Nors už lango kalendorinė vasara, ne visi uogų augintojai gali džiaugtis sirpstančiomis uogomis. Gegužę, per patį serbentų, šilauogių žydėjimą užėjusios šalnos kai kuriuose ūkiuose pražudė praktiškai visą lauktą derlių. Sodininkai apgailestauja ne tik dėl prarastų uogų, bet ir dėl to, kad ne visi uogų augintojai gali pretenduoti į valstybės pagalbą. Maža to, draustis nuo šalnų sodininkams kol kas jokia draudimo bendrovė taip pat nesiūlo, todėl rizikų valdymas – pačių ūkininkų galvos skausmas. 

Serbentų šiemet praktiškai nebus

Pasak Adolfo Jasinevičiaus, pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininko, bendras Lietuvoje auginamų serbentų plotas kiek didesnis nei 3 tūkst. ha. Tačiau šiemet prekinio serbentų derliaus daug tikėtis neverta. Per patį serbentų žydėjimo piką juos pakando šalna. A.Jasinevičius pabrėžia – didžiausias uogininkų baubas – ne kruša, škvalas liūtys, o vis dažniau gegužę ar net vasaros pradžioje užslenkančios šalnos. „2019 metais šalnos pakando didelę dalį vaiskrūmių, o šiemet tai jau masinis reiškinys. Nušalo didelė dalis, maždaug 95 proc., žydinčių serbentų. Kadangi draudėjai nuo pavasarinių šalnų nedraudžia, mes esame priversti dėl patirtų nuostolių kreiptis į Vyriausybę. Bet mūsų sektorius mažas, tad kartais kompensacijas gauname, tačiau ne visada. Mes norėtume stabilumo, o užtikrinti tai galėtų draudimas“, – sektoriaus problemas nusakė A.Jasinevičius.

Kekėse – viena kita uoga

Ne ką geresnė padėtis ir kituose uogynuose. Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas sako, kad nemaža dalis uogų augintojų šiemet skaičiuos ne derlių, o nuostolius. Praradimai ir jo paties ūkyje. Bendrai su šeimos nariais ir kooperuojantis su kaimynu jis augina apie 7 ha medlievų. Tačiau šiemet jų kekėse – viena kita uoga. Tiksliau sakant, kekėje tik po vieną ar dvi uogas, kai turėtų būti bent dešimt. Dar liūdnesnė situacija kai kuriuose didesniuose šilauogynuose, kur derliaus netekimai siekia net iki 95 proc. „Ne ką geresnė padėtis šilauogių ūkiuose, ten tikrai didelė bėda. Nuostolių patyrė ir kai kurie braškių augintojai. Aviečių augintojams šį pavasarį nušalo aviečių ūgliai, o tai prilygsta derliaus netekimui“, – apgailestauja T.Gurskas.

Uogakrūmis ne sodo augalas?

Jis stebisi, kad vieniems uogų ir obuolių augintojams Vyriausybė ryžtasi kompensuoti patiriamus nuostolius, o štai kiti uogų augintojai lieka už borto. „Mums Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sako, kad jie kompensacijas moka sodo augalams, tačiau jie nesupranta, kad sodo augalas yra ir vaiskrūmis. Jeigu žiūrėtume formaliai, pagal apibrėžimą, kas yra sodas, juodu ant balto rašoma, kad tai yra vaismedžiais ir vaiskrūmiais apsodintas žemės plotas. Bet kažkodėl ministerija vaismedžius pripažįsta kaip sodo augalus, o vaiskrūmių – ne. Jeigu nuostolių patiria šilauogių, aviečių augintojai – tai nėra pripažįstama, šį klaida turėtų būti nedelsiant ištaisyta. Juk mes lygiai taip pat netenkame derliaus, patiriame nuostolius, kuo mes kitokie nei, tarkime, obuolių ar serbentų augintojai?“, – logikos pasigedo Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas.

