Mėsinei galvijininkystei populiarėjant, veislininkystei ir gerai genetinei medžiagai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Būtent dėl to į Kauną sugrįžusioje veislinių galvijų parodoje buvo surengtas veislinių mėsinių bulių aukcionas. Jame pristatyti patys perspektyviausi šalies reproduktoriai.

Pradėjo ruoštis prieš metus

Mėsinių galvijų ir mišrūnų daugėja, esame pasiekę beveik 200 tūkst. Pastaruoju metu daugėja ir grynaveislių galvijų. Vien praėjusiais metais jų skaičius išaugo maždaug 5 proc. Natūralu, kad augintojams atsiranda vis didesnis poreikis gerinti bandas ir į jas įsileisti geriausius reproduktorius. Vienas iš populiarėjančių veislinių bulių įsigijimo būdų – aukcionas. Jis taip pat buvo surengtas ir praėjusią savaitę, penktadienį, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vykusioje gyvulininkystės parodoje. Jį organizavusi Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) viena pirmųjų Lietuvoje ėmėsi gyvulius pardavinėti aukciono būdu.

Šiemet tai jau antras mėsinių bulių aukcionas. Jam pradėta ruoštis prieš metus. Pirmiausia į kontrolines penėjimo stotis iš įvairių ūkių buvo atrinkta per 130 buliukų. Kontrolinis auginimas truko penkis mėnesius. Po penėjimo visi galvijai buvo įvertinti ir tik po itin griežtos atrankos į parodą atvežta 40 galvijų. Iš jų aukcionui buvo atrinkta 18 mėsinių bulių. „Taikėme labai griežtus kriterijus. Reikia suprasti, kad veislinis mėsinis gyvulys turi atitikti visus veislei keliamus reikalavimus. Buliukai buvo auginami vienodu racionu, o į aukcioną pristatyti geriausius rezultatus parodę veislės atstovai“, – pasakojo LMAGAGA prezidentas Vytautas Barkauskas.

Pristatyti perspektyviausi buliai

Aukcionas sudomino ne tik mėsinių galvijų augintojus, bet ir su gyvulininkyste nieko bendro neturinčius lankytojus. Pilname žiūrovų paviljone, į maniežą vieni po kitų žengė veisliniai buliai: limuzinai, šarolė, herefordai, aubrakai, angusai, simentaliai. Kiekvienas jų buvo pristatytas mėsinių galvijų vertintojo Alvydo Pečiulaičio. Pasak jo, į aukcioną patekę gyvuliai yra patys perspektyviausi šalies reproduktoriai, parodę geriausius rezultatus kontrolinio augimo metu. Aukciono būdu įsigytas vienas bulius. Į Ukmergės krašto ūkį iškeliavo ir karvių bandų genetiką toliau gerins 17 mėnesių genetiškai beragis šarolė bulius.

„Visi augintojai nori genetiškai beragio galvijo. Šis būtent toks. Jis perspektyvus reproduktorius. Šis bulius yra geriausias šarolė veislės atstovas. Reproduktorius bandoje labai svarbus. Įleiskite į bandą nuskurdusį bulių ir jis žemyn nutemps visą bandą, palikuonių kokybė bus daug prastesnė. Kai didelėse bandose laikomi du buliai, aiškiai matosi, kuris jauniklis yra kurio buliaus, nes skiriasi jų ilgis, dydis. Šio buliaus motina turi švediško kraujo. Tai labai geras bruožas, nes švediškos genetikos Lietuvoje labai mažai. Ji pasižymi tuo, kad duoda mažesnius embrionus, o dėl to karvės lengviau veršiuojasi. Žinoma, žiūrėdamas į parduotą šarolė reproduktorių nepasakysi, kad jame dominuoja švediška genetika, nes jo karkasas ilgas ir tvirtas“, – apie aukcione parduotą šarolė bulių pasakojo A.Pečiulaitis.

Didelis šio buliaus privalumas ir tai, kad jis gimė be ragų. Tai, anot A.Pečiulaičio, itin patrauklu šiandieniniams augintojams. Beragių gyvulių augintojai nori ne tik dėl grožio, bet ir dėl bandos gerovės. Gyvuliai be ragų didelėse bandose nesusižeidžia, taip pat savininkams lengviau tokius gyvulius prižiūrėti.

Pasak vertintojo, aukcione neparduoti buliai grįš į savo šeimininkų ūkius, kur galės toliau auginti svorį. Vėliau jie bus parduoti iš ūkio. Pasak jo, vien tai, kad šie buliui dalyvavo parodoje, aukcione, yra didžiulis privalumas sudarant būsimą sandorį su nauju pirkėju.

Ne tik veisti, bet ir gerinti bandas

Aukcione dalyvavo ir patyręs angusų augintojas Vidmantas Rasimas iš Prienų rajono. Gyvulius laiko ne tik pats Vidmantas, bet ir jo dukros Lina bei Rasa. Bendrai ūkiuose yra 230 angusų ir jų mišrūnų, iš jų grynaveislių – 170. „Kiek asociacija aukcionų organizavo – visuose dalyvavome. Tokiu būdu esu pardavęs tris galvijus. Šį kartą mūsų bulių nenupirko, bet nematau jokios bėdos. Juos parsivešiu į ūkį, dar porą mėnesių paauginsiu ir parduosiu iš ūkio. Paprastai pirkėjas greitai atsiranda“, – sako V.Rasimas.

