Iš Drevernos į Vakarų Ukrainą praėjusį šeštadienį išriedėjo dovanotas visureigis su šiltais drabužiais, batais, kojinėmis, miegmaišiais ir kitais svarbiais daiktais, reikalingais fronte. Tai ketvirta rajono ūkininkų paramos siunta atkakliai su priešu kovojantiems ukrainiečiams. „Neįmanoma nepadėti kaimynams, atsidūrusiems tragiškoje padėtyje. Privalome padėti jiems, ginantiems ir mūsų laisvę. Ir padėsime iki pergalės“, – tvirtai ištarė kalbėję ūkininkai.

Dreverniškis suvienijo ir kitus

Pagalbą didvyriškai savo tėvynę ginantiems ir pasaulio tragedijos scenoje atsidūrusiems ukrainiečiams inicijavo Drevernoje ūkininkaujanti, bulvininkystės ūkį puoselėjanti Dalios ir Petro Vasiliauskų šeima. Šiame ūkyje iki karo uždarbiavo ukrainiečiai. Prasidėjus kovoms, ūkininkas sulaukė pagalbos prašymo: fronte kovoja buvusių darbuotojų, jų artimųjų, kaimynų vaikai. Karius palaikantiems ukrainiečiams labai reikėjo visureigio. P. Vasiliauskas surado, nupirko ir išsiuntė.

Vasarą paprašė dar vieno – reikėjo vežti sužeistuosius, surinkti žuvusiųjų kūnus. Toks karštis, bet rusai šaudydami neleido jų išgabenti. Nuolat iš pažįstamų ukrainiečių girdėdamas, jų atsiųstose fotografijose matydamas laidotuvių procesijas, suprasdamas, koks pragaras ten dedasi, dreverniškis negalėjo likti abejingas. „Viena, ką mes galime padaryti, – padėti, – ryžtingai kalbėjo P. Vasiliauskas. – Ukrainiečiai kovoja ne tik už savo, bet ir mūsų laisvę. Jeigu nepadėsime Ukrainai, panaši bėda gali ištikti ir mus. Jaučiu moralinį pasitenkinimą galėdamas padėti.“
Jis surado grupelę bendraminčių ūkininkų ir bendromis pastangomis nupirko dar vieną visureigį.

Į šią labdaros akciją vėliau įsijungė ir daugiau geradarių. Iš viso jie nupirko ir kovojantiems ukrainiečiams padovanojo tris visureigius automobilius, elektros generatorių, galingą naktinio matymo prietaisą, kariams skirtų drabužių, batų ir kitų daiktų. „Siuntėme tai, ko jie prašė. Maisto produktų nereikia – patys užsiaugina. Jiems labai reikalingi automobiliai – visureigiai, kurie gali išgelbėti keliolika žmonių, – dėstė P. Vasiliauskas. – Veikia gerai organizuota labdaros perdavimo sistema – esame ramūs, kad ji atiteks tiems, kam labiausiai reikia. Anksčiau gavome fotografiją, kur užfiksuota, kaip šventikas laimino mūsų dovanotą mašiną.“
Šį kartą paramos pasiimti iš Terebovlės miesto, Ternopolio srities, atvyko Michailas, savanoriaujantis labdaros organizacijoje, ir išgabeno į Bachmutą, Donecko sritį, kur vyksta nuožmiausi mūšiai. „Ir tai ne paskutinė siunta – remsime iki pergalės ir po jos“, – patikino P. Vasiliauskas.

Pilietiškumą skatinantis pavyzdys

Vasiliauskų šeima savo namuose priglaudė tris ukrainiečių šeimas, pabėgusias nuo karo siaubo. Jaukiuose būstuose apsigyveno 9 žmonės, iš jų 3 vaikai. „Jauna šeima su kūdikiu pasitraukė iš okupuoto Chersono – vyras, puikus specialistas, įsidarbino Klaipėdoje. Vienoje ukrainiečių šeimoje paauglė dukra mokosi nuotoliniu būdu, kitoje – keturiolikmetis sūnus. Tėvus įdarbinau ūkyje, nors tiek darbuotojų nereikėjo, betgi žmonėms reikia pinigų“, – kalbėjo P. Vasiliauskas.

Itin jautriai ukrainiečių tragediją išgyvena žmona Dalia. „Visi nori gyventi, ypač jauni žmonės, o jie eina kovoti už tėvynę ir grįžta karstuose. Labai išgyvenu dėl jų – visi turi teisę gyventi. Kodėl taip puola Rusija? Jeigu 80 proc. rusų palaiko šį beprotišką karą, tai išsigimusi tauta“, – svarstė D. Vasiliauskienė. „Betgi ir mūsų aplinkoje yra putinizmo šalininkų“, – apgailestavo P. Vasiliauskas.

