Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vėlyvas naudmenų ir pasėlių deklaravimas kelia slogias nuotaikas

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paskelbė, kad šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks nuo gegužės 2 d. iki birželio 21 d. Nors pildyti paraiškas galima jau nuo šio mėnesio vidurio, tik jos nebus tvirtinamos, žemdirbiai kraipo galvas – kam dabar skubėti pildyti paraiškas, jei gegužės mėnesį ir vėl tą reikės daryti. O bandžiusieji pildyti paraiškas dažnai nusivilia – elektroninės deklaravimo sistemos veikia dar ne taip, kaip turėtų.

Pradžią pavėlino

Anot ŽŪM pranešimo, šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžia nukelta dviem savaitėm vėliau – į gegužės 2 d., nes nėra gautas Europos Komisijos (EK) formalus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (toliau – Strateginis planas) keitimo patvirtinimas. Strateginio plano keitimai buvo atlikti siekiant palankesnių sąlygų ūkininkams.

Vienas jų susijęs su daugiamečių pievų ir ganyklų referencinio dydžio perskaičiavimu (šiuo keitimu 2018 m. referencinį plotą planuojama sumažinti net 82 tūkst. ha). Strateginio plano keitimas yra neformaliai suderintas su EK, visi keitimai integruoti į patvirtintas žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo taisykles.

Tad esą ūkininkai jau gali deklaruoti naudmenis ir pasėlius, tačiau jų paraiškos bus patvirtintos tik gavus oficialų EK patvirtinimą dėl Strateginio plano keitimo. O pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 d.

2023 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidėjo balandžio 17 d., o galutinai baigėsi birželio 30 d. Deklaracijas pateikė 116 tūkst. ūkių.

Ieškos specialistų pagalbos

Augalininkystės ūkio savininkas iš Šakių rajono Juozas Valaitis VL teigė, kad kol kas apie žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaracijų pildymą pernelyg negalvoja – kur kas svarbiau užbaigti sėją, nors pripažino, kad deklaravimas ūkiui yra didelis galvosūkis.

„Balandžio viduryje sėja mūsų ūkyje yra dar tik prasidėjusi. Ir negali būti tikras, kad tikrai į numatytą vietą pasėsi tas kultūras, kurias esi numatęs iš anksto. Tad apie kokį „įsibraižymą“ paraiškose dar galima kalbėti? Juk dar daug kas gali keistis – sėja yra Dievo valioje, nes sąlygas diktuoja gamta“, – teigė ūkininkas.

Jis pateikė pavyzdį: vieną dieną sėjo cukrinius runkelius, kitą dieną irgi tą norėjo daryti paruoštoje dirvoje, bet per daug prilijo, tad visi darbai sustojo ir dar nežinia, kada į tą lauką pavyks įvažiuoti žemės ūkio technika.

Anot J.Valaičio, tai, jog deklaravimui laikas sutrumpėjo, nėra labai gerai, nes žemės plotai nemažėja. O kuo didesnis ūkis, tuo sunkiau užpildyti deklaracijas, nes dažnai ūkiuose yra daug atskirų sklypų.

„Mūsų daugiau nei 500 ha ūkyje yra 38 laukai. Ten, kur auga rudenį pasėti žieminiai rapsai ir žieminiai kviečiai, viskas aišku. Pavasarį sėju cukrinius runkelius, vasarinius kviečius, pupas. Bet su vasarinėmis kultūromis dar yra neaiškumų – planuoji vienaip, o būna kitaip. Praėjusiais metais deklaruoti sekėsi gana nelengvai. Šiemet jau kiek aiškiau su kraštovaizdžio elementais, apsauginėmis juostomis prie griovių. Nerimą kelia ir tai, kad deklaracijų pildymui skyrus trumpesnį laiką padidės savivaldybėse dirbančių žemės ūkio specialistų darbo krūvis ir šie bus itin užimti. O be jų pats vienas deklaracijų užpildyti ir pateikti tikrai nesiryžčiau“, – pripažino pašnekovas.

Patys nedrįsta

Bulvių sėklininkystės ūkio UAB „Šaka“ (Šakių r.) direktorius Darius Matijošaitis VL taip pat pripažino, jog pildyti naudmenų ir pasėlių deklaraciją patys nesiryš, prašys seniūnijoje dirbančių žemės ūkio specialistų pagalbos.

