Aplinkosaugininkai nuolat kalba apie tai, kad mūsų vandens telkinių kokybė vis prastėja. Pylos dėl to gauna ūkininkai, kuriems paruošti nauji ribojimai – vandens apsaugos juostos. Tačiau nors aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą, kuriuo numatyta išplėsti apsaugos juostas, tvarka iki šiol negalioja, ūkininkai vadovaujasi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengta tvarka.

Ar gyvulius galima ganyti pakrantėse?

Apie būsimus pokyčius liepos 28 d., Biržų rajone, Romualdo Misevičiaus ekologiniame ūkyje, susitiko pasikalbėti ekologinių ūkių atstovai kartu su Aplinkos ministerijos, ŽŪM atstovais renginyje „Aplinkosaugos ir žemės ūkio akistata“. Ūkininkai atvirai įvardijo jau dabar aiškiai matomas spragas, diskutavo dėl vandens apsaugos juostų ateities.

Kaip pakrantės tvarkomos Lietuvoje ir mums visai artimame užsienyje – Latvijoje, praėjusį penktadienį buvo galima savo akimis pamatyti atvykus į Biržų rajone esantį Ločerų kaimą, kur ilgus metus veikia R.Misevičiaus ekologinės gamybos ūkis. Ūkininkas augina javus, turi ir šiek tiek avių. Jo ūkio ribos visai šalia Latvijos pasienio. Jis susirinkusiems renginio dalyviams rodė, kad kaimynai latviai kur kas lanksčiau žiūri į vandens apsaugą: pakrantės pritaikytos turizmui, rekreacinei žvejybai, o ir šalia ūkininkaujantys žemdirbiai ne taip griežtai ribojami, kaip Lietuvoje.

Ekologiškai ne vieną dešimtmetį ūkininkaujantis R.Misevičius stebėjosi, kad jo auginamos avys negali ganytis prie Nemunėlio, o baidare plaukiant Latvijos pusėje matyti visai priešingas vaizdas: mėsiniai galvijai ganosi su laisva prieiga iki pat upės. „Atrodo, gyvename toje pačioje Europos Sąjungoje, bet tvarka visiškai kitokia. Argi tausojame gamtą visas pakrantes užleisdami krūmais?“ – diskusiją pradėjo ekologinio ūkio šeimininkas.

Apie tai, kad mūsų šalies gyvulių augintojams yra leidžiama gyvulius ganyti šalia upelių ir upių, netveriant tvorų, priminė Aplinkos ministerijos atstovai. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius sakė, kad galvijai, avys, ožkos gali ganytis upių, upelių pakrantės juostose, draudimo ganyti nėra.

„Ūkininkas R.Misevičius negali ganyti Nemunėlio paupyje ne dėl aplinkosaugos, o todėl, kad ta žemė yra perduota valdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Jei nebūtų įsiterpusi ši žemė, jis galėtų gyvulius ganyti iki upės kranto“, – ūkininkui atsakė A.Klimavičius.

Įstrigo teisiniuose ginčuose

Ūkininkams nemažai nerimo kyla dėl aplinkos ministro S.Gentvilo pasirašyto įsakymo, patvirtinančio atnaujintą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarką, kuri įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. Naujojoje tvarkoje atsisakoma iki šiol galiojusio pakrantės juostos nustatymo vietovėje pagal faktinę situaciją ir pereinama prie fiksuoto dydžio pakrantės apsaugos juostų nustatymo naudojant Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis.

Minimalus pakrantės apsaugos juostos dydis didinamas iki 5 m. Tokio pločio pakrantės apsaugos juosta bus nustatoma prie 10 km ir trumpesnių upių, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas – iki 10 ha, kūdrų – iki 2 ha.

Dvigubai didesnė – 10 m pločio pakrantės apsaugos juosta bus nustatoma prie ilgesnių kaip 10 km, bet trumpesnių kaip 100 km upių, prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas – 10–200 ha, dirbtinių vandens telkinių, kurių plotas – 2 ha ir daugiau, ir prie visų kanalų. Prie 100 km ir ilgesnių upių, prie ežerų, tvenkinių, kurių plotas – 200 ha ir didesnis bus nustatoma 30 m pločio pakrantės apsaugos juosta. Didžiausia – 100 m pakrantės apsaugos juosta nustatoma Kuršių marių rytinei pakrantei.

Tiesa, nors ministro įsakymas galioja, iki šiol nepaskelbti elektroniniai žemėlapiai, žemės savininkai apie naująją tvarką dar neinformuoti. Skelbti duomenų neskubama, nes Aplinkos ministerija dėl ministro įsakymo įstrigo teisiniuose ginčuose. Kaip renginyje kalbėjo A.Klimavičius, Lietuvos grūdų augintojų asociacija kreipėsi į Seimo narį Antaną Matulą, o šis – į teismą dėl naujų taisyklių teisėtumo.

