Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ūkininkas laukuose ir žiemines daržoves augina, ir eksperimentuoja

Žieminių svogūnų augintojai stebi, kad pavasarį vos nutirpus sniegui jau pradeda lįsti svogūnų laiškai, o šiemet sniego iškrito dar ir kovo 9 dieną. Mindaugo Anušausko šeimos ūkyje prekybai iš daržo pirmiausia turėtų užaugti svogūnų roputės su laiškais, jas planuoja rauti birželio pradžioje. „Kai rudenį sodini, norisi anksti užauginti, pasidžiaugti savo darbu. Kuo anksčiau užauginsi, tuo didesnės kainos gali tikėtis“, – teigė jis. Tokie artimiausi dzūko planai. Tačiau ne tik žalumyninės daržovės jo ūkį išlaiko.   

Peržiemoja nepridengti 

Butrimonių krašto (Alytaus r.) ūkininkas M.Anušauskas plėtoja mišrų ūkį – vyras plačiai užsiima daržininkyste, taip pat augina mėsinius galvijus, melžiamas karves ir prieauglį. Dabar bandoje apie 30 gyvulių. Taip jam yra patogu, jeigu jei kurių nors išaugintų daržovių nesuspėja parduoti – jas sušeria gyvuliams. Mišrus ūkis padeda neapleisti laukų – kur žemė netinkama daržams, bulvėms ar javams auginti, plyti pievos. Save Mindaugas priskiria smulkiesiems ūkininkams. Kartu su dviem sūnumis valdo apie 150 hektarų žemės, iš jų – 87 ha deklaruoja jis pats, o likusius – du sūnūs. Iš viso Anušauskų šeimoje yra penkios atžalos, tad tėčiui talkininkų visada yra.  

Pastarąją žiemą Anušauskų ūkio laukuose žiemojo apie pusė hektaro žieminių svogūnų bei žieminių česnakų. Žieminiai svogūnai, kaip žalumyninė daržovė, pati pirmoji užauginama pardavimui. Kuo anksčiau užauga, tuo didesne kaina šeimininkas gali parduoti svogūnų galvutes su laiškais.

Daržininkas šį pavasarį tikrina, kaip peržiemojo žieminiai svogūnai bei česnakai. Kovo pirmoje pusėje pastebėjo, kad pasirinko ne visai tinkamą vietą. Pasak Mindaugo, augalai žiemojo lyg ir neblogai, bet jeigu drėgmė vis dar laikysis, gali tekti aparti, tačiau viliasi, kad to neprireiks, nes gal dar pradžius. Vyras sakė, kad šaknys išleistos, augalai leidžia daigelius, bet dar truputį per anksti daryti išvadas apie žiemojimo rezultatus, ypač, kai kovo 9-ąją žemę ir vėl užklojo lengvas sniego patalas.

„Aš mėgstu ryte pabėgioti basas, tai tą rytą sniegas buvo labai purus, lengvas, minkštas ir šiltas. Galvoju, kad jis visiems augalams pavasarį bus kaip trąša. Toks sniegas, ko gero, greitai ir ištirps“, – kovo 9 dieną VL sakė ūkininkas, prisimindamas, jog užpernai gegužės 12 dieną sniegu buvo užklota beveik visa Lietuva, o tada žieminiai svogūnai jau buvo gerokai ūgtelėję, bet didelių bėdų jiems sniegas tada nepadarė.

Mindaugo teigimu, stichinės nelaimės pavasarį labai didelės naudos irgi neduoda, bet jis viliasi, kad kovo mėnesį iškritęs lengvas sniegas svogūnams neturėtų pakenkti.      

Ketverių metų žieminių svogūnų ir česnakų auginimo patirtį sukaupusį Dzūkijos krašto daržininką dvejus metus konsultuoja Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė Audronė Žebrauskienė. Jos rekomenduotus žieminių svogūnų sėjinukus jis sėjo antrą kartą. Iki tol daržininkas bandė auginti kitokių veislių žieminius svogūnus.   

„Užpernai rudenį pasodinome per anksti. Svogūnai per anksti sudygo, apšalo. Pernai rudenį pasodinome laiku, tik žemę pasirinkau lygesnėje vietoje, tai dabar per šlapia. Svarbu, kad jie išsilaikytų per žiemą, nesupūtų žemėje. Kai laiškai pasiekia apie 10 centimetrų, 2–5 laipsnių šaltuką jie atlaiko nesunkiai. Jeigu pasitaiko iki 10 laipsnių šalčio, tada roputės gal ir nenukenčia, bet laiškai susiraito, pasidaro platesni, žemesni ir neturi geros prekinės išvaizdos“, – apie tykojančius pavasario pavojus pasakojo žieminių svogūnų augintojas.

Augina ir be žiedkočių

Anušauskų ūkis, kaip ir kiekvienas kitas daržininkystės ūkis, nori išauginti anksčiau, pateikti skanesnius, sveikiau užaugintus svogūnus bei jų laiškus. Tuo žieminiai svogūnai jam ir yra perspektyvūs, kad derlius – ankstyvas.

