Prasidėjus naujiesiems mokslo metams, naujos galimybės įgyti žinių, patobulinti turimas kompetencijas atsiveria ir ūkininkams. 

Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d.  mokymus vykdančios įstaigos gali teikti paraiškas ir gauti paramą žemdirbių mokymams organizuoti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta daugiau kaip 800 tūkst. Eur paramos lėšų.

Kas gali gauti paramą?

Kaip numatyta naujai patvirtintose SP intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse, dėl paramos vykdyti remiamą veiklą – organizuoti ir teikti mokymus – kreiptis ir teikti paraiškas elektroniniu būdu gali mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos, kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, turintys teisę užsiimti formaliuoju profesiniu mokymu toje srityje, pagal kurią ketina teikti paslaugas, bei juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – neformalus suaugusiųjų švietimas, ūkių konsultavimo paslaugos ar moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla.

Paraiškos gali būti teikiamos kartu su partneriais - asociacijomis, vienijančiomis fizinius ar juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir/ar miškininkystės veikla. Šiuo paraiškų teikimo etapu didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti siekia 150 000 Eur įskaitant PVM, kompensuojant iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Mokymų temos – nuo inovacijų, tvarių sprendimų iki apskaitos

Mokymai, kuriems gali būti skirta parama, turės būti vykdomi pagal žemės, miškų, maisto ūkio dalyvių neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokymo programas. Žemės ūkio ministerijos Žemdirbių švietimo, konsultavimo priemonių, žemės ūkio parodų ir mokslinių tyrimų atrankos komitetas yra  patvirtinęs net 20 mokymų temų, iš kurių 14 yra prioritetinių.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos (ES) reikalų ir paramos politikos departamento patarėjos Žanetos Jucaitytės, rengiant mokymų programų temų sąrašą, buvo įvertinti ir ūkininkų, ir kitų tikslinių grupių poreikiai, siekiant išsiaiškinti, kokiose srityse jiems trūksta įgūdžių bei žinių.

„Šiandien modernus ūkis nebeįsivaizduojamas be skaitmeninių technologijų, pažangių ūkininkavimo sprendimų, kurie leidžia ne tik tausoti resursus, bet ir dirbti efektyviau bei moderniau. Žemės ūkis, kaip ir bet kuri kita verslo sritis, šiandien susiduria su globalios rinkos iššūkiais, tad norint išlikti konkurencingais, svarbu diegti naujoves, inovacijas, skaitmenines technologijas, ieškoti efektyvių ūkio valdymo sprendimų. Tam būtinos žinios, praktiniai įgūdžiai, kurių galima įgyti specialiai parengtuose mokymuose. Žaliasis Europos kursas – taip pat aktuali ir dar daug klausimų ūkininkams kelianti tema, tad jai mokymų programose numatyta skirti pakankamai daug dėmesio ir supažindinti  žemdirbius, kaip tvariai bei tausiai naudoti dirvožemį, vandenį,  augalų apsaugos produktus, kaip užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas“, – pažymi Ž. Jucaitytė.

Šalies ūkininkai turės galimybę įgyti naujų žinių ir kompetencijų ne tik  žemės, miškų bei maisto ūkio srityse, bet ir išsamiai susipažinti su „Europos žaliojo kurso“ aktualijomis bei reikalavimais, agrarine aplinkosauga, žiedinės ekonomikos principais, bet rizikų valdymu, inovacijų diegimu, skaitmeninių įgūdžių ugdymu, gamybos procesų automatizavimu, robotizacijos ir kitų pažangių technologijų plėtros galimybėmis.

Be 20 temų, kurias patvirtino Žemės ūkio ministerija, paraiškas teikiančios mokymo įstaigos mokymus taip pat galės organizuoti pagal šias teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės, miškų, maisto ūkio veikla užsiimančių asmenų privalomus mokymus, numatytas mokymo programas: „Ūkininkavimo pradmenų“, „Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų“, „Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų kvalifikacijos tobulinimo“, „Ūkinių, išskyrus arklinių šeimos, gyvūnų ženklinimo ir registravimo“, „Šviežių vaisių ir daržovių kokybės vertinimo reikalavimų“.

Žemdirbiai gali mokytis nuotoliniu būdu neatsitraukdami nuo darbų

Galimybe mokytis ir gilinti žinias nemokamuose kursuose aktyviai domisi žemdirbiai visoje Lietuvoje, kurie ieško būdų kaip užauginti ne tik žaliavą, bet ir sukurti didesnę pridėtinę vertę gaminant aukštos kokybės produktus. Tam būtinos itin plačios žinios: kaip patekti į rinką, kaip tvarkyti buhalteriją, kaip atitikti tiek ES, tiek ir vartotojų keliamus aplinkosauginius reikalavimus.