Aukcionų kultūra mūsų šalyje pamažu bręsta, tačiau kai kurie augintojai vis dar linkę veislinę medžiagą pirkti ūkiuose, tikėdamiesi, kad perkant iš vietos pavyks gauti geresnę kainą. Tačiau ne visuomet taip yra. Parduotų mėsinių galvijų statistika rodo, kad iš aukciono grįžusių galvijų kaina dažnai yra aukštesnė nei siūlyta aukcione.

Jis pasidžiaugė ir savo nesenu pirkiniu – iš Vokietijos parsivežė perspektyvų angusą reproduktorių. Pasak jo, jau auginamoje bandoje galima aptikti ir čekiškos, daniškos, vengriškos, vokiškos ar net australiškos genetikos. „Turiu atsivežęs motinų iš Vengrijos, o jos turi čekiško, vokiško kraujo, senelis kilęs iš Danijos, o šis dar turi australiško kraujo. Gyvulių genetika daug platesnė nei žmogaus. Galvijų sperma yra platinama, todėl vieno buliaus palikuonių be galo daug“, – veisiant galvijus nepamiršti gerinti bandos ragina V.Rasimas.

Veislininkystė – darbas ateičiai

Parodoje apsilankė ir bene didžiausią žinių bagažą apie mėsinių galvijų auginimą bei selekciją sukaupęs profesorius Česlovas Jukna. Mėsinės galvijininkystės plėtojimo Lietuvoje pradininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, apžiūrėjęs atvežtus galvijus, pagyrė augintojus. Jo įsitikinimu, mūsų ūkininkai jau išmoko auginti veislinius galvijus. Tiesa, jis norėtų, kad į veislininkystę atsigręžtų daugiau augintojų.

„Iki šiol kai kurie augintojai mano, kad veislininkystė nėra pakankamas svertas gauti didesnes pajamas. Su mėsiniais galvijais dirbu labai seniai, tačiau iki šiol dar likęs požiūris, kad nusipirkus mėsinį bulių iš Prancūzijos daugiau nieko daryti nebereikia. Tačiau reikia suprasti, kad per tris kartas veislinė medžiaga išsigimsta. Puiku, kad LMGAGA vysto veislininkystę, neapleidžia šios srities, nes ji yra kertinė“, – įžvalgomis dalijosi Č.Jukna, pabrėždamas, kad gyvulių veislininkystė – darbas ateičiai.

Jau planuoja pavasarinę parodą

LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė sako, kad aukciono sėkmę lemti gali net ir jo organizavimo laikas. LMGAGA juos rengė visais metų laikais ir akivaizdu, kad daugiausia pirkėjų pritraukia pavasarinis aukcionas. „Žmonės skaičiuoja, kada jiems geriausia bulių įsileisti į bandą. Pats parankiausias laikas, regis, pavasarį, kai gyvuliai išginami į laukus. Tada nereikia sukti galvos, kad bulių reikės papildomai šerti iki ganiavos sezono, galvoti, kaip jį atskirti ir laikyti per žiemą, kol bus veršiavimosi laikas. Ir toliau orientuosime aukcionus į pavasario sezoną“, – pabrėžė V.Živatkauskienė.

Anot jos, aukcionų kultūra mūsų šalyje pamažu bręsta, tačiau kai kurie augintojai vis dar linkę veislinę medžiagą pirkti ūkiuose, tikėdamiesi, kad perkant iš vietos pavyks gauti geresnę kainą. Tačiau ne visuomet taip yra. Parduotų mėsinių galvijų statistika rodo, kad iš aukciono grįžusių galvijų kaina dažnai yra aukštesnė nei siūlyta aukcione. „Perkant ūkyje gyvuliai yra įvertinti, tačiau kontrolinėje penėjimo srityje jie buvo įvertinti trijų vertintojų. Jeigu kas nors galėjo praslysti pro akis vienam vertintojui, tai pastebi antras ar trečias. Taigi, prieš aukcioną gyvuliai buvo labai atidžiai apžiūrėti, įvertintas jų augimo tempas, priesvoris. Gyvuliai taip pat buvo reguliariai sveriami. Jiems vaikštant manieže daug ką stebino, kad jie idealiai ramūs. Tai yra nuolatinės priežiūros, svėrimų rezultatas“, – tikino LMGAGA direktorė.

Pritraukė daug miesto svečių

Nors paroda prieš keletą dienų baigėsi, mėsinių galvijų augintojų mintys jau sukasi apie pavasarinę specializuotą veislinių galvijų parodą ir aukcioną. „Viskam ruošiamės iš anksto, sėdame tartis ir planuojame tolimesnius darbus. Ir šia paroda likome labai patenkinti“, – sako įdėtu triūsu, virtusiu sėkmingai pasibaigusia paroda, patenkinta V.Živatkauskienė.

V.Barkauskas pridūrė, kad gyvulininkystės paroda pasitarnavo ir kaip puiki švietimo priemonė. Į parodą atvyko nemažai mokyklų delegacijų, vaikai su dideliu smalsumu stebėjo ir mėsinių bulių aukcioną. „Miesto vaikai nėra matę mėsinių galvijų. Gal tik per televizorių ar knygelėse. Matėme, kad jiems galvijai paliko didelį įspūdį“, – džiaugėsi LMGAGA prezidentas.