Kardeliai – viena populiariausių Lietuvoje vasaros pabaigos–rudens pradžios gėlių. Tiesa, dauguma žiedų į mūsų šalį atvežama iš užsienio, nors jau ir Lietuvoje yra gėlininkų-kardelių augintojų, kurie juos augina ne tik sodybų grožiui, renka jų kolekcijas, užsiima kardelių selekcija, dalyvauja parodose – kai kam kardelių auginimas tampa ir alternatyva kitoms ūkininkavimo veikloms.

Vasara plušant prie kardelių

Baraginės kaimo (Patašinės sen., Marijampolės sav.) ūkininkė Zita Siaurusevičienė kardelių auginimą išvystė į verslą, jai nešantį pajamas jau esant užtarnautame poilsyje. Gėlininkė profesionalė kasmet savo ūkio žemėje pasodina kelis tūkstančius gumbasvogūnių ir iš jų išaugina bei pražydina tūkstančius skinamų kardelių puokštėms. Daug metų draugaudama su gėlėmis, dekoratyviniais augalais, ūkininkė gamtoje išmoko perskaityti būsimus reiškinius.

Pasak Zitos, augalai jai iš anksto parodė, kokia bus 2024 metų vasara. „Nuo pavasario mūsų tujos apsipylė sėklomis. Sūnui sakiau, kad bus labai karšta vasara ir viskas pasitvirtino. Tą žinodama, iš anksto pasirūpinau laistymo žarnomis ir vandens siurbliu. Turime išsikasę 4 arų dydžio tvenkinį, jame vandens laistymui užteko, nors pastaruosius mėnesius beveik kiekvieną vakarą reikėdavo kardelius laistyti“, – pasakojo nenuilstanti gėlininkė.

Pasak ūkininkės, kardeliai labai mėgsta drėgmę, o jeigu jie būtų jautę drėgmės stoką, tai dėl to net nebūtų sukrovę ir išleidę žiedynų-varpų, kurias sudaro 14–20, o kartais ir dar daugiau žiedų. Todėl laistydama išgelbėjo augalus, šie gausiai žydėjo, o žiedai buvo vešlūs, standūs.

Norint išauginti gražius kardelius, teko laiku juos ir patręšti. Kardelių lauką ūkininkė ravėjo penkis kartus ir šį darbą galėjo patikėti tik savoms rankoms, nes kauptuku aplinkui kardelio daigą ravėti buvo neįmanoma, netyčia užkabinusi, pajudinusi galėjo sužeisti augalo gumbasvogūnį. Į sužeistą augalą, anot jos, paskui greitai įsimeta ligos, puviniai ir augalas dėl to gali net žūti.

Šiemet Z.Siaurusevičienės lysvėse kardeliai žydėti pradėjo savaite anksčiau negu pernai – šeimininkė žiedus skinti pradėjo liepos pirmojoje pusėje. Ankstesniais metais skynimą ūkio šeimininkė baigdavo iki rugsėjo 12 dienos, apie Šilines, švenčiant Švč. Mergelės Marijos gimimą. Tačiau šiemet jau iki rugsėjo 1-osios, kai kardelių ieškojo moksleiviai, norintys juos dovanoti mokytojams, šio ūkio augimvietėse žiedų nebeliko, juos ūkininkė jau buvo išskynusi.

Kardelių žiedų paklausa šį sezoną ūkio šeimininkės ir vėl nenuvylė. „Matyt, tokią gyslelę turiu, kad iš manęs žmonės gėles perka noriai ir vėl jų sugrįžta“, – grįžtamuoju ryšiu džiaugėsi ūkininkė iš Baraginės.

Marijampolės ūkininkų turgavietėje lankytojai dažnai stabtelėdavo prie Z.Siaurusevičienės siūlomų kardelių pasigrožėti jų įvairove, spalvų gama. Puokštes gėlininkė sugrupuoja pagal ilgį, žiedo formą, spalvą. Augina ir miniatiūrinių kardelių, iš jų sukuria puokšteles. Kai jau neturi daug vienos spalvos kardelių, sukuria linksmesnių margų puokščių. Gyvenimas privertė daug ko gėlininkę išmokti ir nesustoti. Išskynus žiedus, rugsėjo mėnesį kardelių lauką vis palaistys tam, kad jie nesuvargtų, turėtų maisto medžiagų ir kitiems metams užaugintų dar didesnes „bulvytes“.