„Pernai aš juos jau roviau birželio pradžioje. Roputės buvo užaugusios kaip reikiant. Birželio mėnesį rauti svogūnus mūsų krašte yra labai gerai. Kur nors pajūryje, gal ten tokiu metu daugelis rauna, bet ne Dzūkijoje. O šios veislės svogūnus jau galima rauti užaugusius lauke, jau būna nebloga roputė ir skani“, – įvertino daržininkas.

Mindaugas prijaučia ekologijai, nori išauginti kuo sveikesnę produkciją, todėl augindamas svogūnus trąšų nenaudoja. Jis sakė, kad kai anksti rauni, trąšos nereikalingos, nes ir taip gerai užauga. Vyras pasakojo, jog itin didelių svogūnų galvučių, kurios prilygtų vištos kiaušinio dydžiui, birželio mėnesį nebūna, bet jos vis tiek atrodo įspūdingai – kartu su laiškais būna ką valgyti. Ankstyvi svogūnai, kaip žalumyninė daržovė, turguje turi didelę paklausą. Ūkininkas sako, kad taip anksti užauginus ne visi pirkėjai lengvai patiki, kad prekiauja lietuviška produkcija, galvoja, kad atsiveža iš Lenkijos. Bet M.Anušauskas pirkėjus patikina, kad tikrai iš jo ūkio, užauginti iš žiemojančių sėjinukų.

Tačiau tobulai išauginti pasiseka ne kasmet. Vienais metais, pamena, vasaros pradžioje pasitaikė daug „žyduolių“, bet tuomet eksperimentavo su kitokia veisle. Šiemet daržininkas atsargiai vertina svogūnų lauką, nes dar tik kovas, todėl, jo nuomone, dar per anksti džiaugtis. Roputės nesupuvo, bet lauke labai šlapia, ūkininkas be guminių aulinių šio lauko nepereitų – žemė permirkusi, humusinga, limpa, bet įšalas jau išėjęs.  

Mokslininkės A.Žebrauskienės paragintas M.Anušauskas augina ir žieminius česnakus, kurie neturi žiedkočio. Nusprendė priimti į eksperimentinį lauką ir praėjusį rudenį jų plotus šiek tiek išplėtė. Česnakai per žiemą išsilaikė – lenda daigeliai. Patirtis jam sako, kokių klaidų nereikėtų kartoti – pernai per ilgai augino, tad nukentėjo kokybė.

„Žieminius česnakus reikia nurauti anksčiau, neduoti ilgiau augti. Vos tik užauga, susiformuoja galvutė, ir reikia rauti. Pernai kiek uždelsiau, tai česnakų galvučių „dantukai“ tuojau ir išsiskėtė. Neturi užaugti labai dideli. Šiemet reikės labai atidžiai stebėti“, – pasakojo Alytaus rajono daržininkas.

Tame pačiame lauke, anot Mindaugo, yra pasodinęs česnakų iš sėklų – tiesiog eksperimentui. Viena česnakų rūšis išleido gražius žiedkočius (jis vadina juos stagariukais), leido jiems žydėti ir palaikė ilgai, kol subrandino sėkliukes. Šiemet pirmą kartą jas pasėjo rankiniu būdu. Dėl įdomumo bandys česnakų išsiauginti iš sėklų. „Paprašiau moterų, ir pasėjo eksperimentinį lopinėlį. O gal kas ir išeis“, – vylėsi jis.

Mindaugui žydinčių česnakų žiedai yra gražūs, lyg saulėgrąžos papuošiantys daržo lysvę. Jis jos ir ragavo, ir skoniu patenkintas – ne tokie aitrūs.

Perteklių sunaudoja ūkyje

Daržininko patirtis M.Anušauskui leidžia savo ūkio daržuose žiedinių kopūstų derlių nuimti tris kartus – ankstyvąjį, vidurinįjį bei vėlyvąjį. Kaip pats sako, kartais būna labai gražūs ir pasiseka tie, kurie būna pasodinti pirmieji, o kartais patys geriausi būna tie, kurie sodinti vėliausiai.

„Dažnai žiediniai kopūstai didžiausią įspūdį daro rudenį. Kartais pjauname juos rugsėjo pabaigoje–spalio mėnesį, kai dar nelabai ir šalčio būna, bet kopūstai būna gero skonio, jau praradę aitrumą, be to, jokie parazitai tokiu laiku jų nepuola. Tinkamiausias laikas jiems, bet ir savotiška rizika, nes jeigu sausa, tuomet juos reikia laistyti, o mano ūkio laistymo sistema neįspūdinga. Tačiau laistome, būna nutiestos laistymo žarnos“, – atkreipė dėmesį daržininkas.

Jis pamena, kai pernai jo ūkyje viešėjo mokslininkė A.Žebrauskienė, tai žiedinių kopūstų lapai buvo „vos ne iki bambos“, bet žiedų dar nebuvo, juos pradėjo krauti tik rudenį. Mindaugas įsidėmėjo, kad buvo labai ilgi, įspūdingi žiedai. Net pačiam Alytaus rajono ūkininkui neįtikėtina, kad Lietuvoje pavyksta išauginti tris žiedinių kopūstų derlius ir jie gali konkuruoti su atvežtiniais. Jų išaugina tiek, kad vienas neįstengia parduoti, todėl aprūpina ir kitus prekiautojus. 

