Vyriausybė pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, dabar diskusijos dėl kuro akcizų tarifų didino, mokesčių lengvatų naikinimo iškastiniam kurui, žemės ūkiui skirto „žaliojo“ dyzelino normų ribojimo, kuris smogs ūkiams, virs Seime. Dar siūloma naujiena – nuo 2025 m. numatyta įvesti transportui skirtų degalų CO₂ dedamosios mokestį, kuris dar labiau išaugins kainas.

Grasina baudomis

Vyriausybėje Akcizų įstatymo pataisas pristatęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad pokyčių reikia dėl žaliosios ekonomikos transformacijos ir įsipareigojimų ES dėl klimato kaitos suvaldymo. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte dar nurodoma, kad siūlomas akcizų tarifų didinimas atitiktų Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai didinti ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių įtaką biudžeto pajamoms, kartu mokestinėmis priemonėmis labiau prisidedant prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo.

Aplinkos ministras priminė, kad ES yra įsipareigojusi iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas sumažinti 55 proc. Šie įsipareigojimai yra padalinti ES šalims narėms pagal jų galimybes. Lietuvai teks emisijas sumažinti 21 proc., palyginti su 2005 m. Pagal šių metų pavasarį Seime patvirtintą Klimato kaitos darbotvarkę didesnė emisijų mažinimo našta teks transporto ir energetikos sričiai, o žemės ūkiui ji mažesnė – reikės sumažinti 11 proc. Taršūs pramonės sektoriai „atsipirks“ per taršos leidimus.

S.Gentvilas perspėjo, kad jeigu Lietuva iki 2030 m. nesumažins prisiimtų emisijų, grės sankcijos ir baudos, kurios vien pagal dabartines taršos leidimų kainas galėtų siekti apie pusę milijardo eurų.

„Įstatymo projekte nenumatyta keisti gamtinių dujų akcizo, nes jos dėl mažesnės taršos matomos kaip pereinamasis kuras tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Neliečiama pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui, nes centralizuotas šildymas jau yra persitvarkęs. Taip pat nekeičiamas „žaliojo“ dyzelino tarifas. Visoms kitoms iškastinio kuro rūšims keičiamas bazinis tarifas, o nuo 2025 m. dar pritaikomas CO₂ dedamosios mokestis – pradedant nuo 10 eurų už CO₂ emisijų toną jis nuosekliai didėtų“, – aiškino aplinkos ministras, pridūręs, kad CO₂ dedamoji jau 20 metų taikoma Švedijoje, ji įvesta ir kaimyninėse šalyse.

Vyriausybė argumentų neišgirdo

Su ūkininkų ir žemės ūkio įmonių organizacijomis sutarta, kad nebus keičiamas „žaliojo“ dyzelino tarifas, tačiau jiems smogiama uždedant lengvatinio dyzelino metines „lubas“ vienam ūkiui ar įmonei: siūloma nuo 2024 m. liepos nustatyti lengvatinių degalų maksimalų kiekį vienam ūkiui – 100 tūkst. litrų, po metų šį maksimalų kiekį sumažinti perpus – iki 50 tūkst. litrų. Jeigu tam bus pritarta Seime, Lietuva šiuo atžvilgiu veršis į lyderes.

S.Gentvilas aiškino, kad įvestos lubos palies nedaug ūkių, tik stambiuosius, kurie generuoja daugiau ŠESD ir turi didesnes galimybes investuoti į mažiau taršias technologijas.

Drastiškai augtų „raudonojo“ dyzelino, skirto šildymui, apmokestinimas – siūloma nuo 2023 m. sausio 1 d. akcizo dydį didinti nuo 21,14 euro iki 140 eurų už 1 tūkst. litrų, o nuo 2024 m. sausio 1 d. dar kelti iki 372 eurų už 1 tūkst. litrų. Taigi, akcizas padidėtų beveik 18 kartų!

„Raudonas“ dyzelinas naudojamas žemės ūkyje grūdų džiovinimui ir gyvenamųjų pastatų šildymui. „Abiem atvejais yra numatytos subsidijos, tačiau raginama rinktis alternatyvias energijos rūšis“, – „žaliuosius“ tikslus pabrėžė aplinkos ministras.

Vyriausybės posėdyje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atkreipė dėmesį, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) laikosi atskiros pozicijos: „Lengvatiniam dyzelinui „lubas“ siūlėme taikyti nuo 2026 m., nes 2025-aisiais visos ES erdvėje dyzelio lengvatų ribojimai bus privalomi visoms šalims narėms. Tada mes būtume tose pačiose startinėse pozicijose. Dar vienas argumentas – Kaimo plėtros programos investicijas į techniką lydi įsipareigojimas tą techniką išlaikyti mažiausiai penkerius metus. Tad per tą laiką ūkininkai negali jos keisti į mažiau taršią ir pan.“

Tačiau šių argumentų kiti Ministrų kabineto nariai neišgirdo ir Akcizų įstatymo pataisoms pritarė.

