Šią vasarą Panaros Pilnų namų bendruomenės ekologiniame vaistažolininkystės ūkyje dirbantiems žmonėms atostogauti nebuvo kada. Reikėjo surinkti bei apdoroti ne tik pačių auginamas, bet ir laukinėje augmenijoje augančias vaistažoles – aviečių, gervuogių, žemuogių lapus ir kitokius vertingus augalus. Darbo daug, bet verslas, padedantis šiai bendruomenei išsilaikyti, sekasi, jis net tapo aplinkai palankaus ūkininkavimo pavyzdžiu.

Prisitaiko prie pokyčių

Pilnų namų bendruomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė sakė, kad nepaisant karantinų, kurie buvo beveik 70 proc. sumažinę vaistažolių pardavimus, jie laikosi, nes turi įsipareigojimų VšĮ „Ekoagros“ ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). „Yra dvejų metų sutartis, numatanti, kokiuose plotuose auginsime vaistažoles. Tad jų dydį ir reikia išlaikyti. Taip, kad tą laiką reikia išgyventi nepaisant jokių aplinkybių. Stengiamės gaminti visokius inovatyvius produktus, kažkaip sudominti žmones. Gaminame vaistažolių miltelius, kuriuos žmonės gali įsiberti tiesiai į maistą, į paruoštas košes ar kokteilius. Valgydamas žmogus užsibarsto miltelių ir gauna tas pačias medžiagas tiesiai į organizmą. Pavyzdžiui, erškėtrožių milteliai yra natūralus vitaminas C, grikių žiedų milteliai – natūrali biologinė geležis, pelynų milteliai pagelbsti virškinimui, margainių sėklų milteliai – kepenims. Vaistažolių milteliai neturi stipriau išreikšto skonio, bet tampa natūralių mikroelementų doze organizmui“, – naujus produktus vardijo ūkio projektų vadovė.

R.Jakubonienės teigimu, vaistažolių ūkis Pilnų namų bendruomenei padeda vykdyti ir socialinę misiją, nes visos įplaukos, gautos iš vaistažolių ūkio, sugrįžta į Pilnų namų bendruomenės misijas, jų finansiniam palaikymui. Tai yra jų socialinis darbas ir veikla, ir socialinė žmonių reabilitacija, nes viskas susideda kaip kompleksas.

„Visą laiką dirbame kartu su mokslininkais. Jie mums duoda patarimų, kartu atliekame daug eksperimentų. Patys esame labai susidomėję ir kartu su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais kitus sudominome vertikaliąja žemdirbyste. Pasistatėme parodomąjį vertikaliosios žemdirbystės stendą. Kai kurie apie tai išgirsta pirmą kartą. Pateikiame inovacijas ir siūlome patiems auginti augalus vertikaliose sienelėse, ypač prieskoninius. Ne visi turi žemės, kur auginti, bet jeigu turi kotedžą, ant tvoros užsikabinę tokią sistemą augina augalus ir yra patenkinti“, – pasakojo projektų vadovė.

Ji aiškino, kad vertikali žemdirbystė labai tinka norintiems auginti nedidelius kiekius asmeniniam ūkiui. Taip galima užsiauginti ne tik prieskonių (čiobrelių, bazilikų), bet ir žemuogių, mėtų. Pasak R.Jakubonienės, kas kokius prieskonius mėgsta, gali pasisodinti ir turėti savo reikmėms. „Sriubą verdi, nusiskynei lapelį ir pagardinai. Arba pasidžiovinai ir susimalei, turėsi prieskonių žiemą. Ši technologija yra labai puiki. Kas neturi galimybių auginti dideliuose plotuose, gali tą padaryti vertikaliojoje žemdirbystėje“, – technologijos naudą pabrėžė Pilnų namų bendruomenės atstovė.

Didelė patirtis

Pilnų namų bendruomenė Panaroje (Varėnos r.) užsiima įvairialype veikla. Pušyno apsuptyje 16-uosius metus gyvuoja 7 ha žemės užimantis ekologinis vaistažolių ir prieskoninių augalų ūkis, tapęs aplinkai palankaus ūkininkavimo pavyzdžiu. Šioje vietovėje palankios sąlygos vaistažolininkystei, nes ūkis yra įsikūręs Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Pilnų namų bendruomenė savo laukuose-žolynuose augina per 40 rūšių prieskoninių ir vaistinių augalų. Dar per 60 rūšių augalų surenka iš pievų, šalia esančių miškų. Žaliava rūšiuojama ir kruopščiai atrenkama. Viskas padaroma rankomis, o fizinis darbas, manoma, gydo sielą. Tad reabilituotis atvykę asmenys darbo terapijos metu padeda vaistažolių ūkio laukuose.

R.Jakubonienė: „Ekologinis vaistažolių ūkis Lietuvoje turi perspektyvą ir jis išliks, nes žmonėms vis labiau rūpi jų sveikata, todėl jie domisi sveika mityba, ekologiniais produktais.“

Pastatyta moderni, kompiuteriu valdoma vaistinių ir prieskoninių augalų džiovykla su saulės kolektoriumi. Džiovyklos pajėgumas – iki 9 tonų žolelių per metus. Joje augalai džiovinami naudojant saulės šilumos energiją, dėl to vaistažolės išsaugo natūralią spalvą, kvapą ir skonį. Be žolelių, džiovykloje džiovinamos uogos, vaisiai ir miško grybai.

