Karo niokojamos Ukrainos Juodosios jūros uostai blokuojami okupantų, todėl pastaroji ieško naujų kelių pernykščio derliaus grūdų eksportui. Nors sausumos kelias gerokai ilgesnis ir brangesnis nei jūros, ukrainietiškus grūdus geležinkeliais planuojama eksportuoti per Klaipėdos, Rygos uostus. Balandžio pabaigoje suplanuotas ir pirmas bandomasis krovinio gabenimas iš Ukrainos į Lietuvą, aplenkiant Baltarusiją. Šis reisas turėjo atskleisti šio kelio spragas ir taisytinas logistikos vietas, tačiau traukinys iš Ukrainos vis dar nepajudėjo.

Kyla humanitarinė krizė

Rusijos karinė agresija pražudė ne tik tūkstančius ukrainiečių, bet kelia ir humanitarinę krizę pasaulyje. Ukraina – penktoji pagal dydį kviečių eksportuotoja. Rusijai toliau apšaudant ir bombarduojant Ukrainos teritoriją, Ukrainos žemdirbiai negali užtikrinti sėjos. Rusijai užblokavus šalies jūrų uostus, Ukraina negali išvežti 20 milijonų tonų pernai metų derliaus grūdų. Dėl to labiausiai pažeidžiamuose regionuose pakilusios kainos ir žaliavų trūkumas gali sukelti badą. Vis garsiau kalbama, kad gyvenimo lygio blogėjimas Artimųjų Rytų ar Afrikos regione skatina skurdą ir migracijos srautus.

Prieš kelias savaites Lietuvoje lankęsis Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministras Mykola Solskyi teigė, kad prieš karą Ukraina eksportuodavo iki 5 mln. t grūdų per mėnesį. Balandį šalis eksportavo juos per Dunojų, Rumunijos Konstancos uostą, taip pat per Vengriją, Lenkiją. Okupantams nesitraukiant, Ukraina priversta ieškoti naujų eksporto krypčių. Pastarosios veda ir per Baltijos šalių uostus. Ministras pastebėjo Klaipėdos ir Rygos uostų potencialą teigdamas, kad per juos galima gabenti nemažai grūdų. Pasak jo, eksporto mastas tiesiogiai priklausys nuo to, kaip pavyks išspręsti transportavimo klausimus. Didžiausias iššūkis – traukinių bėgiai. Lenkijoje geležinkelių vėžė siauresnė nei Lietuvoje, Latvijoje ir Ukrainoje, dėl to pasienyje tenka keisti vagonų riedmenis.

Balandžio pabaigoje suplanuotas bandomasis vežimas geležinkeliu per Lenkiją į Klaipėdos uostą. Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, Ukrainos partneriams pasiūlytas maršrutas eina nuo Medykos terminalo (Lenkijos ir Ukrainos pasienyje) iki Klaipėdos uosto Lietuvoje. Jis pabrėžė, kad Lietuvos krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ yra visiškai pasiruošusi gabenti šį krovinį ir prieš kelias savaites pateikė pasiūlymų Ukrainos bendrovėms dėl grūdų vežimo. Ministro M.Skuodžio teigimu, siekiant įveikti krovinių pristatymo problemas, su Lenkijos infrastruktūros valdytoju sutarta, kad Lietuvos ir Lenkijos pasienio stotis prie Trakiškių galėtų dirbti visą parą.

Grūdų gabenimo data dar nepatvirtinta

Kaip VL sakė „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos atstovė Kotryna Dzikaraitė, bendrovė „LTG Cargo“ šiuo metu dirba ieškodama naujų veiklos diversifikacijos krypčių ir būdų, kaip padėti klientams pervežti krovinius – tarp jų ir grūdus. Praėjusią savaitę bendrovė pradėjo bandomąjį važiavimą iš Kauno intermodalinio terminalo į Ukrainą per Lenkiją. Laukiama konteinerinio traukinio, kuris turi atgabenti 50 konteinerių su kroviniais. „Tai pirmasis reisas „Lietuvos geležinkelių“ grupės istorijoje, kai kroviniai iš Ukrainos Lietuvą geležinkeliu pasieks aplenkiant Baltarusiją“, – pabrėžia K.Dzikaraitė.

Tačiau kol kas bandomasis traukinys Lietuvos dar nepasiekė. „Lietuvos geležinkelių“ atstovės teigimu, jis yra Lenkijos ir Ukrainos pasienyje ir kol kas dar nėra pakrautas Ukrainoje. Šiuo metu sprendžiami įvairūs klausimai, tarp jų – organizaciniai logistikos Ukrainoje aspektai. „Šio bandomojo vežimo metu siekiama įvertinti technologinius naujo maršruto aspektus, krovinių gabenimo terminus, galimus logistikos iššūkius ir jų sprendimus. Pakrovus traukinį suplanuotomis prekėmis bus galima įvertinti, kada jis pasieks Lietuvą. Kol kas pirmojo grūdų gabenimo reiso iš Ukrainos data nėra patvirtinta. Įvertinus visas aplinkybes ir technologinius sprendimus, bendrovė detaliau informuos apie grūdų vežimus“, – VL sakė K.Dzikaraitė.

