Moderni kelių rekonstrukcija stumia žemdirbius iš kelių ir net gali priversti atsisakyti ūkininkavimo. Nepravažiuojamos kelių saugumo salelės ir sankryžos, projektuojamos per siauros gatvės, asfaltuojant panaikintos nuovažos į laukus – tokios problemos verčia ūkininkus kelti klausimą, kam skirti keliai, jeigu jie netarnauja gyventojams ir sukelia avarines situacijas? Kelininkai žemdirbių skundus praleidžia pro ausis ir tikina, kad viskas daroma dėl saugumo.

Laužo techniką ir įrenginius

Lietuvoje daugėjant moderniai sutvarkytų kelių, daugėja ir problemų. Situacija paradoksali – kelininkai tvirtina, kad paiso nustatytos teisinės tvarkos, kuri sukurta saugumui didinti. Tačiau sprendžiant iš daugelio žmonių (ne tik ūkininkų) atsiliepimų, realybėje situacija neretai būna priešinga – moderni kelių rekonstrukcija prikuria kliūčių ir sukelia avarinių situacijų.

Ūkininkai jau seniai bėdoja, kad keliuose įrengus saugumo saleles, inžinerinius įrenginius neįmanoma pravažiuoti su didesne žemės ūkio technika. Laužomos brangios mašinos, nukenčia ir kelio įrengimai. Ne vienu atveju žemdirbiai nebeišmano, ką daryti – atsisakyti ūkininkavimo ar kombainus ir kitą plačiabarę techniką į laukus skraidinti lėktuvu? Jiems susidaro įspūdis, kad išsakomos problemos ir argumentai praleidžiami pro ausis, nes projektuojant naujus kelius į tai neatsižvelgiama.

Susiaurintose gatvėse neprasilenks

Tryškių miestelyje (Telšių r.) klostosi dar kurioziškesnė situacija – ūkininkai su nerimu laukia derliaus nuėmimo, nes nežino, kaip pateks į laukus. Ūkininkai pasakoja, kad Tryškiuose taip rekonstruojamos gatvės, kad pėstiesiems ir žalioms zonoms teks kone daugiau vietos nei važiuojamajai kelio daliai, o ūkininkai tampa iš viso nepageidaujami kelyje.

„Keliai susiaurinami tiek, kad didesnė žemės ūkio technika nepravažiuos. Lengvosios mašinos prasilenks, bet sunkvežimiui, juolab plačiabarei žemės ūkio technikai pravažiuoti neįmanoma. Važiuojant į Tryškius iš bet kurios pusės minimalus kelio plotis – 8 m, o įvažiavus į miestelį viena pagrindinė gatvė bus 7 m, kita – 6,5 m. O pėsčiųjų takas vienoje pusėje – 3, kitoje pusėje – kone 2 m, dar 1 m paliktas žaliai vejai. Kelias susiaurintas, aprėmintas bordiūrais, vienoje pusėje arti pastatyti žibintai. Kaip pravažiuoti, jeigu žemės ūkio technika yra iki 4 m, o viena eismo juosta – 3,25 cm? Kur čia saugumas?“ – stebisi ūkininkas Andrius Akučka.

Rekonstruojamos Tryškių gatvės kelia ir nerimą, ir juoką kitiems miestelio gyventojams. „Žmonės juokiasi, kad miestelyje nėra tiek gyventojų, kiek padaryta pėsčiųjų takų. Čia daugiausia ūkininkų, daugiau jokios veiklos nėra, kas antras žmogus yra susijęs su žemės ūkiu, kuriam reikia važiuoti į laukus. Be to, visiems neramu, ką darysime žiemą tokiose siaurose gatvėse. Įdomiai pas mus viskas vyksta“, – nuostabos neslėpė vyras.

Sankryžose rieda nuo kelio

A.Akučka atkreipė dėmesį ir į nesuprantamą sankryžų performavimą. „Sankryžos susiaurinamos tiek, kad jau ne vienas sunkvežimis nuvažiavo nuo kelio. O kaip pravažiuos didesnė žemės ūkio technika? Bet darbai toliau vyksta, niekas to nepaiso“, – apmaudavo jis.

Ūkininkas pasakojo, kad neseniai jo kolega kitame kelyje patyrė incidentą – važiuodamas su sėjamąja užkabino lengvąjį automobilį. „Ten kelias buvo platesnis, o ką daryti dar siauresniame kelyje? Kelininkai tvirtina, kad viską daro dėl saugumo, tačiau kur tas saugumas? Kažkokie nesuprantami priešingi dalykai“, – prieštaravimai stebina vyrą.