Dyzelino akcizas 2023 m. padidės nuo 60 iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų, 2024 m. – iki 460 eurų, 2025 m. – iki 500 eurų. Dar papildomai kasmet didės CO₂ dedamoji.

Praras potencialą

Siūlymui nustatyti „lubas“ lengvatiniam dyzelinui ir stipriai padidinti akcizo dydį „raudonam“ dyzelinui prieštarauja žemdirbių organizacijos. Jos ministerijoms buvo išsiuntusios raštus, kur aiškino, kokios pasekmės užgrius, jeigu pokyčiams bus pritarta, – tai būtų dar vienas iššūkis žemės ūkiui.

Siūlymui nustatyti „lubas“ lengvatiniam dyzelinui ir stipriai padidinti akcizo dydį „raudonam“ dyzelinui prieštarauja žemdirbių organizacijos. Jos ministerijoms buvo išsiuntusios raštus, kur aiškino, kokios pasekmės užgrius, jeigu pokyčiams bus pritarta, – tai būtų dar vienas iššūkis žemės ūkiui.

„Siūloma mokesčių pertvarka žemdirbių atžvilgiu nėra proporcinga ir neatitinka šiandienos realijų. Dabar jie neturi technologinių alternatyvų (pavyzdžiui, elektra ar vandeniliu varomų traktorių, saulės arba vėjo energiją naudojančių grūdų džiovyklų ir pan.), kurias pasitelkę galėtų sklandžiai, nepraradę konkurencingumo pereiti prie mažiau taršių technologijų taikymo. Absoliuti dauguma Lietuvos ūkininkų naudojasi technika, kuri varoma dyzeliniu kuru, todėl, negalėdami įsigyti lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinto kuro, žemės ūkio subjektai bus priversti būtiniems žemės ūkio darbams atlikti reikalingą kuro kiekį įsigyti be lengvatos. Dėl šių pakeitimų išaugs ūkininkų sąnaudos, o tai turės tiesioginę įtaką žemės ūkio produkcijos kainoms, kas galiausiai atsilieps ir vartotojams“, – dėstoma Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) rašte.

ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis abejoja, kad ŠESD kiekio mažinimo priemonės bus efektyvios ir paskatins atsisakyti aplinkai žalingų kuro rūšių žemės ūkio sektoriuje. Jis perspėja, kad nepavykus suvaldyti naujų iššūkių, žemės ūkio sektorius didžia dalimi gali prarasti turimą potencialą, taip sąlygodamas Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės bei valstybės biudžeto praradimus, taip pat neigiamą poveikį kitiems susijusiems sektoriams.

ŽŪR dar atkreipia dėmesį į mūsų ūkininkų trapų konkurencingumą: „Akcizo tarifo lengvatą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, taiko ir kitos ES šalys. Lietuvoje taikomi mokesčiai turėtų būti artimi kaimyninėse šalyse taikomiems mokesčiams, nes tai leistų išlikti konkurencingiems tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Šiai dienai didžiausias Lietuvos ūkininkų konkurentas – Lenkija su savo ganėtinai pigia žemės ūkio produkcija, todėl bet koks išlaidų padidėjimas mūsų žemdirbiams ženkliai padidins jų produkcijos kainas ir atitinkamai sumažins konkurencingumą.“

ŽŪR siūlo akcizų tarifą šildymui skirtam dyzelinui didinti nuosekliai: nuo 2024 m. – 100 eurų, nuo 2025 m. – 200 eurų, nuo 2026 m. – 300 eurų, o nuo 2027 m. – 372 eurų už 1 tūkst. litrų.

Lengvatiniu akcizų tarifu apmokestintam „žaliam“ dyzelinui nustatomas apribojimas galėtų būti pradėtas taikyti vėliau: nuo 2026 m. – ne daugiau kaip 100 tūkst. litrų vienam subjektui, nuo 2027 m. – ne daugiau kaip 50 tūkst. litrų.

O CO₂ dedamoji žemės ūkio subjektams būtų pradėta taikyti tik tuomet, kai rinkoje atsiras realios galimybės įsigyti alternatyvius technologinius sprendimus.

Nustums į užribį

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) perspėja, kad siūlomi drastiški pokyčiai į rinkos užribį nustums vidutinius ūkius. „Jau ir dabar kiekviena Lietuvos verslo šaka susiduria su vis didesne mokestine našta ir sparčiai brangstančiomis prekėmis bei paslaugomis, o žemės ūkiui papildomai keliami itin aukšti reikalavimai dėl klimato kaitos. Tačiau tuo pačiu tikimasi, kad užauginsime pakankamai sveikos produkcijos už vartotojams prieinamą kainą“, – teigė LŪS vadovas Raimundas Juknevičius. Jis pabrėžė, kad žemės ūkio gamybos veikloje naudojamo kuro akcizo mokesčio sumažinimas taikomas beveik visose Europos bei pasaulio šalyse, nepaisant to, kad tai prieštarauja tvarumo tikslams. Tačiau visi supranta, kad apsirūpinimas saugiu, sveiku ir savo šalyje pagamintu maistu turi būti šalies nacionalinis prioritetas, kurį tik dar labiau išryškino vis dar nesitraukianti COVID-19 pandemija.

