Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Valgyti neprašo, bet gyvenimą palengvina

Britai, išpopuliarinę pasaulyje visureigius ir keliavimo jais po egzotiškas šalis madą, kartu paskleidė sparnuotą frazę „go prepare“. Išvertus iš anglų kalbos šis sakinys skambėtų kaip įpareigojimas važiuoti tik tinkamai pasiruošus. Šis posakis tinka ir mūsų žiemos kelionių reikmenims apibūdinti. Jie gali ilgą laiką tūnoti bagažinės kertėje, bet, susiklosčius aplinkybėms, be jų tektų nusigraužti nagus.

Vienas iš neabejotinai naudingų ir tikrai pravarčių dalykų – grandinės, uždedamos ant varančiųjų ratų. Deja, šalies automobilininkai kol kas dar neįvertino šios efektyvios ir lengvai panaudojamos priemonės, o Vakarų šalyse ji itin populiari, ypač kalnuotose vietovėse. O kai kur žiemą ji netgi privaloma.

Didesniam sukibimui

Pasak kelionių įrangos ir aksesuarų žinovo Arvydo Puidoko, žiemą vykstantieji į Vakarų šalis turėjo atkreipti dėmesį, kad kalnuose esama kelio ruožų, kuriuose draudžiama važiuoti neuždėjus grandinių. Apie jų būtinumą primena specialūs kelio ženklai. Tačiau sugrįžus į Lietuvą apie šias saugumą didinančias priemones pamirštama. „Matyt, daugelis mano, kad yra labai geri vairuotojai ir gali važiuoti bet kokiomis sąlygomis. Tačiau važiuojant apledėjusiu keliu ar leidžiantis nuo stataus kalno tikrai pravers bagažinėje įdėtas ratams skirtų grandinių ar jų pakaitalų komplektas, – teigė A.Puidokas. – Tuo labiau kad šių priemonių pasirinkimas labai didelis. Tai ne tik plieno grandinės, bet ir įvairūs plastikiniai grandinių pakaitalai, užtraukiami ant ratų tuomet, kai reikia didesnio sukibimo.“

Lengvai uždedamos

A.Puidoko teigimu, turėti grandinės – dar ne viskas. Svarbu jas laiku uždėti. „Įklimpus pusnyje gali būti keblu ir ne itin komfortiška grandinėmis apjuosti sniege skendintį ratą. Suprantama, tamsoje, šaltyje ar krintant šlabdribai išsukus iš greitkelio į lauko keliuką sunku prisiversti išlipti iš šilto automobilio ir krapštytis prie ratų. Tačiau įgudus jas labai paprasta uždėti“, – tvirtino A.Puidokas. Anot jo, grandinės – puikus pakaitalas dygliuotoms padangoms, nes grandinės padeda įveikti atokius, blogai valomus ir ledu padengtus užmiesčio kelius. O privažiavus „civilizaciją“ jas lengva nuimti. Tuomet neteks dygliuotomis padangomis gremžti sauso asfalto ir kęsti kitų dygliuotų padangų keliamų nepatogumų miesto sąlygomis.

Visgi ne visi tautiečiai ignoruoja uždedamas grandines ar apsimeta jų nepasigendantys. Vilniaus rajono Dūkštų apylinkėse ūkininkaujantis Anatolijus Kvietkaitis teigė neturintis visureigio, tačiau prireikus juo paverčiantis keleivinį transporterį, kuriuo iš miško žiemą prisivežantis malkų. „Išimu sėdynes, ant ratų uždedu grandines ir puškuoju per sniegą be problemų“, – dalijosi patirtimi A.Kvietkaitis.

Ledo gniaužtuose

„Sakoma, kad protingiausia mokytis iš svetimų klaidų. Tačiau tą suvokiame tik pasimokę iš savųjų“, – teigė visureigių žinovas Jaunius Gedminas. Jis į kuriozišką padėtį pateko vykdamas į atokią sodybą. Bevažiuojant miško keliukais, padengtais plikledžiu, jo visureigis įsmuko į gilias ledo provėžas. „Jeigu kas būtų išpranašavęs, kad užklimpsiu praktiškai lygioje vietoje ir negalėsiu pats išsikapstyti, būčiau pavadinęs tas kalbas kliedesiais, – prisiminė J.Gedminas. – Visureigis pradėjo slysti šonu – priekis viename ledo lovyje su nugludintais it stiklas kraštais, galas – kitame. Įsiūbuoti su „automatu“ beveik 3 tonas sveriantį visureigį ir bandyti iššokti iš ledo griovių – jokių galimybių. Kiek besistengiau bandydamas įvairiais režimais, ratai sukosi vietoje. Pasijutau kaip ant nugaros apverstas karkvabalis.“ J.Gedminas teigė nežinia kiek laiko būtų užgaišęs, jei ne keliu važiavę medžiotojai, kurie padėjo išsikapstyti iš netikėtų žiemos žabangų. „Netrukus įsigijau uždedamas grandines. Su jomis tikrai būčiau išvengęs gaišaties“, – neabejojo J.Gedminas. Dvejojantiesiems dėl grandinių naudingumo jis patartų įsimesti bent maišelį smėlio, kad neįvyktų taip, kaip jam nutiko.

