Šiais laikais neužtenka gebėjimų užauginti derlių, reikia mokėti jį parduoti. Regis, nedideliam ūkiui neturėtų kilti tokių klausimų. Apsirikote! Jau pirmaisiais ūkininkavimo metais su derliaus realizavimo sunkumais susidūrė prie Ariogalos (Raseinių r.) ūkį kuriantys jaunieji ūkininkai Indrė ir Mantas Kučinskai.

Į turgus patekti nelengva

Nuo ko, pasikliaudami tik savo jėgomis, kai banko sąskaitoje nėra šimtų tūkstančių, gali pradėti jaunieji ūkininkai? Dažniausiai – nuo uogų auginimo. Taip pradeda Indrė ir Mantas Kučinskai, liejantys ūkio pamatus prie Ariogalos (Raseinių r.).

Turi žinių pagrindą: Indrė baigė tuometinį Aleksandro Stulginskio universitetą (dabar – VDU Žemės ūkio akademija) ir magistro studijas, o vyras Mantas baigė kolegiją Kaune, išmano apie techniką. Jauni ir optimistai – ūkininkavimo pradžiai, regis, to užtenka.

Jaunieji ūkininkai irgi taip manė, tačiau, užauginę pirmąjį braškių derlių ir nusprendę kitąmet didinti plotą, susidūrė su vyresniems jau žinomu išbandymu. „Nesitikėjome, kad susidursime su tokia problema. Paaiškėjo, kad mums, jauniesiems ūkininkams, labai sunku patekti į kai kuriuos miestų turgus“, – sakė I.Kučinskienė.

Ūkininkų turgeliai – pilnutėliai

Dažnai girdime apie miestuose veikiančius ūkininkų turgelius. Tarp populiariausių – Kauno senamiestyje, netoli Kauno pilies, jau 9 metus veikiantis ir šeštadieniais savo ribose vos išsitenkantis ūkininkų turgelis, priklausantis žemės ūkio kooperatyvui „Šeimos ūkis“.

Vienas iš kooperatyvo steigėjų – Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga. Turgelis žinomas ne tik kauniečiams – į jį savo produkciją ūkininkai veža iš visos Lietuvos, pirkėjai taip pat neretai atvyksta iš visų šalies regionų. Pirkėjai šeštadieniais užplūsta šį Kauno senamiesčio kvartalą – šalia esanti automobilių stovėjimo aikštelė ir gretimos gatvės būna pilnutėlės.

Ūkininkai norėtų patekti ir į kitus populiarius turgelius. Deja, vietos nėra tiek, kiek norėtųsi. Kokios galimybės patekti į šį ūkininkų turgelį? „Mielai visus priimtume, bet netelpame, todėl pirmiausia prekybos vietos skiriamos kooperatyvo nariams. Šiuo metu turime 85 narius ir krūvą prašymų įstoti“, – sako Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis.

„Prašymus priimti į kooperatyvą svarsto visuotinis kooperatyvo narių susirinkimas. Priminsiu, kad daugelis kooperatyvo narių įstojo tada, kai buvo sunkiausias išbandymų laikas. Dabar skiname gerus rezultatus, todėl prie kooperatyvo norėtų prisijungti daug ūkininkų. Jeigu priimtume visus prašymą pateikusius asmenis, kiltų chaosas – ūkininkai netilptų mūsų turgeliuose, kiltų sunkiai sprendžiamų problemų“, – sakė V.Juodsnukis.

Plėtros galimybės

Ar kooperatyvas planuoja plėstis? „Sunku pasakyti, nes sugriežtėjo narių registravimo reikalavimai. Kooperatyvas atsako už tvarką prekybos vietose, produktų saugumą, taigi, plečiantis reikėtų daug investuoti. Tačiau artimiausiame visuotiniame kooperatyvo „Šeimos ūkis“ narių susirinkime tarsimės ir dėl plėtros galimybių – priimti naujus narius ar dar atidėti jų prašymus“, – sakė V.Juodsnukis.

Beje, „Šeimos ūkis“ Kaune prekiauja prie prekybos centrų „Molas“, „Rimi“, „Hyper Maxima“. Planuojama prekybos plotą turėti ir prie prekybos centrų „Šilas“. Savarankiški kooperatyvo „Šeimos ūkis“ padaliniai veikia Marijampolėje, Panevėžyje bei Telšiuose.

Be kita ko, „Šeimos ūkis“ suteikia galimybę prekiauti ir kooperatyvui nepriklausantiems ūkininkams, kai turgeliuose yra laisvų vietų. Tačiau šiuo metu jų, žinoma, nėra.

Kaip sužinoti apie tokias galimybes? „Sudėtinga. Juk neturime didelės administracijos, kuri nuolat rinktų tokią informaciją. Tiesiog paliekame tokią galimybę“, – sakė V.Juodsnukis.

Kokios kitos galimybės?

„Šiuo metu mus gelbsti pirkėjų paieška per socialinius tinklus, pavyzdžiui, „Facebook“, bei reklama iš lūpų į lūpas. Pirkėjams braškes galime pristatyti į namus“, – sakė I.Kučinskienė.

Žinoma, vežti kelių kilogramų neapsimoka: „Daug braškių galime vežti kad ir 100 kilometrų. Jeigu jums reikia 40–50 kg braškių, vešime tiek pat kilometrų (40–50 km). Mažiausias braškių kiekis – 15 kg“, – paaiškino I.Kučinskienė.

Pasak I.Kučinskienės, yra galimybių ir net kvietimų braškėmis prekiauti Šiaulių bei Alytaus turguose. Ūkininkų planuose – kitąmet nuomoti plotą prie didžiųjų prekybos centrų.

Beje, šiame ūkyje braškių bus ilgai, nes ūkininkai augina skirtingo ankstyvumo (ankstyvas, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvas) veisles. Braškėms šįmet skirta 60 arų, kitąmet – 1,4 ha, o ateityje yra galimybių pasiekti iš viso 3 ha.

Parengta pagal ŽŪR