T.Gurskas sako ne iš vieno sodininko girdėjęs, kad kreipiantis į savivaldybių žemės ūkio skyrius dėl žalos kompensavimo, gaunamas toks pats atsakymas – svarainių, aviečių, šilauogių ar braškių augintojams nuostoliai nebus padengiami, nes tai nėra sodo augalas. „Mes kaimuose sukuriame tikrai daug darbo vietų. Labai nemalonu, kad į vienus uogų augintojus žiūrima vienaip, o į kitus – jau kitaip. Jei nesikeis toks požiūris, kam tada auginti uogas ir vargti?“, – nusivylimo neslepia T.Gurskas.

Didesnė dalis uogų augintojų riziką nori valdyti pasinaudodami draudimu. Tiesa, šį žingsnį žengti sudėtinga, nes draudimo įmonės į draustinų įvykių sąrašą neskuba įtraukti šalnų. Taip yra dėl labai paprastos priežasties – uogininkystės sektorius mažas, o rizika – labai didelė, todėl toks draudimas būtų labai brangus.

ŽŪM pasiteiravus, kodėl egzistuoja tokia nelygybė tarp uogų augintojų, ŽŪM specialistai į klausimą neatsakė, tik išdėstė tai, kad ūkininkai turės daugiau galimybių pasiskolinti. Pasak ministerijos, atsižvelgiant į Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ pateiktas pastabas skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ pakeitimo projektui, susijusias su sodininkystės sektoriaus ūkių COVID-19 krizės metu paimtų lengvatinių paskolų refinansavimo poreikiu bei galimu apyvartinių lėšų trūkumu dėl patirtos šalnos augalų vegetacijos laikotarpiu, sodininkystės sektorių įtraukė į paskolų priemonės prioritetinių sektorių sąrašą, nustatydama tokias lėšų išskolinimo sąlygas:

·         iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. paskolų priemonės lėšos skolinamos žemės ūkio veiklos subjektams, vykdantiems pienininkystės, paukštininkystės, kiaulininkystės ir (ar) sodininkystės veiklą, kai pajamos iš tos veiklos per 2022 m. sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų;

·         nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. spalio 2 d. paskolos teikiamos ūkio subjektams, kurių viena iš vykdomų veiklų yra: paukštininkystė, kiaulininkystė, galvijininkystė, avininkystė ir ožkininkystė, daržininkystė ir sodininkystė, akvakultūra, ekologinė augalininkystė;

·         po 2023 m. spalio 2 d. paskolos gali būti teikiamos visiems tinkamiems žemės ūkio veiklos subjektams.

Pagal Paskolų priemonę, paskolos gali būti teikiamos žemės ūkio veiklos subjektams, kurie dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą patiria sunkumų, trumpalaikiam turtui įsigyti, darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams mokėti, biologiniam turtui įsigyti, anksčiau prisiimtiems įsipareigojimams finansų įstaigai vykdyti.

Planuojama skirti finansavimo suma 2023 m. II pusmetį pagal priemonę paskoloms teikti sudaro 23 mln. eurų.

Paskolos teikiamos ne ilgesniam kaip 72 mėnesių laikotarpiui ir turi būti išmokėtos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Paskolų priemonės Projektas šiuo metu yra pateiktas derinti Europos Komisijai.

Riziką bando valdyti pats

O štai Molėtų rajone šilauoges, gervuoges, braškes, avietes, putinus auginantis Šarūnas Cijūnaitis skųstis neturi dėl ko. Kadangi jo ūkis visai netoli ežero, nedidelė šalna ypatingo nuostolio nepadarė, šalna paveikė tik maždaug 10 proc. žiedynų. „Nemanau, kad tai rodiklis, dėl kurio turėčiau kreiptis pagalbos. Su šalnomis jau taip yra, kad labai svarbu, kokiame augalo žydėjimo tarpsnyje ateina šaltukas. Kartais ir vienas laipsnis žemiau nulio gali būti pražūtingas, o kartais ir minus keturi laipsniai nepakenkia“, – tikina jaunasis ūkininkas.