„Rudenį dar galima kokią savaitę ar dvi palaukti pirkėjo, o karštą vasarą, jei žiedą išskleidė, – po savaitės jis jau pradeda gelsti. Jį reikia staigiai realizuoti. Tada prašau visų savo draugų pagelbėti“, – minėjo dzūkas.

Tarp įvairių kopūstų rūšių Anušauskai dar augina ir savojinių, taip pat daug brokolių, morkų, burokėlių. Ankstyvąsias bulves jie sodina balandžio pradžioje, o kasa birželio viduryje – apie Jonines. Net ir žiemą pailsėti neturi laiko – ruošia techniką būsimam pavasario darbymečiui, daržovių sandėliuose rūšiuoja daržoves, jas tiekia į 10 valgyklų. 

„Šiemet situacija palanki, nes per karantiną nebuvo uždarytos maitinimo įstaigos, bet iškilo kita problema – jau per mažai turime daržovių, baiminamės, ar užteks. Tai ir gerai, ir blogai vienu metu. Derlius buvo šiek tiek mažesnis, o gal ir pasodinome mažiau. Mes apie 10 ha bulvių užauginame. Praėjusiais metais reikėjo kopūstus po 12 centų parduoti, o paskui likutį gyvuliams sušerti“, – pasakojo Mindaugas.

Dėl to, kad gyvulius palepina, ūkininkui širdies neskauda, būtų liūdna, jeigu perteklių reikėtų išmesti. Gyvulininkystė – neatsiejama ūkio dalis.  

„Jei tvartai geri tvartus, juose gerai organizuotas šėrimas, mėšlo išvežimas, tai kodėl neauginti? Supirkimo kaina jau kiek padidėjo. Be to, aš tokioje vietoje gyvenu – arti pievos, tad nereikia gyvulių vežioti – išleidau iš tvarto ir jie per pievas patys nueina į ganyklas. Visi prasti laukai, kurie netinkami jokiems sėjimams, sodinimui, skirti pievoms, o gyvuliai šiuos laukus prižiūri. Negana to, daržininkystės ūkyje nuo birželio mėnesio atsiranda daržovių likučių. Kiti juos tiesiog išmeta į kompostą, o aš atiduodu gyvuliams. Ir man gerai, ir jiems skanu“, – įsitikinęs Dzūkijos krašto žemdirbys.

Mindaugo ūkyje pavasarį veršiuojasi karvės. Tad iš viso dabar priskaičiuoja apie 30 galvijų. Banda mišri – yra mėsinių, yra pieninių, kelios melžiamos, augina telyčias, veršius. „Kai teliuojasi, dalį telyčių parduodu, nes ne iš pieno gyvenu. Būna, kad ir veršingas parduodu. Kas žino mano gyvulius, atvažiuoja ir pasiima. Taip ir verčiamės – kažką iš ūkio parduodi ir uždirbi pragyvenimui“, – sakė fizinio darbo nesibodintis ūkio savininkas.

Rodo gyvybę net po sniegu

Kiek pati aplankiau ūkių, pirmasis įspūdis, kad žieminiai svogūnai šiemet peržiemojo neblogai.

Jie gerai įsišakniję, šaknys tvirtos, baltos, sveikos, svogūnai jau pradėję dygti. Jeigu pas kurį nors ūkininką svogūnai pasodinti žemesnėje ar šlapesnėje vietoje, tai galėjo užmirkti ir nesudygti, bet tokios informacijos neturiu.

Lietuvoje dar nėra populiaru auginti žieminius svogūnus, o daugelis net nežino, kad yra tokios veislės, bet jau trečias sezonas, kai auginame ir stebime šių svogūnų augimą ir žiemojimą. Kiekvienais metais atsiranda vis daugiau norinčių užsiauginti žieminių svogūnų. Dažniausiai rizikuoja mažesni ūkininkai, kurie pasisodina 25, 50 ar kelis šimtus kilogramų svogūnėlių, bet tie, kuriems pirmąją žiemą svogūnai peržiemojo ir gerai užaugo, kitais metais padidino auginimo plotus. Aš pati pasisodinu sode stebėjimui ir kontrolei, kad pamatyčiau greičiausią rezultatą. Šiuo metu svogūnėliai jau gražiai sudygę ir „rodo gyvybę“.

Apytiksliais skaičiavimais, Lietuvoje žiemojančių svogūnų plotų galėtų būti per 3 hektarus. Tačiau yra sodinusių ne tik sėjinukus, bet pasėjusių sėklas. Jau trečia žiema eksperimentuojame, o pastaroji žiema ir pavasaris žieminiams svogūnams Lietuvoje pasitaikė permainingi – tai atšyla, tai atšąla, o kovą – prisnigo.   

Rekomenduojami video