Pilnų namų bendruomenės ekologinis vaistažolių ūkis rinkoje siūlo savo žaliavą bei galutinę produkciją. Iš šiame ūkyje išaugintų, surinktų bei sudžiovintų čiobrelių, medetkų, raudonėlių, ežiuolių bei daugybės kitų augalų džiovyklos patalpose, kur yra paruošimo kambarys, džiovykla ir pakavimo patalpa, gaminami vaistažolių arbatų bei prieskonių mišiniai. Šios bendruomenės ūkio vaistažolių arbatos ir prieskoniai keliauja į Lietuvos miestuose įkurtas ekologiškų prekių parduotuvėles, taip pat turi savo internetinę platformą, todėl nuolat vyksta prekyba internetu.

Įvairiapusė nauda

Beveik nuo pat įsikūrimo Pilnų namų bendruomenėje triūsia projektų vadovė R.Jakubonienė. Ji beveik 20 metų kartu su Pilnų namų bendruomene įgyvendina vis naujus projektus, panaudoja ekologines idėjas ir diegia modernias technologijas. Jų dėka bendruomenė yra nuolatos versli, tad lengviau išgyventi, kai iškyla sunkumų.

R.Jakubonienė dažnai lydi ekskursijas po vaistažolių ūkio plantacijas, pati rūpinasi gaminamos produkcijos realizacija. Ūkio teritorijoje įrengtas vaistinių augalų herbariumas-kolekcija, o ant senųjų pastatų sienų – vertikaliosios žemdirbystės stendai, kurie ne mažiau sudomina lankytojus.

Anot R.Jakubonienės, vaistažolių auginimas ir jų ruošimas yra jų bendruomenės socialinis verslas tam, kad išlaikytų savo pagrindinę misiją. Pilnų namų bendruomenės psichologinės socialinės reabilitacijos pagalbos centras yra licencijuota įstaiga. Jie turi laikytis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytų kriterijų, tad turi dirbti tam tikras skaičius psichologų ir socialinių darbuotojų. Bet įstaiga yra miške, toliau nuo didžiųjų miestų, todėl specialistus prisikviesti yra labai didelė problema.

2009 metais Pilnų namų bendruomenės teritorijoje iškilo nauja koplyčia, pastatytas unikalus pasyvus namas, kuriame veikia reabilitacijos centras, įsikūrę specialistų kabinetai. Centre teikiama socialinė-psichologinė pagalba asmenims, patekusiems į alkoholio, narkotikų ar kitų priklausomybių gniaužtus. Darbinės terapijos metu jie susipažįsta su vaistažolėmis, vėliau gali mokytis apželdintojo profesijos.

Kai kurie atvykusieji čia gauna pirmuosius darbo įgūdžius, nes būna dar nedirbę, bet jau spėję įklimpti, tad grynas laukų oras ir pagalbiniai darbai vaistažolių plantacijose jiems padeda išvėdinti galvas. Reabilitacijos programa trunka vienerius metus.

R.Jakubonienės tikinimu, ekologinis vaistažolių ūkis Lietuvoje turi perspektyvą ir jis išliks, nes žmonėms vis labiau rūpi jų sveikata, todėl jie domisi sveika mityba, ekologiniais produktais. O pačio vaistažolių ūkio plėtra (ha) nenumatyta, nes yra riboti žemės plotai. Ateities perspektyvą mato dėl inovatyvių krypčių.

„Supermaistas yra vaistažolių milteliai-pudra. Mes plėsime jų asortimentą ir bandysime su naujais inovatyviais produktais patekti į užsienio rinkas. Šiais vaistažolių milteliais susidomėję norvegai. Jie domisi kiaulpienių šaknų, ežiuolių, raudonųjų dobilų žiedų bei kitų vaistinių augalų milteliais“, – perspektyvomis pasidalijo projektų vadovė.

Pilnų namų bendruomenės daugiafunkcė veikla

Panaros kaime (Varėnos r.) pagalbą priklausomybėmis sergantiems žmonėms teikiančios Pilnų namų bendruomenės įkūrėjas kunigas Valerijus Rudzinskas, Pilnų namų bendruomenės vadovas Laimonas Mituzas.

Pilnų namų bendruomenė vykdo socialinę-psichologinę priklausomybės ligomis sergančių asmenų reabilitaciją – tai vienas iš šešių pasaulinės reikšmės daugiafunkcis reabilitacijos centras.

Šiame ekologiniame vaistažolininkystės ūkyje vykdoma ir tęsiama ilgametė nepertraukiama projektinė veikla mokslinių tyrimų pagrindu: bioįvairovės išsaugojimas ir gausinimas, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas – inovatyvi vaistažolių džiovykla sukurta panaudojant saulės energiją, atliepiama į Žaliojo kurso vykdymą.

Tai ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės reikšmės projektas, turintis įtakos vaistažolininkystės vystymui Lietuvoje ir socialinės atskirties žmonių įtraukimui į prasmingą veiklą – darbo terapiją jų reabilitacijos metu.