„Pastebime, kad pastaruoju metu žemdirbius labiausiai domina temos apie produktų realizaciją ir rinkas, taip pat didelis ūkininkų susidomėjimas apie gyvulininkystę, ypač apie mėsinių galvijų auginimą. Turime parengtą mokymų programą apie galvijų laikymą ir skerdenos paruošimą aukštos kokybės galvijienos gamyboje, kuri labai aktuali auginantiems mėsinius galvijus. Tai pat rengiame daug mokymų aplinkosaugos temomis, kursus apie ekologinį ūkininkavimą, kuriuose mūsų ypač didelę patirtį turinti lektorė dėsto apie retesnius varpinius ir aliejinius augalus. Ūkininkai taip pat dabar labai domisi uogų, daržovių, išskirtinės kokybės produktų auginimu. Į šiomis temomis organizuojamus kursus dalyviai registruojasi labai aktyviai, tad kartais net neužtenka vietų. Spalį pradėsime naujų mokymo kursų programą, tad juose žemdirbiai galės įgyti naujų žinių, sužinoti  aktualiausią informaciją apie pasikeitusius reikalavimus ir rasti atsakymus į rūpimus klausimus, susijusius su jų ūkininkavimo sritimi“, – pasakoja Žemės ūkio rūmų  Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė Irmina Kudarauskienė. 

Vien tik šiemet Žemės ūkio rūmai surengė 106 mokymo kursus, kuriuose dalyvavo per 1500 žemdirbių iš visos šalies. Kaip pastebi I. Kudarauskienė, aktyviausiai į kursus registruojasi jaunieji ūkininkai arba tie, kurie pradeda ūkininkauti. „Kadangi mūsų kursai organizuojami nedidelėms 14 žmonių grupėms nuotoliniu būdu, ūkininkams juose dalyvauti ypač patogu: nereikia niekur važiuoti ir gaišti laiko, o išklausyti kursus galima net sėdint už traktoriaus vairo. Tokia studijų forma itin patraukli ūkininkams, nes mokytis nuotoliu jie gali ir neiškėlę kojos iš savo ūkio ir nepalikę savo kasdienių darbų“, – pastebi I. Kudarauskienė.

Kam bus skirti mokymai?

Pagal  Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“, organizuojami mokymai bus skirti žemės, maisto ir miškų ūkio veikla užsiimantiems subjektams, įskaitant partnerius, ūkyje dirbantiems šeimos nariams, ūkio darbuotojams, kurių darbo pobūdis susijęs su mokymų tema, ir ūkio subjekto dalyvius (akcininkus, pajininkus, kt.) bei kolegialaus valdymo organo narius.

Mokymai bus rengiami nedidelėms grupėms – nuo 12 iki 25 mokymo kursų dalyvių. Vienai programai numatyta trukmė – nuo 6 iki 40 akademinių valandų, išskyrus ūkininkavimo pradmenų mokymo programą. Mokymų organizatoriai kursus galės rengti tiek gyvai, mokymo klasėse ar auditorijose, tiek nuotoliniu būdu.

Žemdirbių bendruomenei užtikrinama galimybė mokytis visą gyvenimą

Parama žemdirbių mokymams bei konsultavimui buvo teikta ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP) numatytas priemones. Priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ pagal veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžių įgijimui“ visam įgyvendinimo laikotarpiui buvo skirta 6,658 mln. Eur paramos lėšų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA)  patvirtino 43 paraiškas, kurių paramos suma siekė 6,647 mln. Eur, o išmokėta – 4,743 mln. Eur.

Pagal šią priemonę žemdirbių bendruomenei buvo organizuojami mokymo kursai agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio gerinimo, aplinkosaugos ir tręšimo planavimo, ūkinės veiklos planavimo temomis, o taip pat ir apie finansavimo galimybes, tausojamąjį ūkininkavimą, kompleksinės paramos ir gyvūnų gerovės reikalavimus.

Pasak Žemės ūkio rūmų specialistės, Lietuvos ūkininkai palyginus su jų kolegomis Vakarų šalyse, vis dar nėra tokie aktyvūs ir pagilinti savo žinių bagažą skuba ne visi. „Daug metų ūkininkaujantys žemdirbiai neretai galvoja, kad kursuose nieko naujo nesužinos, tačiau tie, kurie juos išklauso, sužino labai daug naujo, nes mokomąją medžiagą rengia patyrę specialistai, kurie patys daug lankosi ir mokosi užsienyje, seka įstatymų ir reglamentų pasikeitimus. Savo įgytą patirtį bei žinias  su Lietuvos ūkininkais jie pasidalija ne tik per paskaitas, bet ir suteikdami vertingą dalomąją medžiagą, programos baigimo sertifikatus, kurie ypač aktualūs pradedantiesiems ūkininkams“, – mokymosi naudas įvardija I. Kudarauskienė.