Netrukus reikės doroti derlių, ūkininkai gūžčioja pečiais: ką daryti? Jie rašė raštus Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), bet gavo atsakymą, kad viskas teisėta. „Prašėme, kad praplatintų kelius, bet jie to nedarys. Žadėjo, kad kai kuriose vietose įrengs prasilenkimo aikšteles, bet mes kol kas tokių projektų nematėme. Akivaizdu, kad ūkininkai tampa nepageidaujami keliuose. Mūsų padėtis – be išeities“, – konstatavo A.Akučka.

Jis pridūrė, kad tokia „moderni“ kelių rekonstrukcija vykdoma ne tik Tryškiuose. „Kai pradėjau domėtis, paaiškėjo, kad tai ne mūsų vienų problema, jų apstu visoje Lietuvoje, ir nėra jokio konkretaus sprendimo. Matyt, kažkam tas taupymas išeina į naudą. Kol kas nors iš „aukštų“ žmonių tokiuose keliuose nepaklius į bėdą, matyt, niekas nieko nedarys“, – svarstė ūkininkas.

Neliko nuovažų į laukus

VL problemas dėl kelininkų asfaltuojamo žvyrkelio išsakė ir Anykščių rajono ūkininkas Juozas Binkis. „Pas mus kelininkai ruošiasi asfaltuoti 4 km kelio Troškūnai–Latavėnai atkarpą. Daug metų prašėme asfaltuoti, dusome dulkėse, žmonės negalėjo laikyti karvių, po metų gyvulį tekdavo keisti, nes rupšnojant dulkėtą žolę dantys sudyla. Pagaliau mus išgirdo ir pavasarį pradėjo darbus, sužymėjo nuovažas. Ir tada paaiškėjo, kad Anykščių kelių priežiūros tarnybos įrengtos senos nuovažos bus naikinamos, o naujos įrengiamos žemių naudotojams ir savininkams nepriimtinose, nepatogiose vietose. Kai kur į tą patį lauką suprojektuotos net 2 ar 3 nuovažos, o kitur – nė vienos, arba – tiesiai į „balą“. Norint pasiekti sklypelį reikės važiuoti 1,5 km, kirsti svetimus laukus. Tyčiojasi iš ūkininkų“, – piktinosi vyras.

Jis skundėsi, kad kelio asfaltavimo projektas nebuvo derintas su gyventojais, neatsiklausta jų nuomonės, kaip patogiau įrengti nuovažas. „Kreipiamės raštu į LAKD, jie atsakė – nuovažas įsirenkite patys. Tokiu atveju reikia rengti projektą, jį suderinti. Visa tai nemažai kainuoja“, – teigė ūkininkas.

Kelininkai nepalenkiami

Anykščių rajono savivaldybės vicemeras Dainius Žiogelis VL sakė norėjęs ūkininkams padėti išspręsti problemą, bendravęs su LAKD vadovais, tačiau jie nepalenkiami. „Asfaltavus žvyrkelį gyventojams bus geriau, bet ūkininkai turės problemų. Tai valstybinės reikšmės kelias, mes tik tarpininkavome, kiek galėjome. Kelių direkcija turi savo politiką ir reikalavimus, nuovažas įrenginėja tik tam tikrais atstumais. Blogiausiu atveju jie pasiūlo nuovažas įsirengti savo lėšomis, o tai brangu“, – aiškino anykštėnų vietos valdžios atstovas.

R.Juknevičius: „Apie tai ne kartą kalbėta su LAKD atstovais, ir buvo rasta išeitis – tas saleles įrengti taip, kad plačiabarė technika galėtų išlaviruoti. „Bet, žiūrėk, parengtas naujas projektas ir vėl tas pats kartojasi. Kliūtys tokios, kad nesugadinus technikos ir įrenginių pravažiuoti neįmanoma. Tada prasideda konfliktai, pykčiai.“

Jis pridūrė, kad rekonstruojant ir tvarkant vietinės reikšmės kelius savivaldybė sprendžia visus klausimus su gyventojais, atsižvelgia į jų pageidavimus ir papildomai įrenginėja nuovažas į laukus. „Tas nuovažas įrenginėjame ir kas 20 m, jeigu negali patekti į laukus, nėra servitutų“, – teigė vicemeras.

D.Žiogelis tvirtino, kad ne tik ūkininkams, bet ir pačiai savivaldybei sunku susitarti su LAKD. „Bet kokius klausimus yra sudėtinga derinti, nes jie randa milijoną teisinių priežasčių, kodėl negalima kažko daryti. Net kartais nesutinka, kad mes patys pasidarytume. Štai Troškūnuose asfaltavome gimnazijos kiemą ir prašėme, kad leistų kartu išasfaltuoti įvažiavimą nuo valstybinio kelio, kur jau 60 metų stovi mokykla. Bet tiek visko pareikalavo, kad mes paprasčiausiai to atsisakėme“, – pasakojo jis.

