Vis rečiau pasitaiko, kad sulig kalendorine žiema iškrinta ir sniegas. Taip atsitiko šiemet. Vienur jo danga siekia beveik pusmetrį, kituose šalies rajonuose sniego tik kur ne kur pabarstyta. Kiekviena žiema yra savotiškas lošimas kortomis – nežinai, kokia iškris. Šiais metais didesnė rizika laukia rudeninę sėją pavėlinusių ūkininkų, kurie tikėjosi pernykščio rudens ir žiemos scenarijaus.

Įšalas gilėja

Kaip nurodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHT), storiausia sniego danga išlieka šiaurės rytiniuose Lietuvos rajonuose. Apie Tauragnus ir Rokiškį susikaupę 20–23 centimetrų sniego. Daugokai sniego, apie 15 cm, yra ir Naujosios Akmenės, Laukuvos, Klaipėdos, Anykščių, Zarasų ir Ignalinos apylinkėse. Tuo tarpu pietiniuose rajonuose, Nemuno žemupyje ir apie Nidą sniego danga išlieka ploniausia, apie 3 cm.

Jau susiformavęs ir įšalas. Ten, kur sniego danga ploniausia, jis yra giliausias. Kauno, Telšių, Panevėžio rajone įšalas didžiausias ir siekia apie 5 cm. Raseinių, Utenos rajonuose įšalas laikėsi apie centimetrą. Paspaudus šios savaitės šaltukui, įšalas didės visuose rajonuose. Tarnybos duomenimis, pernai tuo pat metu nei įšalo, nei sniego nebuvo.

LHT Dotnuvos meteorologijos stoties technikė Natalija Gaurilčikienė sako, kad 2019 metais, kuomet praktiškai visą žiemą nebuvo įšalo, ūkininkai dėl iššutimo neteko maždaug dešimtadalio pasėlių. „Sniego danga buvo šlapia ir stora, nuostolių buvo nemažai. Šiandieną pas mus yra apie 6 cm sniego. Kai kuriuose rajonuose buvo šlapio sniego apdraba, kai kur pasėliai gali būti aplaužyti, sužeisti. Aišku, jie atsistato, tačiau derliui tai turės įtakos“, – pastebi pašnekovė.

Iš pernykščių klaidų nesimokyti

Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docento Vytauto Liako nuomone, šiemet išlošė tie žemdirbiai, kurie žieminius kviečius ir rapsus sėjo laiku, t. y. sėjos nevėlino. „Orų mes pakeisti negalime, bet daugiausia problemų prisidaro patys ūkininkai. Pernai ruduo buvo gražus, šiltas. Augalai labai gerai vystėsi, išplito amarai, kurie įnešė virusus. Ūkininkai išsigando ir šiemet sėją vėlino, kad pasėliai neperaugtų. Šių metų sąlygos rudenį buvo visai kitokios: buvo gana vėsu, mažai saulės, todėl augalai vystėsi labai sunkiai. Daugeliu atvejų žieminiai pasėliai neaugo taip, kaip priklausytų“, – apie tai, kad nereikėtų planuoti sėjos pagal pernykštį scenarijų pasakoja agronomas.

Pasak jo, spalio pradžioje pasėtus žieminius kviečius žiema užklupo nepasiruošusius, silpnus, 2–3 lapelių fazės. Tai iš tiesų prastos žinios, nes pagrindinis augalų produktyvumas formuojasi iš rudens. Padarius eilę agrotechninių klaidų, žiemos siurprizai žieminiams pasėliams yra nepalyginamai sunkesni. O štai tie ūkiai, kurie nekreipė dėmesio į praėjusių metų rudens orus ir žiemkenčius sėjo laiku, pirmąjį sniegą ir šaltuką sutinka ramiau.

Nenurašyti visko blogiems orams

Mokslininkas pasakoja atliekantis ir sėjos tyrimus, kuriais bandoma išsiaiškinti, kokiu metu pasėjus žieminius kviečius derlius gaunamas didžiausias. Sėjos terminai sudėlioti nuo rugsėjo 10 d. iki spalio 10 d. Per aštuonerius metus besitęsiantį tyrimą vėlyva sėja spalį pasiteisino vos du kartus.

