Ūkininkams pristatoma pažangi naujovė – tręšimo planavimo funkcinio komponento beta versija, dar vadinama tręšimo programėle. Ji padės geriau planuoti tręšimą.

Gruodžio 14 d. vyks nuotolinis pristatymas

Tręšimo programėlė padės geriau suplanuoti tręšimą ir neviršyti cheminių trąšų naudojimo normų, o tai prisidės prie dirvožemio sveikatos ir tvaraus žemės dirbimo (saugos bioįvairovę, leis užauginti sveikesnius produktus, mažins taršą ir pan.).

Gruodžio 14 d. 13 val. VĮ Žemės ūkio duomenų centro specialistaiūkininkams pristatys Tręšimo planavimo funkcinio komponento (TPFK) beta versiją, vadinamąją tręšimo programėlę. Ūkininkai galės sužinoti, kaip ja naudotis, ir išsakyti savo nuomonę, pateikti pastabas. Nuotolinis pristatymas vyks „Teams“ aplinkoje, o visi norintys jame dalyvauti galės prisijungti čia: Prisijungimo nuoroda.

Programėlė visada po ranka

Kėdainių rajone 450 ha žemės dirbantis ūkininkas Paulius Pikšrys pastaraisiais metais sumažino trąšų naudojimą savo ūkyje. „Pastebėjome tokią tendenciją, kad naudojant mažiau trąšų derliaus būna šiek tiek mažesnis, bet bendras rezultatas pasiekiamas geresnis, nes sumažėja savikaina. O ir derlius labai nenukenčia palaipsniui po truputį mažiau tręšiant, naudojant naujas pažangias technologijas“, – pasakoja Kėdainių rajono ūkininkas.

Jis įsitikinęs, kad jei tręši tik kad treštum, jokio stebuklingo derliaus nebus. „Vis tiek daugiausiai lemia gamta. Jeigu daugiau nei reikia trąšų išbersi, augalas tiek trąšų vis tiek nepasiims, o jei dar užeis sausra, tai nebus jokios naudos“, – sako P. Pikšrys.

Ūkininkas augina pupas, miežius, vasarinius ir žieminius kviečius, žieminius rapsus. Tręšimo darbus jis planuoja kiekvieną pavasarį ir rudenį – kiek ir kokių trąšų kultūroms reikės, per kiek kartų tas trąšas atiduoti.

Paulius sako, kad būtinai naudosis nauja tręšimo programėle, jei tai daryti bus paprasta. „Galėtų būti ne tik trąšų, bet ir kitų cheminių medžiagų naudojimui skirta programėlė, nes purškiamas chemines medžiagas irgi reikia fiksuoti elektroniniame žurnale. Manau, tai palengvintų pildymą. Juk dabar visi išmanius telefonus naudoja, tai programėlė visada būtų po ranka, net laukuose dirbdamas galėtum duomenis suvesti“, – sako P. Pikšrys. 

Tręšia pagal rekomenduojamas normas

Tradicinis šeimos augalininkystės ūkį Akmenės rajone turintis Jonas Kiminas dirba 260 ha žemės – augina žieminius rapsus, žieminius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius, miežius, žirnius.

Jonas laukus tręšia pagal rekomenduojamas normas, taip pat atsižvelgia į oro sąlygas ir kitus niuansus. „Žemės plotas nesiskiria, tai trąšų kasmet planuoju naudoti panašų kiekį. Būna, kad ne visas trąšas išberiu ir kelios tonos lieka, jas panaudoju kitais metais, tada ir naujų trąšų nuperku mažiau“, – pasakoja Akmenės rajono ūkininkas. 

Neretai ir gamta savo pataisas tręšimo planuose padaro. „Būna, kad esi suplanavęs tręšti, bet prasideda sausra, tada betikslis yra bėrimas. Tai kam berti? Geriau pasilikti kitiems metams. Juk kainuoja pinigus. Išberti trąšas gali, bet reikia, kad būtų nauda“, – ūkiškai kalba J. Kiminas.

Tręšimo programėlė – ūkininkams patogi naujovė

Ūkininkai, įvertinę dirvožemio agrochemines savybes ir jame esančias maistines medžiagas, priešsėlį, auginamas kultūras, planuojamą derlių, galės sudaryti tręšimo planą, apskaičiuodami optimalias tręšimo normas pagal veikliąsias medžiagas – azotą, fosforą ir kalį, ir trąšų kiekius 1 ha (kg/ha arba t/ha). Tręšimo planai sudaromi remiantis vidutinėmis lauko charakteristikomis, o duomenis kol kas bus galima įvesti tik rankiniu būdu.

Tręšimo planas sudaromas pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorijos darbuotojų parengtą Vieningą tręšimo planų sudarymo metodiką.

Iki 2024 m. liepos mėn. TPFK funkcionalumas bus išplėstas dirvožemio ir agrocheminiais rodikliais, kurie bus imami iš dirvožemio erdvinių duomenų rinkinio Dirv_DR10LT ir dirvožemio agrocheminių savybių duomenų rinkinio DirvAgroch_DR10LT duomenų bazių. Taip pat bus galimybė automatiškai tikslinti lauko tręšimo planą pagal turimus dirvožemio ir agrocheminių tyrimų duomenis, todėl TPFK naudojimas bus patogesnis.