Nereikalauja pastangų

Pasak Visureigių sporto federacijos vadovo Gedimino Grigaičio, smėlio maišelis bagažinėje tikrai pravers, užmiesčio kelyje ratui įsmukus į kelkraščio griovį ar užklimpus pusnyje. Tuomet, užuot desperatiškai spaudus greičio pedalą ir tuščiai kaitinus variklį, verčiau ramiai iš bagažinės pasisemti keletą saujelių smėlio ir pabarstyti po ratu. Patyręs automobilininkas patartų nepatingėti ir iš rudens prisikasus bagažinėje vežiotis nedidelį maišelį smėlio. Kad šis nuo šalčio nesustingtų, patarė jį sumaišyti su ūkinėms reikmėms skirta druska.

Pelenai iš krosnies

Ne blogiau už smėlį šiems tikslams tinka ir pelenai. Anksčiau A.Kvietkaitis, kol neturėjo grandinių, norėdamas išvažiuoti iš dauboje esančios sodybos, įkalnėn vedantį keliuką barstydavo smėliu. Bet vėliau pamatė, kad vietoj smėlio kuo puikiausiai tinka pelenai. O šių visada pilna po ranka. „Ant ledo paberti pelenai pasižymi puikiomis ambrazyvinėmis savybėmis. Be to, jie gerokai lengvesni“, – dalijosi patirtimi išradingas ūkininkas. „Ši liaudiška priemonė žiemą ne kartą padėjo savarankiškai išsikapstyti iš gana keblios padėties. Taip pelenus panaudoti naudingiau, nei išbarstyti juos pavėjui“ – sakė A.Kvietkaitis.

Tiks antklodė

Planuojant naktį praleisti atokioje vietovėje gali iškilti abejonių, ar po speiguotos nakties akumuliatorius pajėgs užvesti variklį. Padėtį išgelbėti gali nenaudojama antklodė ar storesnė marška. Ja patartina po dangčiu užkloti variklio skyrių. „Geriausia tai atlikti sustojus, kol dar šiltas variklis. Net ir spaudžiant speigui užklotas ilgiau išlaiko šilumą, neleidžia greitai atšalti agregatams ir sustingti skysčiams“, – teigė A.Kvietkaitis. Tai anksčiau vairuotojų plačiai taikytas metodas. Naujai atradusieji ir išbandžiusieji šią nepelnytai užmirštą priemonę būna maloniai nustebinti, kai po speiguotos nakties variklis užsiveda tarsi mašina būtų stovėjusi šiltame garaže.

Tinkamai pasiruošę

Žiemą ypač svarbios ir tokios pagalbinės priemonės, kaip užvedimo laidai ir tempimo lynas. Parduotuvių lentynos lūžta nuo šių priemonių įvairovės, tačiau kaip išsirinkti tinkamiausius? Kuo užvedimo laidai storesni, tuo geriau. Optimalus laido (o ne jį gaubiančio izoliuojančio plastiko) storis turėtų būti apie 9,5 mm. Tokių matmenų užvedimo laidų turėtų pakakti daugumai šiuolaikinių automobilių. Be to, vadinamieji krokodilai turi būti gerai izoliuoti. Tik tokius saugu naudoti. Patartina vengti pigių kinų gamybos laidų. Esant sudėtingoms sąlygoms, jie neatliks savo funkcijų“, – patarė A.Puidokas.

Į Kanados automobilių gamintojų kai kurių modelių standartinę įrangą įeina išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis komplektai. Jų Lietuvoje nelabai reikia. Tačiau jei į savo bagažines įsidėsime ratų grandines, smėlio ar pelenų maišelį, kastuvėlį, uždegimo laidus ir tempimo lyną, tuomet žiemos kelionėms būsime tikrai pasiruošę.

 

Dainius Miniotas

 

Rekomenduojami video