Lietuvoje nauju maršrutu krovinius gabens „LTG Cargo“, o nuo Ukrainos–Lenkijos pasienio – dukterinė bendrovė „LTG Cargo Polska“.

Klaipėdos uostas pasiruošęs

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako teigimu, uostas yra pasirengęs krauti dalį Ukrainoje užaugintų grūdų, tačiau iki šiol nežinoma, kada bus galima sulaukti reguliaraus grūdų srauto. Pasiteiravus, kiek Klaipėdos uostas būtų pajėgus krauti ir išgabenti ukrainietiškų grūdų, akcentavo, kad 2021 metais Klaipėdos uoste grūdų krauta 3,3 mln. t, o metinis uosto grūdų krovos pajėgumas siekė 5,8 mln. t.

Rusijai užblokavus šalies jūrų uostus, Ukraina negali išvežti 20 milijonų tonų pernai metų derliaus grūdų. Dėl to labiausiai pažeidžiamuose regionuose pakilusios kainos ir žaliavų trūkumas gali sukelti badą.

„Taip pat neatmetama galimybė esant poreikiui panaudoti kitų terminalų pajėgumus, atsiradusius dėl rusiškiems ir baltarusiškiems kroviniams taikomų sankcijų. Klaipėdos uostui svarbūs prekybiniai ryšiai su kiekviena šalimi. Daug metų dirbome, kad išplėstume prekybos partnerių, kurie drauge taip pat augina bendrus uosto krovos rezultatus, ratą. Krovinio praradimas iš kiekvieno, net ir mažiausio prekybos partnerio, atsiliepia Uosto direkcijos pajamoms, konkrečių uoste veikiančių įmonių pajamoms, taip pat įtakos turi ir kitiems susijusiems verslams: laivų agentams, ekspeditoriams, deklarantams ir kitiems“, – dėl sumažėjusių krovos apimčių įsigaliojus sankcijoms Rusijai ir Baltarusijai apgailestauja A.Latakas.

Pasiteiravus, ar karo niokojama Ukraina yra pajėgi sumokėti už jai teikiamas paslaugas gabenant ir kraunant grūdus, A.Latakas komercinių susitarimų atskleisti tikino negalintis, nes įprastai atsiskaitymai už suteiktas paslaugas yra apibrėžti komerciniais susitarimais tarp krovinio siuntėjo ir gavėjo.

Gelbsti grūdų kaina

Nors viešai tikslūs skaičiai nėra skelbiami, Ukrainai grūdų eksporto kelias pabrango. Kol nebus išlaisvinti Juodosios jūros uostai, o drauge ir jūros eksporto keliai, besiginanti Ukraina priversta ieškoti sausumos maršruto savo kroviniams. Ukrainiečius gali paguosti tik tai, kad šiuo metu laikosi aukštos grūdų supirkimo kainos. Pirmadienį Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras leidinyje „Agro rinka“ skelbė, kad šių metų balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje kviečių supirkimo kaina padidėjo. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų paskutinę balandžio savaitę kviečius supirko vidutiniškai po 341,68 Eur/t. Palyginti su kaina, buvusia prieš savaitę, balandžio 18–24 d., ji padidėjo 7,45 proc. ir buvo 64,02 proc. didesnė nei prieš metus.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sutinka, kad šiandieną Ukrainos ūkininkus ir grūdų pardavėjus gelbsti rekordinėse aukštumose besilaikančios grūdų kainos. Tai esą jiems suteikia progą grūdus gabenti lankstu per Lenkiją į Lietuvą, Latviją ne tik traukiniais, bet ir vilkikais.

 „Dabartinės grūdų kainos ir praėjusiais metais turėti javų auginimo kaštai Ukrainoje leidžia pelningai juos transportuoti net ir planuojant ilgesnę jų kelionę. Kalbu apie tai, kad grūdai gali pasiekti uostus ne tik geležinkeliu, bet ir krovininiais automobiliais. Pirmosios grūdų siuntos krovininiais automobiliais jau pasiekė ir Lietuvą. Dalis grūdų, pavyzdžiui, kukurūzai, lieka Lietuvoje, nes mums jų labai trūksta. Ypač žaliavos trūksta paukštynams“, – apie iš Ukrainos atgabenamus grūdus į Lietuvą kalba parlamentaras. Į Lietuvą iš Ukrainos taip pat atkeliauja ir aliejinės kultūros, kurių tiekimas anksčiau buvo sutrikęs. Tikimasi, kad atsinaujinęs tiekimas padės normalizuoti ir aliejaus, ir kitų produktų, kurių gamybai reikalingas aliejus, kainas.