Vicemeras prisiminė dar vieną susirėmimą su LAKD, kai pokario partizanų sostine vadintame Andrioniškyje norėta pastatyti paminklinį akmenį partizanams. „Gal du mėnesius rūpinomės, kad suderintume. Paminklą norėjome statyti sudegusio pastato vietoje, bet namo pamatai patenka į 20 m zoną prie valstybinio kelio, o tai – kaip šventa karvė. Juk daugelyje miestelių ar gyvenviečių 20 m zonoje stovi namai. Ar juos reikėtų nukelti?“ – apie kelininkų reikalavimus pasakojo jis.

Ar pasimokys iš klaidų?

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad problemų dėl rekonstruojamų kelių tiek daug, kad tai teko aptarinėti su Seimo nariais. Jis pabrėžė, kad keliai skirti visiems vartotojams, taip pat ūkininkams, kaimo žmonėms, kurie prie jų gyvena. Ir jais turėtų būti patogu naudotis.

„Tikimės, kad po tokio problemų aptarimo gal bus koks rezultatas. Kita vertus, žinant, kad jos neatsirado šiemet, tai – sisteminės bėdos, kyla abejonių, ar kas pasikeis“, – didelių vilčių neturi LŪS vadovas.

Jis sakė suprantantis kelininkų argumentus, kad svarbiausia – saugumas, tačiau reikia išgirsti ir žmonių, kurie naudojasi keliais, balsą. „Kalbant apie nuovažas, jeigu jų negali įrengti tankiau nei nustatyta taisyklėse, šalia pagrindinio kelio turėtų būti įrengtas lygiagretus žvyrkelis, kuriuo būtų galima pasiekti visus sklypus. Bet tai išaugina darbų sąmatą, todėl niekas savo noru, be didelio spaudimo to ir nedaro“, – pastebėjo R.Juknevičius, priminęs, kad dar daugiau problemų dėl keliuose įrengtų saugumo salelių.

Jis sakė, kad apie tai ne kartą kalbėta su LAKD atstovais, ir buvo rasta išeitis – tas saleles įrengti taip, kad plačiabarė technika galėtų išlaviruoti. „Bet, žiūrėk, parengtas naujas projektas ir vėl tas pats kartojasi. Kliūtys tokios, kad nesugadinus technikos ir įrenginių pravažiuoti neįmanoma. Tada prasideda konfliktai, pykčiai“, – tvirtino LŪS pirmininkas.

R.Juknevičiaus manymu, kelių saugumo salelės – lyg mados reikalas, kitos šalys jau mokosi iš tam tikrų klaidų. „Anksčiau važiuojant per Lenkiją magistralėje kone kas 1–2 km matėme greičio ribojimus ir įrengtas pėsčiųjų perėjas, kurias vadindavome zuikių perėjomis, nes namų aplinkui nematydavome. Dabar naujuose keliuose tų zuikių perėjų neliko“, – pastebėjo LŪS vadovas.

LAKD atsakymai nustebins

LAKD atsakymas į VL klausimą, ar rasti sprendimai dėl nepravažiuojamų kelių eismo salelių, nustebins ne tik ūkininkus. „Informuojame, kad panašiais atvejais (gavus prašymą ar skundą) inicijuojamas infrastruktūros vertinimas. Ir, jeigu nustatoma, kad kelio elementai neatitinka keliamų reikalavimų, jie yra įtraukiami į pertvarkomų objektų planus“, – atsakydami kelininkai pripažino, kad kelio elementai gali neatitikti keliamų reikalavimų.

LAKD atstovai taip pat informavo, kad dėl nuovažų besiskundusiam K.Binkiui yra oficialiai atsakyta 3 kartus. Šiuose atsakymuose, be kita ko, rašoma: „Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimais, projektų pristatymas (viešinimas) atliekamas, kai rengiami naujų kelių statybos ar rekonstravimo projektai. Taigi, valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1212 Troškūnai–Latavėnai–Didžiuliškiai ruožo nuo 0,00 iki 4,196 km kapitalinio remonto projekto pristatymas nebuvo vykdomas, nes to nenumato galiojantys teisės aktai.“

LAKD pabrėžė, kad vykdant valstybinės reikšmės kelių remonto darbus nuovažos rengiamos esamų, legaliai įrengtų ir registruotų nuovažų vietose. Naujos nuovažos įrengiamos tik tais atvejais, kai nuovažomis patenkama į esamas gyvenamąsias sodybas ir į susisiekimui suformuotus laisvos žemės koridorius. „Tuo remiantis parengtas ir minėtas kelio Nr. 1212 projektas. Į sklypus, į kuriuos p. Binkis neturėjo esamoje situacijoje legalių registruotų nuovažų, jų įrengimas projekte valstybės lėšomis taip pat nenumatomas“, – pateikiama atsakyme.

Taip pat priduriama, kad žemės sklypų savininkui pageidaujant papildomų nuovažų įrengimas galimas tik nustatyta tvarka: nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose arba techniniuose projektuose. Taip pat turi būti tenkinama nuostata, kad rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 m.