa pradeda slopti. Tada nuo birželio darbuotojos išeina atostogų. O nuo liepos vidurio vėl prasideda darbas – raugiami šviežio derliaus agurkai. Jų raugimas prasideda, kai agurkų kainos leidžiasi žemyn ir jų ūkiuose priauginama daug.
Šiemet UAB „Pilviškių ūkis“ perdirbimo ceche šeimininkės užraugė apie 2 tonas žiedinių kopūstų (kalafiorų), nors niekada nebuvo jų raugusios. Jos išbandė du būdus – raugė natūraliai ir su ciberžole. Šis prieskonis kalafiorams suteikė gražią gelsvą spalvą. „Pats ūkininkas mus susirado ir pasiūlė didelį kiekį kalafiorų. Pasibandėme ir visai pavyko tiek skonis, tiek spalva, be to, raugti kalafiorai labai gerai išsilaiko“, – VL sakė UAB „Pilviškių ūkis“ direktorė K.Januševičiūtė.
Po jų šeimininkės raugė pomidorus ir kitas daržoves. Taip įsivažiuoja raugtų daržovių perdirbimo ir rauginimo darbai. „Kai kurias daržoves reikia raugti bent pusmetį anksčiau, kad jos gerai įrūgtų. 3–4 mėnesių ar net pusmečio reikia, kad įgautų rūgimą. Nei dviejų savaičių, nei mėnesio tam neužtenka. Tada būna ne šviežio, o tikro raugimo produkcija“, – patirtimi dalijosi K.Januševičienė.
Verslininkės patikino, kad raugimui dedama tiktai druska. Paskui pagal receptūras, kokioms daržovėms kas labiau tinka, dedamos įvairios žolelės, česnakai, kalendros, aitrioji paprika. Kopūstams tinka kmynai, agurkams – krapai. „Mes rauginame natūraliai, kaip pas močiutę kaime“, – sakė jos.
Raugina kriaušes
Moterys džiaugiasi, kad gali teikti rauginimo paslaugą – žmonės atveža į cechą savo statinaites ir paprašo į jas užraugti kopūstų žiemai. Sako, kad atlikus sutartą darbą, išlydint rūpi, ar gerai namų sąlygomis kopūstai išsilaikys per žiemą, ar bus skanūs. Šiemet klientai patikino, kad pernykščiai laikėsi gerai, skaniai suvalgė. Cecho darbuotojoms širdį paglosto, kad yra buvę atvejų, kai pirkti raugintų kopūstų į Pilviškius atvažiuoja net iš kito Lietuvos pakraščio.
Verslininkių manymu, pasitikėjimą lemia ir tai, kad raugia ne „mašinomis“, viską daro rankomis. Naudoja tik pjaustykles, o supjaustytas daržoves daužo mediniu kočėlu, talpina į statines, kurių daug prisipirko. Jose deda padėklus iš ąžuolo, kuriuos meistras pagamino pagal specialų užsakymą, ir tada paslegia akmeniu. Jos mano, kad gal dėl to kartais žmogus ir atsirenka, kas jam skaniau. „Šis verslas nepigiai atsieina, bet jeigu dirbi su meile, atsiduodi tam darbui, tai ir turi atsaką“, – mano K.Januševičienė.
Jų planuose – plėsti vaisių (obuolių ir kriaušių) rauginimo kiekius. „Dėkit prie vištos, prie anties – tinka. Kriaušė taip švelniai būna įrūgusi. Pernai vieną sykį tik pabandėme kelis kilogramus, tai klientai sako, kad skanu“, – minėjo K.Januševičienė.
Kai visko prigamina, realizacija trunka nepilnus metus. Tik vasaros pradžioje neprekiauja, nes atsiranda daug šviežių daržovių ir net neverta raugti – nėra paklausos.
Vos spėja suktis
Klientai ir patys darbščioms moterims pamėtėja idėjų. Neseniai teiravosi, ar jos negalėtų privirti, nulupti, supjaustyti ir į maišelius sufasuoti daržovių. Jie norėtų, kad atidarius maišelį iš supjaustytų morkų, burokėlių, bulvių ir kitų daržovių galėtų patys, nesugaišdami daug laiko, susimaišyti mišrainių. „Išklausiau ir atsakiau, kad viską darome, tik duokite mums darbo rankų“, – juokdamasi pasakojo verslininkė.
Rudenį, artėjant žiemai, moterys priruošia kaimiškų krienų su tarkuotais burokėliais ir „baltų“. Juos vadina dinamitu. Kurie paragavo jų krienų, tą jau žino.
Plečiantis užsakymams, anot K.Januševičienės, labai neįprastų įrenginių nereikia, bet ko prireikia, jos nusiperka. Teko įsigyti svogūnų lupimo aparatą. Tuo pačiu aparatu ir česnakus lupa, ir bulves skuta. Nuluptas ir į maišus vakuumuotas bulves ima restoranai, kavinės, mokyklų valgyklos.
Moterims smagu, kad jau skambino iš kelių mokyklų valgyklų. Jos norėtų raugintų daržovių pasiūlyti moksleiviams. K.Januševičienė įsitikinusi, kad tam geriausiai tiktų jų gaminamas raugintų daržovių miksas kibirėliuose. Į miksą įeina kalafiorai, brokoliai, šparagų pupelės, smidrai, moliūgo gabaliukai.
Šiandien K.Januševičienė jaučia stiprią atramą – mamai pavyko ir dukrą pasilikti versle. Kaip pati sako, emigruoti neleido, norėjo, kad tobulėtų savo šalyje. Karolina yra baigusi Kauno maisto pramonės mokyklą, todėl šeimos verslas ją greitai įtraukė.
Dukrai, kaip ir jos mamai, pavyksta sukurti estetinį produkto vaizdą, kad ir akys džiaugtųsi, ir skanu būtų. Daržoves supjausto ir sudeda sluoksniais, kad būtų patrauklu, papuošia krapais, petražolėmis. Abi pastebi, jog jų klientai dažnai perka ir akimis.
„Kaip tas kūdikis iš vystyklų lendame po trupučiuką ir norisi ne tik daugiau įvairovės klientui pasiūlyti. Rauginimas tikrai pasiteisino. Su patirtimi ateina ir įdarbis“, – sakė UAB „Pilviškių ūkis“ savininkės.