„Pas mus ne Vokietija. Pas mus ir ruduo trumpas, ir pavasaris, o ten šie sezonai trunka daug ilgiau, augalai vystosi visai kitaip. Vien todėl, kad vokiečiai turi gerus rezultatus, dar nereiškia, kad jų technologija mums tinka. Aišku, kol kas laukuose nematau nieko tragiško. Rytų Lietuvoje yra maždaug 40 cm sniego ir jeigu jis laikysis, didelė rizika, kad pasėliuose įsimes snieginis pelėsis. Kai pernai viduržiemį sakiau, kad bus didelė tikimybė formuotis snieginiam pelėsiui, daug kas mane kritikavo, bet pavasarį patys tuo įsitikino. Ir šiemet reikėjo atlikti darbus, siekiant sumažinti jo populiaciją. Pirmiausia dirvožemis turi būti biologiškai aktyvus, kad gerieji mikroorganizmai nustelbtų patogeninius. Labai svarbu laikytis ir sėjomainos. Jeigu to nesilaikome, lengviausia nesėkmę nurašyti meteorologinėms sąlygoms“, – pabrėžia V.Liakas.

Eikvoja energiją

Žieminių rapsų sėjos ūkininkai vėlinti nedrįsta, nes tai bene didžiausią pelną nešantys augalai. Tačiau nors daugelyje rajonų jie pasėti laiku, rapsai, anot V.Liako, daug kur atrodė liūdnai, jie ilgai nesivystė. Kai kur jie ilgai stovėjo trijų lapelių fazės ir tik vėliau, naktimis kiek atšilus, stipriai ūgtelėjo. „Rapsai nuėjo žiemoti labai skirtingų fazių. Vienur jie pasiekė 3-4 lapelių fazę, kitur – 9. Šiais metais jų situacija labai marga, tačiau oro sąlygos atrodo palankios. Vienintelis minusas, kad vyravo apniukusios dienos ir augalai turėjo eikvoti savo maisto medžiagas, sukauptą cukrų. Kuo daugiau jo suvartoja, tuo daugiau energijos netenka iki pavasario. Tai kelia nerimą. Didesni, labiau išsivystę pasėliai ne visada peržiemoja geriau būtent dėl šios priežasties. Kaip automobiliai eikvoja daugiau degalų, taip ir didesni rapsai suvartoja daugiau maisto ir pavasarį sutinka silpnesni“, –  baiminasi, kad dalis žieminių rapsų pavasarį sutiks nusilpę, V.Liakas.

Balansuoti padeda draudimas

Raseinių krašte ūkininkaujantis Alfredas Bardauskas juokauja, kad Lietuva yra labai didelė – viename rajone sniego prikrėsta iki kelių, o kaimyniniame – vos pabarstyta. Jo laukuose Vidurio Lietuvoje prisnigta maždaug 10 cm. Žieminius kviečius jis sėjo nuo rugsėjo 15 iki 25 dienos. Iš pradžių baiminosi, kad su sėja pavėlavo, tačiau žemdirbys tikina, kad žiema jo pasėlių neturėjo labai išgąsdinti.

„Sunku ką nors prognozuoti. Žieminiai kviečiai atrodo gerai pasiruošę žiemai, o rapsai gal kiek mažesni, nes buvo pasėti vėliau. Šiųmetis ruduo buvo visiškai kitoks nei du ankstesni, kai augalai augo dar iki Naujųjų. Pernai galėjau kviečius sėti ir lapkričio viduryje, ir jie vis tiek dar būtų spėję įsikrūmyti“, – orų nenuspėjamumą kiekvieną rudenį stebi A.Bardauskas.

Ūkininkas riziką stengiasi valdyti drausdamas pasėlius. Jis tikina, kad jau ne vieną kartą tai jam padėjo kompensuoti netekimus. Į draudimo paketą jis įtraukia šias rizikas: įšalimą, snygį, krušą, audras, gaisrus, pavasarines šalnas.

Tikisi geriausio

Utenos krašte javus auginantis Mečislovas Bučelis laukuose didelių bėdų kol kas nemato. Rugsėjo pabaigoje jis baigė žieminių kviečių sėją, jie spėjo ūgtelti, sustiprėti, o dabar juos dengia maždaug  20 cm sniego paklotė. Įšalo po sniegu nėra, tad lieka tik viltis, kad kviečiai neiššus. Pernai kaimynas sėjo kvietrugius, jie peraugo, iššuto po sniegu. Pasėliai atrodė baisiai. Telieka tikėtis, kad šiemet tokios scenarijaus nebus, nes žiemkenčiai atrodo neperaugę. Šią savaitę užėję šalčiai nieko blogo nepadarys, nes pasėliams dabar buvo net per šilta“, – speigo nebijo M.Bučelis.

Panašios nuotaikos ir Ignalinos rajone, kur ūkininkauja Egidijus Šiaudinis. Tiesa, jis kiek atsargesnis dėl tolimesnio žiemojančių rapsų ir kviečių likimo, nes jų laukuose sniego danga storesnė, įšalo dar nesimatė. Pernai jo laukuose pasėliai peržiemojo gerai, nei iššuto, nei iššalo, todėl jis viliasi, kad ir ši žiema didelių siurprizų nepateiks.