LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Žemdirbių savivaldos organizacijose kilo nepasitenkinimas, abejonės dėl skaidrumo skirstant valstybės paramą veislininkyste užsiimančioms asociacijoms. Ūkininkai piktinasi, kodėl parama sumažinta pagal tarptautinius reikalavimus veikiančioms asociacijoms, bet padidinta vertinamoms prieštaringai. Pasigendama viešumo, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) bendradarbiavimo, tarimosi su žemdirbių organizacijomis.
Abejones kelianti valdžios strategija
Labiausiai ūkininkus piktina tai, kad parama veislininkyste užsiimančioms asociacijoms skirstoma tarsi vengiant viešumo, nesitariant su veislininkystės specialistais. Kai ŽŪM pateikė informaciją apie numatomą valstybės paramą šioms asociacijoms, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas tvirtino, jog paskelbti duomenys labai keisti.
„LGVA yra skaitlingiausia asociacija, tačiau paramos eksterjerui vertinti skirta gerokai mažiau nei neskaitlingoms asociacijoms“, – tvirtino E.Gedgaudas.
Pasak LGVA direktoriaus, kai parama veislininkystės asociacijoms buvo skirstoma per Žemės ūkio rūmus (ŽŪR), tada buvo viešai skelbiami paramos teikimo kriterijai ir visi galėjo pasitikrinti, ar teisingai apskaičiuota parama, o dabar parama skirstoma tarsi slapta.
„Atsakymų, kodėl taip nutiko, dar neturime. Tikimės išsiaiškinti, kodėl parama buvo sumažinta. Seniau šiame procese mes dalyvaudavome, buvo diskutuojama, o dabar pasinaudojus Lobizmo įstatymu ministerija pabandė atsiriboti ir sėkmingai tą padarė, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.
– Parama turi būti duodama dėl to, kad būtų pasiekti geresni rezultatai, kad būtų nauda ir valstybei, o ne dėl to, kad tik būtų galima pasakyti, jog mes kažką parėmėme, atliktas kažkoks veiksmas. Jei parama neorientuota į rezultatus, tai jų ir nebus.“
Ūkininkai pasigenda valstybinės veislininkystės politikos, ŽŪM pozicija ir strategija veislininkystės sektoriuje neaiški.
„Daug metų kalbėta, kad žemės ūkio prioritetas – gyvulininkystė, bet nematyti, kad taip būtų, veikiau yra atvirkštinis variantas, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Vytautas Barkauskas. – Veislininkyste užsiimančių asociacijų atstovus ŽŪM į nuotolinį posėdį pakvietė stebėtojais, o kai pradėjo skirstyti paramos lėšas, mūsų paprašė atsijungti. Tai ką čia slėpti? Juk pakvietė stebėtojais – balsuoti, užtarti ar nepritarti negalėjome, tai kam tas slaptumas?“
Žemės ūkio ministerija „Valstiečių laikraštį“ informavo, jog mažiau lėšų kilmės knygų vedimui skirta Lietuvos avių augintojų asociacijai (–301 Eur), Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijai (–87 Eur), tačiau galutinė suma nustatoma pagal kalendoriniais metais į kilmės knygos pagrindinį skyrių įrašytą grynaveislių veislinių avių ir triušių skaičių. Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų asociacijai (–71 Eur) kilmės knygų vedimui skirta lėšų už kiekvieną einamųjų metų sausio 1 d. kilmės knygos pagrindiniame skyriuje įrašytą gyvą grynaveislį veislinį galviją.
ŽŪM pateiktais duomenimis, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijai (–1 895 Eur) ir Lietuvos nykstančių gyvūnų asociacijai (–271 Eur) lėšos eksterjero vertinimui skirtos proporcingai pagal veisimo programose dalyvaujančių (į kilmės knygas įrašytų) gyvų galvijų skaičių. Pasak ministerijos, šiais metais gyvulių sumažėjo, tad natūralu, kad ir lėšų šiek tiek mažiau.
„Švogerizmo“ apraiškos?