Lepiausios garbanotosios

Užsiimti gėlininkyste Z.Siaurusevičienei nuolat padeda sūnus ir jo šeima. Sūnus pavasarį traktoriumi įdirba bei paruošia žemę, savos gamybos žagriuke suformuoja vagutes. Sezono pradžioje ūkininkei tenka ne mažiau atsakingas darbas – nuo kiekvieno sodinimui ruošiamo gumbasvogūnio nulupti lukštą. Išvaduota iš lukštų sodinamoji medžiaga popierinėse dėžėse dar apie mėnesį laikoma šiltoje, šviesioje patalpoje, kur jų nesiektų tiesioginiai saulės spinduliai.

Kai ateina metas sodinti, gumbasvogūniai jau būna užsiauginę po tvirtą, apie 5 cm dydžio subrendusį žalią daigą. Jeigu nedaigintų, išluptas iš lukšto gumbasvogūnio daigelis sodinimui būtų per daug gležnutis. Lauką, kuriame augina kardelius, iš pietvakarių pusės užsodinę 1,2 m aukščio tujų gyvatvore. Ji gelbsti ir sudaro labai gerą užuovėją, kai atsisuka vėjai iš vakarų – kardelius mažiau išvarto.

Šiemet gumbasvogūnius Zita sodino penkias dienas ir sodinimą užbaigė gegužės 11 dieną. Jos teigimu, sodina gilokai į vagutes, po to žemę gražiai užlygina ir laukia, kol sudygs, bet budrumo nepraranda. Augančius kardelius gali pulti kenkėjai, dažniausiai tripsai. Tada su jais reikia „suvesti reikalus“, kad jie nekandžiotų gėlių.

Zita stengiasi agresyvios chemijos naudoti kuo mažiau, tik būtiniausiu atveju, nes gėlių lauke dirba be pirštinių, laikosi taisyklės – jeigu chemiją panaudoja, tik praėjus mėnesiui gali skinti žiedus. Kovoje su kenkėjais ji purškimui kelis kartus naudojo česnakų ištrauką. Tada nekenkia ir jai pačiai, nes ravi be pirštinių, ir kitiems, kurie nusipirks nuskintų žiedų. „Nemoku dirbti prie gėlių su pirštinėmis“, – tikino augintoja.

Jai tenka nuskintas gėles rūšiuoti. Tas, kurios vėjo išvartytos, išauga kreivais kotukais, jas atskiria ir parduoda atskirai. Jų niekad nemaišo į tiesių kotų gėlių puokštes, o žmonės patys sprendžia, kurių nori.

Ūkininkė patikino, kad jeigu neparuoštų nuskintų gėlių transportavimui, tai į turgelį nuvežtų gal tik „košę“. Moteris susikarpo polietileno juostelių ir jas naudoja puokščių surišimui. Ji ir kitus instruktuoja, kaip vežant reikia elgtis su kardelių puokšte.

„Tos, kurios garbanotais žiedais, atrodo lyg būtų nulipdytos iš vaško. Lydžiu žmogų iki jo automobilio ir parodau, kaip kardelių puokštę padėti, įspėju, kad saugotų. Jeigu paguldys ant žiedų, tai kitos tokios lepios, kad tie žiedeliai tuoj trekšt – arba susiglamžo, arba visiškai nulūžta“, – aiškino ūkininkė. Jos nuolatiniai klientai gėlininkei dėkoja ir patikina, „jau jūs mums visą instruktažą pasakę“.

Ji pridūrė, kad karališkų kardelių žiedai kaip stikliniai, labai traškūs, bet jeigu žiedelis nulūžta, nukrenta, tai ir nepamerktas į vandenį apie savaitę dar žydi, atrodo, kaip tik būtų nuskintas. Pasak gėlininkės, tos, kurios negarbanotos, tai ne tokios ir lepios. Jų puokštėms, jeigu kai kada netyčia ir parvirsta, ir susiglaudžia, nieko nenutinka. Be rugsėjo 1-osios, kardelius žmonės perka ir kitomis progomis, o papuošti bažnyčios altoriui ūkininkė kartais kardelių puokštę tiesiog dovanoja.