LŪS sutinka, kad 100 tūkst. litrų gazolio norma palies stambesnius ūkius, tačiau abejoja, ar tokio ribojimo reikia. „Lietuvai reikalingi įvairaus dydžio ūkiai, nes dauguma jų jau yra susiformavę. Bet kokie didesniems ūkiams pritaikomi apribojimai galiausiai jų savininkus verčia skaidyti ūkius. Taip pat įžvelgiame akivaizdžią riziką dėl gyvulininkystės ūkių, kurie, jeigu neišgalės laikyti gyvulių ir jų atsisakys, bus priversti palaipsniui keisti ūkio specializacijos kryptį. Deklaruodami tik pievas ir ganyklas, be gyvulių, jie gaus pačią mažiausią degalų normą“, –laukiamas neigiamas tendencijas įvardijo R.Juknevičius.

Pasak jo, ženkliai ir be jokio pagrindo sumažinus lengvatinio dyzelino normą iki 50 tūkst. litrų nukentės daugybė šalies vidutinių ūkių. „Vyriausybė akcentuoja perspektyvaus vidutinio ūkio modernizavimo svarbą, esančių įsipareigojimų dėl atskirties kaime mažinimą, tačiau, mūsų nuomone, šis Finansų ministerijos pasiūlymas tik dar labiau sumenkins konkurenciją su kitų ES šalių ūkininkais“, – įsitikinęs LŪS pirmininkas.

Ūkininkai kraupsta ir dėl pasiūlyto drastiško akcizo didinimo „raudonam“ kurui. Jų manymu, Vyriausybės programos planas iki 2024 m. panaikinti visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui ir visiškai atsisakyti anglies bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje neturi jokio pagrindo.

„Ūkiai jau daug investavo, pasistatė grūdų džiovyklas, pasiėmė paskolas iš bankų. Ūkininkai negali taip staiga pereiti prie ekonomiškesnio šildymo ar kūrenimo būdo, nes yra įsipareigojimai, kurių neįvykdžius grės sankcijos“, – tvirtino R.Juknevičius ir priminė, kad Lietuvoje pastatytų įmonių elevatorių paslaugų visiems neužtektų.

Kiršins ir priešins

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) pastebi, kad lengvatinio dyzelino normos žemės ūkyje nustatomos ne iš „lubų“, o pasitelkus mokslininkų rekomendacijas. Sumažinus limitą, ūkiams teks pirkti brangų dyzeliną be lengvatinio akcizo, todėl, bendrovių atstovų manymu, bus sudaromos nevienodos konkurencinės sąlygos.

„Tai ne tik konkurencinė ir teisinė kolizija, bet ir akivaizdus tiek žemdirbių, tame pačiame kaime dirbančių tuos pačius darbus, tiek miesto ir kaimo kiršinimas. Šildymui skirto gazolio branginimas sukels didelį socialinį pasipriešinimą ir, be abejonės, padidins ir taip auštą skurdo lygį kaimiškose vietovėse“, – konstatavo LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Tik aplinkosauginė nauda

ŽŪM primena, kad atitinkamoje ES direktyvoje siūloma, jog atsižvelgiant į indeksuotus minimalius akcizų tarifų dydžius nuo 2023 m., Lietuvoje turėtų didėti beveik visi šiuo metu taikomi akcizų tarifai, išskyrus benzinui, suskystintoms naftos dujoms, gazoliams, naudojamiems žemės ūkyje, žibalui kaip šildymui skirtam kurui, elektros energijai, naudojamai ne verslo reikmėms, taikomus akcizų tarifus.

ŽŪM mano, kad šiems produktams minimalūs akcizų tarifai pagal pateiktą pasiūlymą neturėtų didėti ir baigiantis pereinamajam laikotarpiui 2033 m., nes jau šiuo metu Lietuvoje jiems yra taikomi didesni nei minėtame ES pasiūlyme siūlomi akcizų tarifai.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad dėl siūlomų apmokestinimo pakeitimų valstybės biudžetas papildomai galėtų gauti pajamų iš akcizų, tačiau ekonominis poveikis šalies biudžetui bendrame ES degalų rinkos kontekste nebuvo vertintas, išskiriama tik aplinkosauginė nauda.

„Egzistuojant natūraliai konkurencinei aplinkai, nesant bendro ES sprendimo, įpareigojančio 27 ES šalis per tam tikrą laiką sulyginti benzino ir dyzelino akcizus, ir neįvertinus kaimyninių šalių veiksmų dėl degalų akcizų tarifų kėlimo, Lietuvos siekis vienintelei savo regione pakelti dyzelinui taikomus akcizus turės reikšmingą įtaką galutinės dyzelino kainos ir vartojimo pokyčiui“, – konstatuoja žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.