T.Gurskas: „Dar liūdnesnė situacija kai kuriuose didesniuose šilauogynuose, kur derliaus netekimai siekia net iki 95 proc. Nuostolių patyrė ir kai kurie braškių augintojai. Aviečių augintojams nušalo aviečių ūgliai, o tai prilygsta derliaus netekimui.“

Jo nuomone, pats geriausias draudimas nuo šalnų – investicija į laistymo sistemas, purkštukus, kurie padeda nuo jų apsisaugoti. „Mano nuomonė yra tokia, kad kai esi mažas, niekas tau nenori padėti, dėl to gelbėtis reikia pačiam. Paprasčiausias būdas patiems mažiausiems ūkiams – agroplėvelė, o didesniems – laistymo sistema. Šiuo atveju brangiausiai atsieina siurblinė, o maždaug hektaro dydžio ūkiui laistymo sistema, vamzdynai, purkštukai atsieis apie 5 tūkst. eurų“, – pačiam rūpintis rizikų valdymu pataria Š.Cijūnaitis.

Ieško metodikos draudimui

Tačiau didesnė dalis uogų augintojų riziką nori valdyti pasinaudodami draudimu. Tiesa, šį žingsnį žengti sudėtinga, nes draudimo įmonės į draustinų įvykių sąrašą neskuba įtraukti šalnų. Taip yra dėl labai paprastos priežasties – uogininkystės sektorius mažas, o rizika – labai didelė, todėl toks draudimas būtų labai brangus. Apie tai praėjusią savaitę diskutavo Lietuvos pramoninių uogynų augintojų asociacijos ir savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ atstovai. Susitikime dalyvavęs Michaelis Lösche, VH savidraudos fondo vaisių, daržovių, uogų draudimo produktų ir žalų reguliavimo skyrių vadovas, sutiko, kad uogininkystė yra jautrus žemės ūkio sektorius, nes čia itin svarbu yra kokybė ir prekinė išvaizda. Tačiau, pasak jo, naujų rizikų įvedimas į savidraudos sistemą brangiai kainuoja, todėl būtina kruopščiai apgalvoti žalų vertinimo metodiką.

Šiuo metu nedraudžiamos žalos uogų augintojams yra šios: vaisių kritimas, šalnos, audros, lietus, ligos, kenkėjai, nudegimai nuo saulės, paukščių nulesimas, nepilnas prisirpimas.

Nuo šalnų VH savidraudos fondas draudžia Nyderlandų, Vokietijos, Belgijos, Kroatijos, Italijos uogų augintojus. Kai kuriose šalyse dalį draudimo įmokos kompensuoja valstybė. Valdyti šalnų riziką jau kuris laikas siekia ir lenkų bei lietuvių uogininkai. Vis dėlto įtikinti draudėjus prisiimti naują riziką nėra paprasta. „Kai pradėjome šį draudimą taikyti Nyderlanduose, pirmieji metai buvo puikūs, jokių šalnų nebuvo, bet kitąmet jos pasireiškė labai stipriai. Supratome, kad šalnos – sisteminė rizika ir brangiai kainuoja. Nereikėtų tikėtis, kad draudimas nuo šalnų kainuos tiek, kiek kainuoja draudimas nuo sausros ar krušos“, – pabrėžė Martynas Rusteika, savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas.

A.Jasinevičius paminėjo dar vieną rūpestį, susijusį su šiltėjančiu klimatu, – tai kenkėjų antplūdžiai. Kadangi mūsų klimato zona priskiriama prie šiaurinės, mūsų ūkininkai gali naudoti mažiau įvairių pesticidų, nei, tarkime, lenkų žemdirbiai. Tai taip pat gerokai apsunkina uogų auginimo verslą, nes kontroliuoti kenkėjus darosi vis sunkiau.

Susitikime dalyvavę uogų augintojai diskutavo dėl galimo draudimo nuo šalnų modelio Lietuvai, tačiau abi pusės išsiskirstė sutarusios atlikti namų darbus ir dar kartą sėsti prie derybų stalo.