Baraginės kaimo gėlininkė prisipažino, kad gėlių auginimas jai didelis malonumas – pasisėja, pasisodina ir žiūri, kas pražydės. „Parvažiuoji iš miesto namo, tai leki pažiūrėt, gal kokia nauja gėlytė pražydėjus. Toks užsiėmimas, kad paskui nejauti, kur ką skauda. Gėlės man kaip terapija, vaistas nuo ligų“, – tikino moteris.

Su gėlėmis nuo vaikystės

„Mano ūkio kryptis – gėlininkystė ir dekoratyvinių augalų puoselėjimas, tradicijų tęsimas, bet dabar jau mažinu apimtis, nes jau ne tas amžius“, – kalbėjo Z.Siaurusevičienė.

Moteris prisiminė jaunystės metus, kai mokėsi Kauno I.Mičiurino tarybiniame ūkyje-technikume želdynų techniko specialybės. Jos diplominio darbo bei praktikos Kauno botanikos sode vadovė buvo mokslų daktarė Danutė Dainauskaitė. Jos globoje Zita atsidūrė ir 2000 metais, įstojusi į Lietuvos gėlių selekcininkų draugiją. Tačiau Zitos selekcinę veiklą kuriam laikui buvo pristabdžiusi naujo namo statyba. Todėl rimta kardelių selekcija ji pradėjo užsiimti nuo 2014 metų. Antrą kartą prie to sugrįžo 2018 metais.

Z.Siaurusevičienė skaičiuoja, kad turi apie 200 savo išvestų kardelių veislių. Kryžmino ir pernai, bet dar rezultatų neturi, nes šis procesas gerokai užtrunka. Ne taip greitai įvyksta, kaip kitiems iš šalies atrodo, nes selekcijoje naudoja ne svogūnėlius, o sėklytes. Baraginės kaimo gėlininkės indėlis paminėtas dr. D.Dainauskaitės knygoje „Lietuvių gėlės tėvynėje ir svetur“.

Po studijų Z.Siaurusevičienė dirbo apželdinimo meistre, vėliau apželdintoja medelyne. Gėlės Zitą lydi nuo mažų dienų, jos mama buvo patyrusi gėlių augintoja, tuomet priklausiusi gėlininkų draugijai. „Nuo vaikystės, atsimenu save kokių 6 metų, jau gėlių darželius formavau. Gėlininkystė man visada prie širdies, o be žemės aš turbūt net nemokėčiau gyventi“, – atviravo ūkininkė-gėlininkė.

Augindama kardelių plantaciją, Zita kartu savo sodyboje kuria ir grožį. Jai pavyksta prisidurti ir prie ne per didžiausios pensijos priedą iš ūkio ir taip pasididinti savo pajamas. Sakė, kad niekam ant sprando gyvenime nesėdėjo, visą laiką pati užsidirbo duoną.

Pildo kardelių kolekciją

Buvusi policijos pareigūnė, kalvarijietė Daiva Macijauskaitė savo sodyboje rimčiau auginti kardelius didesniuose plotuose pradėjo prieš 8–9 metus. Ji pasodina apie 10 tūkst. gumbasvogūnių. Šios gėlininkės kolekcijoje – 220–230 skirtingų kardelių veislių. Kardeliai pražysta visomis įmanomomis spalvomis – nuo juodos iki baltos, tik mėlynos spalvos kardelių Daivos kolekcijoje kol kas dar nėra.

Gėlininkė ir toliau nesustoja, ieško naujovių – kiekvienais metais įsigyja kažką naujo, ieško ir atranda gražesnių, įdomesnių kardelių. Gumbasvogūnius siunčiasi iš Lenkijos, Čekijos, Ukrainos, Latvijos, anksčiau jų yra parsisiuntusi ir iš Rusijos gilumos. Taip pat svogūnėliais keičiasi ir su Lietuvos augintojais.

D.Macijauskaitės duomenimis, rimčiau kardelių auginimu mūsų šalyje užsiimančių gėlininkų nėra daug. Šiemet surengtos dvi parodos. Į Šiaulių botanikos sode vykusią parodą kardelių atvežė tik D.Macijauskaitė. Jos pastebėjimu, kartu vyko vasaros Žolinės šventė, įvairios edukacijos. Šioje išvykoje ji sutiko įvairiausių gėlininkų, kurie pristatė jurginus, viendienes, vandens lelijas, sukulentus, kaktusus, pelargonijas. O ir pats Šiaulių botanikos sodas pirmą kartą jame apsilankiusiai D.Macijauskaitei paliko ryškų įspūdį.