Ūkininkė tvirtino, jog kiekvienas pagal savo galimybes turime padėti ukrainiečiams, už laisvę aukojantiems gyvybes. Ją iki sielos gelmių sujaudino 94 metų senolė Birutė Andriuškienė iš Drukių kaimo Priekulės seniūnijos. Kai D. Vasiliauskienė ieškojo ir pirko kareiviams šiltų kojinių, netikėtai sužinojo, kad ši garbaus amžiaus gyventoja turi numezgusi 12 porų vilnonių kojinių ir ieško, kas galėtų perduoti ukrainiečiams. Juos turėtų sujaudinti įmegztos tautinės vėliavos spalvų juostelės – mėlyna ir geltona.

Besidominti, kas vyksta pasaulyje, B. Andriuškienė Rusijos karą Ukrainoje vadina prakeiktu. Savo megztų kojinių ši mezgėja ukrainiečiams per uostamiesčio labdaros organizacijas jau perdavė anksčiau.
„Išsikalbėjome su Michailu ir supratome, kad pagalbos reikia ir gyventojams: nuolat apšaudoma, bombarduojama infrastruktūra, griaunami gyvenamieji namai. Netekę būsto ukrainiečiai lieka kaip stovi, – kalbėjo D. Vasiliauskienė. – Padėkime ukrainiečiams – vietoj kalėdinių dovanų sau jas paskirkime ukrainiečiams. Darykime gerus darbus! Nenutolkime nuo jų skausmo.“ „Mes, palyginti su ukrainiečiais, gyvename prabangiai“, – atitarė P. Vasiliauskas.

Daugiau pagalbos – daugiau vilties

Rajone susibūrė grupelė – apie 10 ūkininkų, nuoširdžiai remiančių savo šalį didvyriškai ginančius ukrainiečius. Ne visi norėjo, kad jų pavardės būtų paminėtos straipsnyje, bet jų indėlis svarus, poelgis kilnus. Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas šiltai kalbėjo apie šios paramos organizatorių P. Vasiliauską, kitus geradarius, juos nuoširdžiai palaiko ne vien geru žodžiu. Už gražią ūkininkų iniciatyvą remti Ukrainą meras nuoširdžiai padėkojo tradicinėje šventėje „Metų ūkis 2022“.

„Apyvartinių lėšų trūksta, bet turime gelbėti ukrainiečius, – neabejojo pieno ūkio savininkas Manfredas Skroblys iš Peskojų kaimo Kretingalės seniūnijos, įsijungęs į šią akciją. – Ukrainiečiai ir mūsų laisvę gina.“
Kapstatų kaime, Endriejavo seniūnijoje, pieno ūkį puoselėjanti Irenos ir Vasilijaus Lachajų šeima iš karto sutiko prisidėti prie paramos, nors padeda Ukrainoje gyvenantiems savo giminaičiams. Vasilijus kilęs iš Lvivo srities – negali būti abejingas tam, kas dedasi. Šiuo metu šeimoje gyvena jo brolienė. Iš artimųjų pasakojimų supranta, kokia baisi padėtis Ukrainoje. „Nėra vietos, kurios nebūtų palietęs karas. Ukrainiečiai kovoja pasiaukojamai, bet kiek atsilaikys? Juos stiprina tikėjimas. Reikia padėti: kuo daugiau pagalbos, tuo daugiau vilties“, – dėstė I. Lachaj.
Ūkininkas Romas Liaudanskas iš Peskojų ne tik prisideda pinigais, bet ir ieško, kur nupirkti ukrainiečių kariams reikalingų daiktų. Jis – didžiausias P. Vasiliausko, akcijos organizatoriaus, pagalbininkas.

Kvietinių kaime, Dauparų–Kvietinių seniūnijoje, ūkininkaujantis Vytautas Gliožeris, puoselėjantis kiaulių ūkį, baisėjosi, ką XXI amžiuje daro agresorė Rusija. „Gyvybes aukojantiems ukrainiečiams mūsų pareiga padėti“, – sakė ūkininkas, paskyręs nemažą sumą pinigų. Ukrainiečiams pagalbos ranką taip pat ištiesė Ilona ir Robertas Marcinkevičiai iš Šalpėnų, Erna ir Gerardas Liorenšaičiai iš Kretingalės, Žydrė Markauskienė iš Sendvario seniūnijos.
Ši iniciatorių grupelė – įkvepiantis pavyzdys padėti kovojančiai Ukrainai.