Nors įvairių veislių bulvės subręsta skirtingu laiku, augintojai sako, kad dauguma populiariausių veislių jau subrendo.

Sakoma, kad tinkamiausias laikas bulviakasiui – nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio, tačiau tokios vėlumos paprastai mažai kas laukia – skuba anksčiau, kol nesubjuro orai.

Juolab kad geriausias „vaistas“ nukastoms bulvėms – saulės šviesa. Taip išvengiama grybelinių ligų, sutvirtėja ir apdžiūna odelė.

Kaip tik praėjusį savaitgalį sąlygos buvo idealios – kaitino „sveikatos“ nukastiems gumbams suteikianti saulė.

Ar jau galima kasti, galima nuspėti iš lupenų. Kai gumbai subręsta, juos lengva atskirti nuo bulvienojų šaknų.

Žalios, vėlyvesnių bulvių veislių, virkščios nupjaunamos prieš 7–10 dienų, o parudavusios – prieš 2–3 dienas iki bulviakasio.

Bulves per žiemą geriausia laikyti 2–5 laipsnių temperatūroje. Jei parinksite šiltesnę aplinką, bulvės pradės anksčiau dygti, o jei per žemą – sušals.

Bulves galima supilti į ne aukštesnes nei 1,5 m krūvas. Kitas būdas – jas suberti į dėžes skylėtais šonais. Jas patartina sudėti ant paaukštinimų, 15–20 cm virš grindų. Tai svarbu, nes po tam tikro laiko bulvės ima drėkti, taip sukuriant idealią galimybę plisti įvairių ligų židiniams.

Nuo seno Lietuvoje bulviakasiui buvo kviečiama talka, o talkininkai vaišinami iš bulvių pagamintais patiekalais – kugeliu ar cepelinais.

Talkininkams svarbu – bulvių negalima mėtyti iš aukščiau nei 20–30 centimetrų, antraip jos prastai laikysis.