ŽŪR direktorius S.Dimaitis teigė, jog vadovaujantis tarptautiniais standartais, paramos veislininkystei neturėtų gauti asociacijos, kurios prarado veisles. Tarp tokių – Lietuvos juodmargių bei Lietuvos žalmargių veislės. Šių grynaveislių galvijų, remiantis tarptautiniais reikalavimais, neliko, tačiau parama šioms asociacijoms, pasak ŽŪR direktoriaus, net padidinta, bet neįvertintas asociacijų, kurios laikosi tarptautinių standartų ir jų atstovaujamos veislės galvijų Lietuvoje kasmet daugėja, darbas. Nustebino ir skiriama ženkli parama Lietuvos jojamųjų ponių selekcijos programai įgyvendinti. Kilo abejonių, ar Lietuvos žemės ūkyje prioritetas skiriamas jojamiesiems poniams auginti, kokia to pridėtinė vertė?
„Užuot orientavusis į genominį tyrimą, į rezultatų siekimą, remiami abejotini dalykai. Kai trūksta viešumo, galima įtarti, kad kažkam to reikia ir jie gauna lėšų. Apskritai Lietuvos veislininkystės sistema dar yra ne europinė, moderni, orientuota į rezultatą, o modifikuota tarybinė, egzistuojanti labiau pati dėl savęs, tokia pusiau savitikslė. Kadangi tai specifinė sritis, nėra daug žinančių ir ją išmanančių, kai kam labai patogu joje prasisukti, klesti „švogerizmas“. Kai kam lobizmas galioja, o kai kam ir negalioja“, – sakė ŽŪR direktorius S.Dimaitis.
ŽŪM „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad pagalba veislininkystei teikiama tik konkrečių veiklų, darbų vykdymui, kaip numatyta pagalbos veislininkystei taisyklėse. Jokia kita pagalba veisimo organizacijoms (asociacijoms) nėra skiriama.
Pasak ministerijos, tikrovės neatitinka teiginys, kad vienos asociacijos dirba pagal „tarptautinius reikalavimus“, o kitos vertinamos prieštaringai arba „prarado veisles“.
S.Dimaitis: „Seniau buvo diskutuojama, o dabar pasinaudojusi Lobizmo įstatymu ministerija pabandė atsiriboti ir sėkmingai tą padarė. Parama turi būti duodama dėl to, kad būtų pasiekti geresni rezultatai, o ne dėl to, kad tik būtų galima pasakyti, jog mes kažką parėmėme.“
„Manome, kad šiuo atveju minint „tarptautinius reikalavimus“ mintyje turimas vadinamasis Zootechnikos reglamentas, įsigaliojęs 2018 m. lapkričio 1 d. ir pakeitęs iki tol galiojusius ūkinių gyvūnų veislininkystę reglamentuojančius teisės aktus. Pagal šį reglamentą grynaveisliais veisliniais gyvūnais laikomi gyvūnai, įrašyti į kilmės knygos pagrindinį skyrių. Visos žemės ūkio ministro arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymais patvirtintos veisimo organizacijos vykdo pagal Zootechnikos reglamentą patvirtintas, taigi ir visus reikalavimus atitinkančias veisimo programas. Tik tokioms veisimo organizacijoms yra skiriamos pagalbos veislininkystei lėšos. Atkreiptinas dėmesys, kad yra patvirtinta ir vykdoma Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos Senojo genotipo Lietuvos juodmargių veislės galvijų veisimo programa bei Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos Senojo genotipo Lietuvos žalųjų galvijų veislės atkūrimo ir išsaugojimo programa 2019–2030 m. Šioms, kaip ir visoms kitoms veisimo organizacijoms, pagalbos veislininkystei lėšos skiriamos vadovaujantis Pagalbos veislininkystei taisyklių nuostatomis“, – aiškina ŽŪM atstovai.
Gresia nesusikalbėjimas
Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, jog parama ir deramas dėmesys veislininkystei yra labai svarbus. Juo labiau, kad pastaruoju metu veislininkystėje jaučiamas pagyvėjimas.