Daiva nusivežė apie 40 skirtingų kardelių žiedų, nes tai dienai tiktai tiek ir žydėjo. Jos aiškinimu, paprastai visų turimų neįmanoma parodyti iš karto, nes kardelių toks jau žydėjimas: vieni pražysta anksčiau, kiti – vėliau. Paprastai jie žydi mėnesio skirtumu nuo ankstyviausių iki vėlyviausių, bet šiemet, kai buvo tokia šilta vasara, sužydo vos ne visi iš karto.

Įprastais metais rugsėjo 1-ajai D.Macijauskaitė turėdavo daug pražydusių kardelių, o šiemet jų jau nebuvo. Dėl pasikeitusio klimato kardelis Daivos plantacijoje tapo ne tradicine rugsėjo 1-osios gėle, o daug ankstyvesne – vasaros antrosios pusės gėle.

Užsiima viskuo, kas gražu

Šiai gėlininkei kardelių auginimas, kaip ji sakė, tikrai nėra verslas, o labiau hobis. Moteris patikino, kad kolekcinius kardelius gana sudėtinga auginti, daug kas priklauso nuo gamtos užgaidų.

„Auginti paprastus olandiškus kardelius, kokie vyrauja prekybos centruose, gėlių parduotuvėse, gan paprasta. Ir tai – jau beveik verslas, o kolekciniai kardeliai auginami tik grožiui. Jie net labai lepūs. Labai linkę sirgti. Puvinys juos užpuola, amarai ir net dideli žali žiogai kardelių žiedus ėda, o tripsai – pagrindinis priešas. Dėl to jiems reikia labai daug priežiūros. Svarbu ir per žiemą svogūnėlius išsaugoti, juos surūšiuoti. Visa tai sunkus atsakingas darbas“, – patirtimi dalijosi kardelių kolekcijos savininkė D.Macijauskaitė.

Moteris per žiemą juos stebi saugykloje. Anot augintojos, patalpose, kur jie peržiemoja, jeigu būna per drėgna, tuojau pradeda pelyti, pūti ir sunyksta. Jeigu būna per sausa, per šilta, tuomet jie sudžiūsta. Todėl privalo reguliuoti, palaikyti tinkamas sąlygas. Bet ir tai kiekvienais metais praradimų neišvengia. Jos pastebėjimu, didieji svogūnai būna, kad tiesiog išsigimsta, pasikeičia jų žiedo spalva ir struktūra, todėl kiekvienais metais iš „vaikučių“ prisiaugina svogūnėlių, kurie kokybiški ir išlaiko žiedo visas genetines savybes, taip atnaujina norimą veislę.

„Jiems reikalingas nuolatinis dėmesys nuo pat pasodinimo – ravėjimai, priemonės nuo ligų, tręšimas, nes be trąšų nieko nebus. Priežiūra – vien rankų darbas. Bet žiedai savo grožiu atperka viską“, – aiškino kantrybės nestokojanti gėlininkė.

Kad išvengtų kreivų kardelių kotų, sodina labai giliai – turi labai stipriai įsišaknyti, šaknys turi „sueiti“ į kietesnę žemę. Kardelių žiedai skirstomi 1, 2, 3, 4, 5-to dydžio ir net gigantus, o tokie jau tikrai neatlaiko savęs. Anot augintojos, didžiažiedžius kardelius reikia priraišioti prie kuoliukų.

Gėlininkė D.Macijauskaitė užsiima ir selekcija. „Kol kas tai – tik bandymai, bet labai įdomu. Rūpi, koks bus žiedas, gal kas naujo, įdomaus“, – sakė ji.

Kardelius sodina iki gegužės vidurio, o jų svogūnėlius iškasa iki spalio vidurio, bet pastebi, kad šiemet gali reikėti iškasti ir anksčiau. Pirmi ženklai, pasak gėlininkės, pradeda džiūti lapeliai, tuomet pasitikrina, jeigu vaikučiai būna tamsiai rudi, turi apvalkaliuką, ir svogūnėlis subrendęs, jau kasa.

Be kardelių, D.Macijauskaitė savo sodybos žemėje augina arbūzus, vynuoges, pomidorus, dekoratyvinius augalus, užsiima jų karpymu. Užsiima viskuo, kas gražu.