„Manyčiau, kad šiemet duoto laiko deklaracijoms pildyti turėtų užtekti. Tik reikia, kad visas procesas vyktų sklandžiai ir nebūtų keičiamos deklaravimo taisyklės jau vykstant deklaravimo procesui. Pakanka, kad jau praėjusiais metais būta daug chaoso, šiemet gal jau viskas vyks sklandžiau nei pernai. Nėra gerai, kai kasmet keičiamos taisyklės, tuomet nieko nepavyksta planuoti, nes ūkininkas savo veiklą planuoja 3–4 metams į priekį. Kai kasmet turi vis kažką keisti – labai išmuša iš vėžių“, – pastebėjo D.Matijošaitis.

Strateginio plano keitimas yra neformaliai suderintas su EK, visi keitimai integruoti į patvirtintas žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo taisykles. Tad esą ūkininkai jau gali deklaruoti naudmenis ir pasėlius, tačiau jų paraiškos bus patvirtintos tik gavus oficialų EK patvirtinimą dėl Strateginio plano keitimo.

Pasak jo, šiemet deklaracijose atsiranda naujovių, kurios paraiškų pildymą padaro tik sudėtingesnį – reikės palikti ir pažymėti apsaugines juostas prie griovių. Tai esą užims daug laiko, bus daug darbo, o nauda – abejotina. Tikėtina, kad tie ūkininkai, kurie iki šiol prižiūrėdavo griovius ir apsaugines juostas ties jais, ir toliau prižiūrės, o kurie to iki šiol nedarė, bus priversti daryti.

D.Matijošaičiui abejonių kelia tolimesni siekiai Lietuvoje išlaikyti ekologinius ūkius neperžiūrint jų rėmimo, o tik tikintis, kad suvilios siūlomos ekoschemos. „Gal ekologinė gamyba ir būtų perspektyvu, tačiau laikytis ekologijos reikalavimų ūkininkaujant yra labai sunku, be to, žmonės ekologiškų produktų nelabai vertina ir nesutinka už juos daugiau mokėti. Kai kada tarpusavyje ūkininkai pajuokaujame, kad sprendimus priimantys valdžios vyrai galėtų nors trims dienoms atvažiuoti į kaimą, pabūti gamtoje, padirbėti pas ūkininką, tuomet gal suprastų, jog kabinete surašyti taisykles žemės ūkiui nėra tas pat, kaip būnant laukuose ir praktiškai įsitikinant, kaip sugalvotos taisyklės veiks. Todėl kai kada ir perlenkia lazdą, sėdėdami kondicionierių šildomuose ar vėsinamuose kabinetuose“, – svarstė D.Matijošaitis.

„Visada geriau, kai yra daugiau laiko painiems ir ne visada suprantamiems deklaravimo reikalavimams įvykdyti. Norėtųsi deklaravimą pradėti anksčiau ir kuo greičiau užbaigti, nes pavasarį darbų – apstu, tai užsidelsiąs deklaravimas prisideda prie įtampos. Stengsimės iš anksto įsibraižyti deklaruojamus plotus, ar pavyks – matysim“, – VL kalbėjo Vilkaviškio rajono ūkininkė, bulvių augintoja Alvytė Valuckienė.

Punios seniūnijos (Alytaus r.) ūkininkas Romas Kisleravičius VL teigė nematantis didelio skirtumo ar anksčiau, ar vėliau pildyti žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaraciją, vis vien ją užpildyti reikės pagalbos. „Kai vėliau deklaruosime, gal mažiau bus klaidų taisymo. Juk iš tikrųjų visaip dar būna – pasėliai blogai sudygsta, nedygsta ar iššąla, tai vėl reikėdavo taisyti. O kur dar visokie neaiškumai dėl griovių, atstumų, juostų. Juk viską reikia išsiaiškinti“, – kalbėjo R.Kisleravičius.

Geriau dar palaukti

Pastebėjimais iš savo darbo praktikos pasidalijęs Liudvinavo seniūnijos (Marijampolės sav.) vyresnysis specialistas žemės ūkiui Vaidas Karpavičius minėjo, kad interesantams, norintiems jau dabar pradėti pildyti deklaracijas, kad vėliau paraiškas liktų tik pateikti, linkęs siūlyti neskubėti ir palaukti gegužės pradžios.