„Žmonės dalyvauja mokymuose, švietimo programose, nes nori užsiimti veisline avininkyste. Grynaveislių veislinių avių kilmės knygų rengimas ir tvarkymas ūkininkui nieko nekainuoja – valstybė jų vedimą kompensuoja 100 procentų, eksterjero vertinimą kompensuoja 70 proc. Ūkininkai norėtų didesnės paramos veislinio gyvūno įsigijimui, nes dabar kompensuojama iki 30 proc. grynaveislių ūkinių gyvūnų pirkimo kainos, bet egzistuoja „lubos“ – už grynaveislį aviną reproduktorių kompensuojama ne daugiau kaip 200 eurų, už grynaveislę avį – 65 eurai. Tai mažoka, nes geras grynaveislis avinas reproduktorius gali kainuoti ir 1 500 eurų, o parama – tik 200 eurų“, – tvirtino Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė.
Pasak G.Kisielienės, asociacija šiais metais tikisi gauti panašią paramą kaip ir pernai. Eksterjero vertinimui pernai buvo gauta 1 700 eurų, o šiemet asociacija prašė šiek tiek daugiau, bet kvota numatyta tokia pati – 1 700 eurų.
„Kvotą eksterjero vertinimui gavome lygiai tokią pačią kaip ir pernai, nes mes darbus atlikome, laiku atsiskaitėme, organizavome parodą, kilmės knygos vedamos, tai ir problemų nebuvo. Prašėme truputį daugiau lėšų avansu, nes šiais metais planuojame pateikti tvirtinimui naują veisimo programą, bet kadangi ji dar nepatvirtinta, tai, matyt, dėl to daugiau pinigų ir neskyrė“, – pasakojo G.Kisielienė.
Vis tik Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė, kaip ir dauguma kitų organizacijų vadovų, norėtų didesnio susikalbėjimo, glaudesnio bendradarbiavimo su ŽŪM.
Vadovaujasi taisyklėmis
Kaip informavo ŽŪM, 2021 metams pagalbos veislininkystei lėšos – 3 457 000 Eur. Pagalba veislininkystei skiriama veisimo organizacijoms, pripažintoms žemės ūkio ministro (iki 2018 m. spalio 30 d.) arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus (nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) įsakymais. Pagalba taip pat gali būti skiriama veisimo organizacijų paskirtiems produktyvumo tyrimų ar genetinio vertinimo vykdytojams.
„Pagalba veislininkystei skiriama vadovaujantis žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintomis taisyklėmis. Jose numatyta, kad pagalba skiriama trims kryptims: grynaveislių veislinių gyvūnų kilmės knygų rengimas ir tvarkymas; ūkinių gyvūnų genetinės kokybės ir produktyvumo tyrimai; konkursų, prekybos mugių ir (arba) parodų, skirtų ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti, organizavimas ir dalyvavimas juose“, – aiškina ŽŪM atstovai.
Pripažintoms veisimo organizacijoms už kilmės knygų rengimą ir tvarkymą apmokama iki 100 proc. administracinių išlaidų už kiekvieną einamųjų metų sausio 1 d. kilmės knygos pagrindiniame skyriuje įrašytą gyvą grynaveislį veislinį arklį, grynaveislį veislinį galviją ir kalendoriniais metais į kilmės knygos pagrindinį skyrių įrašytą grynaveislįveislinį gyvūną (kiaulę, avį, ožką, triušį, kailinį žvėrelį, vištinę žąsį). Už kiekvieną gyvūną mokama nustatyto dydžio parama.
Pagalba ūkinių gyvūnų genetinės kokybės ir produktyvumo tyrimų atlikimui mokama (iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų) veisimo organizacijoms arba jų paskirtiems tyrimų vykdytojams. Pagalba šiems tyrimams atlikti paskirstoma atsižvelgus į veisimo programose dalyvaujančių ūkinių gyvūnų skaičių.
Pagalba konkursų, prekybos mugių ir (arba) parodų, skirtų ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti, organizavimui ir dalyvavimui juose skiriama įvertinus gautas paraiškas.