Nors ministro įsakymas galioja, iki šiol nepaskelbti elektroniniai žemėlapiai, žemės savininkai apie naująją tvarką dar neinformuoti. Skelbti duomenų neskubama, nes Aplinkos ministerija dėl ministro įsakymo įstrigo teisiniuose ginčuose.

„Aplinkos ministro įsakymas galioja, bet jis nėra įgyvendinimas, nes negalime patvirtinti sudarytų žemėlapių. Turime apie 2 mln. žemės savininkų, jiems turėtume išsiųsti informacinius laiškus apie taisyklių pasikeitimą. Tačiau jei teismas nuspręs, kad taisyklės netinkamos, mes būsime veltui išleidę kelis milijonus eurų žemės savininkų informavimui, žemėlapių rengimui. Dėl to laukiame teismo verdikto. Kol kas bet kokios korekcijos neturi prasmės, nes teismas bando išnarplioti sisteminius klausimus“, – kalbėjo Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas A.Klimavičius.

Vadovaujasi ŽŪM tvarka

Tai telefonu VL patvirtino ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas. „Mūsų netenkina pats apsaugos juostų nustatymo principas. Pagal ministro įsakymą, minėtos juostos išplečiamos mažiausiai dvigubai ir taip apribojamos ūkininkavimo galimybės. Mūsų nuomone, tokiu principu pažeidžiamos žemės savininkų teisės. Visų ūkininkų laukai ribojasi su mažesniais arba didesniais sureguliuotais ir natūraliais upeliais, dėl to įsigaliojus ministro įsakymui ūkių praradimai bus akivaizdūs“, – sakė A.Macijauskas, pabrėždamas, kad ir rudeninė sėja bus organizuojama pagal ŽŪM paskelbtą tvarką.

Kol Aplinkos ministerija bylinėjasi teisme, ŽŪM šių metų pavasarį paskelbė, kad 2023 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo metu prie visų pareiškėjų laukuose esančių sureguliuotų vandens telkinių ar jų ruožų (ištiesintų, pailgintų arba pertvarkytų upių ar upių vagų ruožų, skirtų dirvožemio vandens režimui sureguliuoti ir vandens pertekliui iš sausinamų plotų nuleisti) nustatomos 3 m pločio pakrančių apsaugos juostos, matuojant nuo šlaito viršutinės briaunos. Nustatyta 3 m pločio pakrančių apsaugos juosta reiškia teisingesnį reglamentavimą ūkininkų atžvilgiu – jie šioms juostoms galės skirti aiškiau išskiriamą ir ganėtinai siaurą žemės ūkio naudmenų plotą.

Neranda paaiškinimo

Ši apsaugos juosta kol kas negalioja ekologinių ūkių šeimininkams. Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovo Sauliaus Daniulio, ūkininkai pavasarinę sėją planavo palikdami 1 m nuo melioracijos griovių ar upelių. Jis tikino, kad žemdirbiams daugiausia nerimo kyla dėl ateities, kai įsigalios S.Gentvilo įsakymas, kuris net ir ekologus įpareigos palikti daug platesnes apsaugines juostas prie vandens telkinių.

„Negavome atsakymo iš Aplinkos ministerijos dėl pakrančių apsaugos juostų, kurios taikomos dėl cheminės taršos, kur yra ariamos žemės, naudojami pesticidai, trąšos. Ekologiniuose beariminės žemdirbystės ūkiuose to nėra, kodėl šis reikalavimas mums turėtų galioti? – nesuprato S.Daniulis. – Cheminės medžiagos į melioracijos griovį taršos nepaskleis, tad kodėl mes negalime sėti ir nepaisyti 3 ir 5 m apsaugos juostos? Aplinkosaugininkai tik gūžtelėjo pečiais, pasirašė popierius, supranta, kad logikos nėra, bet argumentuotai paaiškinti, kodėl ekologams reikia laikytis šios tvarkos – negalėjo.“

Nenorom mažinami ekologiniai plotai?

Renginyje dalyvavęs Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius taip pat nerimavo dėl S.Gentvilo įsakymo ir pastebėjo, kad dalies ekologinių ūkių uogynai ribojasi su vandens telkiniu, todėl deklaruojant apsaugos juostas dalis gamybinių plotų virstų negamybiniais. Todėl ūkininkams to nepageidaujant automatiškai mažės ekologinės gamybos plotai.

„Dabar mes apsaugos juostas prižiūrime, šienaujame, bet dėl teisės aktų mažės ir ekologinės gamybos laukai“, – apgailestavo A.Jasinevičius.

Šiuos ir kitus klausimus ŽŪM specialistai žadėjo dar kartą aptarti su ūkininkais ir atsakinga ekologinių ūkių sertifikavimo viešąja įstaiga „Ekoagros“.

Kada bus pradėtas įgyvendinti aplinkos ministro S.Gentvilo pasirašytas įsakymas, patvirtinantis atnaujintą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarką, paaiškės po pirmojo teismo posėdžio. VL šaltinių teigimu, kol kas nėra paskirtas posėdis, tačiau pirmiausia bus nagrinėjamas Seimo nario A.Matulo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti institucijoms vadovautis ministro įsakymu.