„Nors dirbu jau ne pirmi metai, neaiškumų pildant paraiškas dar yra. Kai kada – ir pats kaltas. Teko 120 ha ūkio naudmenas deklaruoti du kartus, nes po pirmojo neišsaugojau dokumento. Tad su vienu pareiškėju užtrukau 3,5 val.“ – apie pirmąsias šio deklaravimo nesėkmes pasakojo V.Karpavičius.

Pasak jo, nesklandumų bei nepatogumų kyla ir dėl to, kad atspausdintoje paraiškoje nelieka laukų pavadinimų, juos mato tik kompiuterio ekrane. ŽŪM paaiškino, kad spausdinti lauko pavadinimą paraiškos formoje nenumatyta. Nors tokia informacija yra reikalinga ūkininkui, kai laukai bus žymimi įvairiuose pildomuose žurnaluose, pavyzdžiui, Augalų apsaugos produktų naudojimo žurnale ir t.t. Be to, laukų pavadinimai reikalingi ir planavimui, ne tik prie kompiuterio sėdint.

„Paraiškoje surandama vietos visiškai nereikšmingiems ūkininkui dalykams, o tam, ko tikrai reikia – na niekaip. Pavyzdžiui, nėra galimybės atsispausdinti pilno deklaruotų laukų sąrašo, jei po pirminės deklaracijos dar atliekami pakeitimai. Visi pakeitimai – tik atskiruose lapuose. Kas ir į ką buvo pakeista. O galutinio sąrašo nėra. Gerai, jei laukų kiek daugiau nei 10. Dar galima atsirinkti. O jei 50, 100? Bet – niekam neįdomu. Galima būtų suformuoti ir visų deklaruotų laukų galutinį sąrašą su pavadinimais. Nors ir kaip priedą, ne paraiškos dalį, nes dabar atlikęs keletą pakeitimų pagal savo turimą popierinį paraiškos egzempliorių ūkininkas net nežino, kiek hektarų deklaravo“, – pastebėjo V.Karpavičius.

Jo pastebėjimu, reikalavimai deklaracijoms kiekvienais metais vis sudėtingesni, jų laikytis kuo toliau, tuo sunkiau, o pildyti dokumentus ir įsibraižyti laukus jau dabar kliudo iki galo neįgyvendinti ŽŪM suplanuoti taisyklių pakeitimai. Pavyzdžiui, iškilus klausimų dėl GAAB 7 (sėjomainos reikalavimai) įgyvendinimo, sulaukė paaiškinimo, kad reikia sulaukti dar vieno pranešimo.

Laukia darbymetis

Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Petras Kulikauskas minėjo, kad bent jau jų savivaldybėje buvo susiklosčiusi tokia praktika – pačioje pradžioje deklaruodavo smulkieji, kuriems daug ko perbraižyti nereikėdavo, iš esmės apimdavo tik žmogaus aptarnavimą, deklaracijos patvirtinimą.

„Kol aptarnaudavome smulkiuosius, kiti po truputį ruošdavosi deklaravimui – baigdavo dirbti laukuose, braižydavosi sklypus, žymėdavosi. Dabar teks aptarnauti visus vienu metu. Be to, didelė dalis ūkininkų, kuriems siūlo pradėti rengti paraiškas, dar dirba laukuose – sėja ir apie deklaravimą negalvoja“, – tikino pašnekovas.

P.Kulikausko tikinimu, nekyla abejonių, kad po gegužės 2 d. žemės ūkio specialistams bus sudėtinga priimti visus paraiškas pildančius ūkininkus, todėl bus priversti įdiegti išankstinio užsiregistravimo priėmimui tvarką, o priimti daugiau specialistų – galimybių nėra.

„Darbuotojai bus priversti dirbti viršvalandžius, gal net savaitgaliais, nes darbo valandomis su išaugusiu darbo krūviu nesusitvarkys. Tik bėda – niekas papildomo finansavimo mums neduoda, kad galėtume specialistams už papildomas valandas sumokėti. Tad kils nepasitenkinimas. O kur dar vis kaitaliojami reikalavimai. Pavyzdžiui, iki šiol nėra tiksliai aišku, kaip įbraižyti palaukes, apsaugines juostas prie griovių, kraštovaizdžio elementus“, – aiškino Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas.

Rekomenduojami video