Humanitarinis koridorius per Baltarusiją

K.Starkevičius įsitikinęs, kad Lietuva gali būti tvirta partnerė Ukrainai, tačiau jis pripažįsta, jog būtume pajėgūs transportuoti tik 2 mln. t grūdų per metus. Tam, kad grūdai Lietuvą pasiektų greičiau ir patogiau, valstybės svarsto galimybę atverti humanitarinį koridorių per Baltarusiją. Tačiau planus temdo besitęsiantis karas ir agresyvi kaimynės politika.

„Kol nesibaigs karas, kol nebus pasiekta Ukrainos pergalė, diskutuoti apie eksportą per Juodąją jūrą beprasmiška. Su Ukrainos žemės ūkio ministru diskutavome, kad jiems labai padėtų humanitarinis koridorius per Baltarusiją. Tai siejama su pasauline maisto krize. Jeigu toliau vyks karas, maisto krizė Afrikoje ir kitose besivystančiose šalyse tik gilės. Jeigu ir toliau jų nepasieks ukrainietiški grūdai, kils badas, didės migracijos srautai į Europą. Humanitarinio koridoriaus atvėrimą sunkina tai, kad Baltarusija įsitraukusi į karą. Ji savo karines bazes yra atidavusi Rusijos kontrolei ir toliau tęsia agresyvią politiką. Abiem šioms šalims įvestos sankcijos, tačiau, siekiant išvengti pasaulinės maisto krizės, būtų galima susitarti dėl humanitarinio koridoriaus. Juk ir dabar rusiškas transportas vyksta į Kaliningrado sritį visiškai netrikdomai, nes mes laikomės susitarimo. Tačiau neaišku, ar Baltarusijos šeimininkas Putinas leistų atidaryti koridorių, labai realu, kad jis tam priešintųsi. Vis dėlto, apie tai yra kalbama“, – pabrėžė K.Starkevičius. Dar vienas trikdis, kuris gali paveikti humanitarinio koridoriaus tiesimą per Baltarusiją, yra tai, kad pasienyje su Ukraina apgadinti bėgiai. Tačiau ukrainiečiai sutinka, kad gedimai nėra rimti ir juos būtų galima nesunkiai sutaisyti, tačiau tam nesiryžtama baiminantis, kad jais iš Baltarusijos gali judėti kariniai ešelonai.

K.Starkevičius užsiminė, jog Seimo Ekonomikos komiteto delegacija planuoja greitu metu lankytis Ukrainoje ir spręsti grūdų eksporto klausimą per Lietuvą. Kada tiksliai ir kur planuojamas mūsų parlamentarų susitikimas su Ukrainos Rados Ekonomikos komiteto nariais – neskelbiama.

Baltarusiška vėžė neatsivers ir pasibaigus karui

Ekonomistas Marius Dubnikovas daug vilčių į Baltarusiją nededa ir netiki, kad greitu metu būtų atnaujintas krovinių gabenimas per šią šalį. Jo žiniomis, „Orlen Lietuva“ naftos krovinius į Ukrainą gabena apeidama Baltarusiją. „Kol nesibaigs karas Ukrainoje, esu įsitikinęs, kad lietuviški kroviniai pigiausiu keliu, t.y. per Baltarusiją, nekeliaus. Net ir pasibaigus aktyviai karo fazei, nemanau, kad sankcijos nustos galioti. Gali būti, kad bus pereita į ekonominius ir diplomatinius mūšius, todėl senieji importo ir eksporto keliai taip greitai neatsikurs“, – atvirai kalba ekonomistas M.Dubnikovas. 

Jis sutinka, kad stipriai pabrangę grūdai – savotiška gelbėjimosi valtis karo talžomai Ukrainai. „Sunku nutuokti, kiek Ukrainai pabrango grūdų gabenimas. Aišku tai, kad kaina tikrai didesnė. Tačiau kviečių, sojų, rapsų kainos yra rekordinėse aukštumose ir tai leidžia amortizuoti pervežimo kaštus. Mes netekome krovinių iš Baltarusijos, todėl ukrainietiški kroviniai praradimus padėtų kompensuoti, tereikia išspręsti logistikos klausimus. Ukraina užaugina tiek produkcijos, kad mes, net jei ir turėtume idealias sąlygas juos transportuoti, nebūtume pajėgūs visko eksportuoti. Turime probleminį „butelio kakliuką“ – nesutampančias vėžes, ir reikia skubiai spręsti šį klausimą“, – įsitikinęs M.Dubnikovas.

Ekonomistas neabejoja, kad ukrainietiški kroviniai naudingi Lietuvai, nes tai padėtų išnaudoti didesnę geležinkelių infrastruktūros dalį. Šiuo metu ne visi jos pajėgumai išnaudojami ir taip nukenčia ne tik geležinkelio darbuotojai, bet ir verslas, ant kurio pečių gula didesni transportavimo kaštai.